Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Propaganda pirmiausia veikia jausmus, o ne protą (Eksperto komentaras)

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentą dr. Viktorą Denisenko paprašėme atsakyti į klausimus apie tai, kaip neįkliūti į propagandos spąstus, kokios propagandos atmainos šiandien labiausiai kelia grėsmę pasauliui, Europai ir mūsų šaliai bei kodėl svarbu neignoruoti šios temos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko sako, kad geriausias būdas išvengti propagandos poveikio – ugdytis kritinį mąstymą.– Propagandos tema vienų, atrodytų, nepaliečia, kiti – labai domisi ir įsijautę diskutuoja šia tema. Kodėl šiandienos žmogui aktualu atskirti, pastebėti propagandą? Kokiomis temomis dažniausiai eskaluojama?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad mes šiandien gyvename informacijos amžiuje. Kitaip sakant, kiekvieną dieną mes gauname tiek informacijos, kiek paprastas žmogus prieš pusę amžiaus negalėjo net įsivaizduoti. Kaip ir anksčiau, mes priimame sprendimus remdamiesi ta informacija, kuri mus pasiekia. Dėl šios priežasties disponuojamos informacijos kokybė ir teisingumas tampa labai svarbūs. Net tie, kas ignoruoja propagandos iššūkį, gali tapti šio reiškinio aukomis. Net gal greičiau negu tie, kurie propaganda domisi ir apie ją diskutuoja, nes pastarieji vienaip arba kitaip mokosi atpažinti propagandinius pasakojimus, geriau ir greičiau juos pastebi.
Jeigu kalbėti apie propagandą bendrai – tai ji pirmiausia stengiasi veikti per jausmus, o ne protą. Protas sugeba analizuoti ir greičiau bei tiksliau atpažinti propagandą. O greita, emocinga reakcija geba kuriam laikui užtemdyti protą. Galima priminti garsų atvejį, kai Rusijos televizija paskleidė išgalvotą žinią apie Slaviansko mieste ukrainiečių karių neva nukryžiuotą berniuką. Tokios „istorijos“ tikslas buvo aiškus – sukelti aštrią emocinę reakciją, priversti galvoti apie ukrainiečių karius kaip apie nusikaltėlius ir pan. Tačiau reikia paminėti, jog visas šis propagandinis pasakojimas iš karto subyrėjo, kai tikri žurnalistai nuvažiavo į Slavianską ir pradėjo tikrinti propagandiniame reportaže pateiktus „faktus“.
– Dažnai propagandos srautai pasiekia mus iš Rusijos televizijų. Taip pat ir mūsų medijose tarpvalstybinių santykių tema gali būti traktuojama tendencingai. Ką aktualu žinoti šiame kontekste?
– Sutariama, kad Europai šiandien grėsmę kelią dvi propagandos atmainos. Viena jų – propaganda, kurios šaltinis yra teroristinė organizacija ISIS, kita – Rusijos valstybinė propaganda. Atitinkama pozicija buvo įtvirtinta 2016 metų lapkritį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Jūs teisingai pastebėjote, jog Lietuvoje aktualiausias iššūkis yra būtent vadinamoji Kremliaus propaganda, o greičiausiai ir tiesiausiai ji pasiekia mus per Rusijos televizijos kanalus, transliuojamus kabelinių televizijų tinkluose.
Manoma, kad geriausia priemonė, siekiant išvengti propagandos poveikio, yra kritinis mąstymas. T. y. bet kokią informaciją vertinti kritiškai, o tais atvejais, kai ji kelia rimtų abejonių – papildomai ją tikrinti, arba, kalbant paprasčiau, pažiūrėti, ką abejones keliančiu klausimu rašo arba kalba kitos žiniasklaidos priemonės. Tai yra universalus būdas įgyti informacinį atsparumą kalbant ir apie propagandos iššūkį, ir apie tendencingą kokios nors informacijos pateikimą.
– Galbūt galite pateikti keletą šiuo metu aktualių propagandos pavyzdžių?
– Sakyčiau, kad propaganda, nukreipta prieš Lietuvą, turi kelias tradicines kryptis. Pirmiausia, atakuojama mūsų šalies istorija – ypač okupacijos pradžios laikotarpis, t. y. 1940 metai, bei pokario rezistencija. Kremliaus propaganda, kaip ir sovietmečiu, stengiasi vaizduoti kovotojus už Lietuvos laisvę kaip „banditus“ ir „nacių pakalikus“.
Kita kryptis yra susijusi su bandymu diskredituoti Lietuvos dabartį. Kalbant paprasčiau, hiperbolizuojamos turimos socialinės problemos, o mūsų šalis vaizduojama kaip žlunganti, nesusitvarkanti su iššūkiais, Europos pakraštys ir pan. Galima prisiminti, kad prieš porą metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu užsienio žinia­sklaidai, staiga prabilo apie Lietuvą, teigdamas, kad pasidomėjo statistika ir sužinojo, jog mūsų šalyje liko tik pusantro milijono gyventojų. Taip, emigracijos iššūkis Lietuvai yra aktualus, tačiau Rusijos vadovo paminėtas skaičius yra akivaizdžiai ir sąmoningai melagingas.
Nemažai propagandinių išpuolių yra nukreipta ir prieš mūsų sąjungininkus, kurių pajėgos dabar dislokuotos Lietuvos teritorijoje, stiprinant mūsų šalies saugumą. Čia irgi yra daug pavyzdžių – pradedant bandymų paskleisti netikrą istoriją apie tai, kad Jonavoje vokiečių kariai neva išprievartavo globos namų auklėtinę, ir baigiant tokia pat melaginga istorija apie tai, jog pratybų metų JAV šarvuotis partrenkė dviračiu važiavusį berniuką.
– Kaip mūsų valstybė saugosi nuo propagandos?
– Mūsų valstybė – įvairios jos institucijos – skiria nemažai dėmesio propagandos iššūkiams. Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, kuri rašo apie šį reiškinį, demaskuoja netikras naujienas, išryškina atitinkamus pavojus ir pan. Esminis mūsų pranašumas yra tas, jog mes žinome šiuos iššūkius ir reaguojame į juos. Čia kaip tame posakyje, kai sakoma, jog jeigu esi informuotas – esi ginkluotas.
Galima paminėti ir konkrečius praktinius žingsnius. Prieš porą metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo taikyti tokią priemonę, kaip laikinas kanalo, kuriame užfiksuotas atitinkamas pažeidimas, retransliavimo sustabdymas. Tokios sankcijos jau taikytos keliems Rusijos televizijos kanalams. Sprendimas dėl laikino kanalo retransliavimo stabdymo būdavo priimamas po to, kai komisija nustatydavo pažeidimą – dažniausiai susijusį su neapykantos kurstymu. Sprendimą dėl kanalo retransliavimo sustabdymo priima ne pati LRTK, o teismas jos teikimu. Nors buvo tam tikrų ginčų dėl to, ar tokia praktika nepažeidžia žiniasklaidos laisvės principo – tokių sankcijų kanalams, skleidžiantiems propagandą, teisėtumą galiausiai pripažino ir Europa. Panašią praktika šiais metais perėmė ir Latvija.
Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, TV laidos, kuriose demaskuojamas šis reiškinys, netikros naujienos, išryškinami jo keliami pavojai. Kita vertus, sklindančią informaciją taip pat turėtume vertinti neatmesdami kritinio mąstymo. Ypač kritiškai reikėtų vertinti informaciją, kai pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų.– Kaip Lietuva šioje srityje atrodo Baltijos šalių kontekste?
– Turiu labai konkretų atsakymą į šį klausimą. Jeigu trumpai – Lietuva atrodo labai gerai. Galiu tai tvirtai pareikšti, nes praėjusiais metais teko dalyvauti dideliame tarptautiniame moksliniame projekte, kurio tikslas buvo išmatuoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių atsparumą dezinformacijai ir propagandai. Rezultatai parodė, jog Lietuva yra tarp lyderių šioje sferoje, toli lenkianti net tokias valstybes kaip Čekija, Slovakija bei labai skausmingai su šiuo iššūkiu susiduriančią Ukrainą. Tik pagal vieną kriterijų – skirtingų institucijų tarpusavio veiksmų derinimo ir koordinavimo lygį – mes vis dar nusileidžiame Estijai. Žinoma, visa tai nėra priežastis mums nurimti. Propagandos iššūkis niekur nedingo, o ir tobulėti tikrai dar yra kur.
– Kaip galime nukentėti nuo propagandos?
– Tai labai svarbus klausimas, nes į propagandą dažnai žiūrima kaip į kažką, kas nėra mirtinai pavojinga. Iš dalies toks požiūris yra logiškas, bet – noriu pabrėžti – tik iš dalies. Šiandien apie propagandos pavojų pirmiausia kalbama vadinamojo hibridinio karo kontekste, t. y., žiūrint į tuos veiksmus, kuriuos Rusija darė užgrobiant Krymo pusiasalį ir kurstant separatistinį konfliktą Donbaso regione. Propaganda atliko šiuose veiksmuose svarbų vaidmenį – bandant pavaizduoti Kremliaus veiksmų teisėtumą, bauginant rytų Ukrainos gyventojus mitiniais „banderovcais“ ir pan. Kitaip sakant, mes galime teigti, jog propaganda prisidėjo prie to, kad Ukrainoje šiandien tebežūsta žmonės. Noriu priminti, kad aukų skaičius jau perkopė per 10 tūkstančių.
Nepamirškime, kad propaganda siekia pakeisti mąstymą. Jos poveikis dažnai yra nepastebimas, ji yra maskuojama. Naudojant ją viena valstybė gali bandyti įgyti kitos valstybės kontrolę. Priminsiu, jog dabartinė Kremliaus propaganda siekia atakuoti ir mūsų istorinę atmintį, ir paveikti mąstymą apie dabartį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patikės, jog jo valstybė yra žlugusi ir niekam tikusi – jis neturės stimulo ją ginti, kai tam ateis laikas.
– Neretai ir patys piliečiai gali pakliūti į pinkles – neatsargiai išsitarti, išreikšti paprasčiausią toleranciją, draugiškumą, o vėliau tai gali būti panaudota tendencingai. Kaip žmonėms apsisaugoti nuo tokių atvejų?
– Sakyčiau, kad toks pavojus kyla, kai žmogus gali tapti manipuliacijos auka, kai jo žodžiai gali būti ištraukti iš konteksto ir pan. Ko gero, nė vienas nėra nuo to apsaugotas. Duosiu tik du patarimus, kurie gali padėti išvengti nemalonios situacijos. Pirmiausia, jeigu jus gatvėje bando užkalbinti žurnalistas – prieš ką nors komentuodami ar pasisakydami į kamerą, sužinokite, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja jus kalbinantis žmogus. Pagal Lietuvoje galiojančius žurnalistinės etikos normas žurnalistas pats privalo prisistatyti. Kylant abejonėms – galima paprašyti jo parodyti žurnalisto pažymėjimą. Galiausiai, jūs turite teisę atsisakyti bendrauti su žurnalistu. Šis patarimas yra tam atvejui, kad pasisakę prieš kamerą vėliau neatrastumėte savęs kuriame nors propagandiniame televizijos siužete, kur jūsų žodžiai bus iškreipti, ar ištraukti iš konteksto ir pateikti kaip propagandinių tezių įrodymas.
Kitas patarimas yra susijęs su elgesiu internete ir, pirmiausia, vadinamuosiuose socialiniuose tinkluose. Niekada neskubėkite dalintis kokia nors – ypač jautria – informacija, aptikta internete. Pirmiausia pabandykite įsitikinti, jog ta informacija yra tikra ir patikima, kitaip jūs patys rizikuojate prisidėti prie netikrų naujienų ir propagandos sklaidos.
– Aktualu atpažinti propagandą ir mūsų valstybės viduje. Į ką, kokias sritis reikėtų atkreipti dėmesį? Pripažįstama, kad Kremlius – vienas iš propagandos šaltinių, keliančių didžiausią grėsmę Europai.
– Tikra tiesa, kad propagandinės istorijos gali patekti ir į mūsų vidinę informacinę erdvę. Vėlgi, čia nėra kokių nors specifinių receptų. Jeigu informacija atrodo keistai, nepatikimai, pernelyg „emociškai įkrauta“ ir pan. – ja nereikia skubėti pasitikėti. Ypač kritiškai reikėtų vertinti tas medžiagas, kur pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų, plėtojami sąmokslo teorijos tipo pasakojimai.
– Partijų bei jų lyderių propaganda, demagogija, jeigu tiesmuka, dažniausiai atrodo perprantama nesunkiai. Bet kaip atpažinti subtiliai paslėptus atvejus?
– Politinėje agitacijoje ir priešrinkiminėje kovoje visada yra propagandos elementų. Tai yra natūralu. Pažymima, kad reklama – taip pat ir politinė – savaime yra artima propagandai, naudojami kai kurie jos principai. Pavyzdžiui – manipuliavimo ir įtikinėjimo priemonės. Todėl, kai mes kalbame apie politinę komunikaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – natūralu, kad politikai daug ką žada. Ypač prieš rinkimus. Aš patarčiau ne tik klausytis, ką jie žada, bet ir užduoti esminį klausimą, kokiu būdu bus įgyvendinamas pažadas? Pavyzdžiui, jeigu politikas žada milžinišką algą mokytojams – esminis klausimas, kaip tai bus pasiekta? Ar šis pažadas iš viso yra įgyvendinamas? Ar jo įgyvendinimas nepaveiks kitų sferų? Pavyzdžiui, galbūt turint esamas lėšas padvigubinti algą mokytojams galima tik atleidus iš darbo pusę mokytojų ir panaudojant jų algą likusių dirbti algos kėlimui. Tačiau ar tikrai toks sprendimas patenkins mokytojus? O mokinius? O jų tėvus? Taigi, atsakymas į elementarų klausimą, kokiu būdu politikas planuoja įgyvendinti savo pažadus, daug ką gali sustatyti į vietas.
– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...