renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Propaganda pirmiausia veikia jausmus, o ne protą (Eksperto komentaras)

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentą dr. Viktorą Denisenko paprašėme atsakyti į klausimus apie tai, kaip neįkliūti į propagandos spąstus, kokios propagandos atmainos šiandien labiausiai kelia grėsmę pasauliui, Europai ir mūsų šaliai bei kodėl svarbu neignoruoti šios temos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko sako, kad geriausias būdas išvengti propagandos poveikio – ugdytis kritinį mąstymą.– Propagandos tema vienų, atrodytų, nepaliečia, kiti – labai domisi ir įsijautę diskutuoja šia tema. Kodėl šiandienos žmogui aktualu atskirti, pastebėti propagandą? Kokiomis temomis dažniausiai eskaluojama?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad mes šiandien gyvename informacijos amžiuje. Kitaip sakant, kiekvieną dieną mes gauname tiek informacijos, kiek paprastas žmogus prieš pusę amžiaus negalėjo net įsivaizduoti. Kaip ir anksčiau, mes priimame sprendimus remdamiesi ta informacija, kuri mus pasiekia. Dėl šios priežasties disponuojamos informacijos kokybė ir teisingumas tampa labai svarbūs. Net tie, kas ignoruoja propagandos iššūkį, gali tapti šio reiškinio aukomis. Net gal greičiau negu tie, kurie propaganda domisi ir apie ją diskutuoja, nes pastarieji vienaip arba kitaip mokosi atpažinti propagandinius pasakojimus, geriau ir greičiau juos pastebi.
Jeigu kalbėti apie propagandą bendrai – tai ji pirmiausia stengiasi veikti per jausmus, o ne protą. Protas sugeba analizuoti ir greičiau bei tiksliau atpažinti propagandą. O greita, emocinga reakcija geba kuriam laikui užtemdyti protą. Galima priminti garsų atvejį, kai Rusijos televizija paskleidė išgalvotą žinią apie Slaviansko mieste ukrainiečių karių neva nukryžiuotą berniuką. Tokios „istorijos“ tikslas buvo aiškus – sukelti aštrią emocinę reakciją, priversti galvoti apie ukrainiečių karius kaip apie nusikaltėlius ir pan. Tačiau reikia paminėti, jog visas šis propagandinis pasakojimas iš karto subyrėjo, kai tikri žurnalistai nuvažiavo į Slavianską ir pradėjo tikrinti propagandiniame reportaže pateiktus „faktus“.
– Dažnai propagandos srautai pasiekia mus iš Rusijos televizijų. Taip pat ir mūsų medijose tarpvalstybinių santykių tema gali būti traktuojama tendencingai. Ką aktualu žinoti šiame kontekste?
– Sutariama, kad Europai šiandien grėsmę kelią dvi propagandos atmainos. Viena jų – propaganda, kurios šaltinis yra teroristinė organizacija ISIS, kita – Rusijos valstybinė propaganda. Atitinkama pozicija buvo įtvirtinta 2016 metų lapkritį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Jūs teisingai pastebėjote, jog Lietuvoje aktualiausias iššūkis yra būtent vadinamoji Kremliaus propaganda, o greičiausiai ir tiesiausiai ji pasiekia mus per Rusijos televizijos kanalus, transliuojamus kabelinių televizijų tinkluose.
Manoma, kad geriausia priemonė, siekiant išvengti propagandos poveikio, yra kritinis mąstymas. T. y. bet kokią informaciją vertinti kritiškai, o tais atvejais, kai ji kelia rimtų abejonių – papildomai ją tikrinti, arba, kalbant paprasčiau, pažiūrėti, ką abejones keliančiu klausimu rašo arba kalba kitos žiniasklaidos priemonės. Tai yra universalus būdas įgyti informacinį atsparumą kalbant ir apie propagandos iššūkį, ir apie tendencingą kokios nors informacijos pateikimą.
– Galbūt galite pateikti keletą šiuo metu aktualių propagandos pavyzdžių?
– Sakyčiau, kad propaganda, nukreipta prieš Lietuvą, turi kelias tradicines kryptis. Pirmiausia, atakuojama mūsų šalies istorija – ypač okupacijos pradžios laikotarpis, t. y. 1940 metai, bei pokario rezistencija. Kremliaus propaganda, kaip ir sovietmečiu, stengiasi vaizduoti kovotojus už Lietuvos laisvę kaip „banditus“ ir „nacių pakalikus“.
Kita kryptis yra susijusi su bandymu diskredituoti Lietuvos dabartį. Kalbant paprasčiau, hiperbolizuojamos turimos socialinės problemos, o mūsų šalis vaizduojama kaip žlunganti, nesusitvarkanti su iššūkiais, Europos pakraštys ir pan. Galima prisiminti, kad prieš porą metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu užsienio žinia­sklaidai, staiga prabilo apie Lietuvą, teigdamas, kad pasidomėjo statistika ir sužinojo, jog mūsų šalyje liko tik pusantro milijono gyventojų. Taip, emigracijos iššūkis Lietuvai yra aktualus, tačiau Rusijos vadovo paminėtas skaičius yra akivaizdžiai ir sąmoningai melagingas.
Nemažai propagandinių išpuolių yra nukreipta ir prieš mūsų sąjungininkus, kurių pajėgos dabar dislokuotos Lietuvos teritorijoje, stiprinant mūsų šalies saugumą. Čia irgi yra daug pavyzdžių – pradedant bandymų paskleisti netikrą istoriją apie tai, kad Jonavoje vokiečių kariai neva išprievartavo globos namų auklėtinę, ir baigiant tokia pat melaginga istorija apie tai, jog pratybų metų JAV šarvuotis partrenkė dviračiu važiavusį berniuką.
– Kaip mūsų valstybė saugosi nuo propagandos?
– Mūsų valstybė – įvairios jos institucijos – skiria nemažai dėmesio propagandos iššūkiams. Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, kuri rašo apie šį reiškinį, demaskuoja netikras naujienas, išryškina atitinkamus pavojus ir pan. Esminis mūsų pranašumas yra tas, jog mes žinome šiuos iššūkius ir reaguojame į juos. Čia kaip tame posakyje, kai sakoma, jog jeigu esi informuotas – esi ginkluotas.
Galima paminėti ir konkrečius praktinius žingsnius. Prieš porą metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo taikyti tokią priemonę, kaip laikinas kanalo, kuriame užfiksuotas atitinkamas pažeidimas, retransliavimo sustabdymas. Tokios sankcijos jau taikytos keliems Rusijos televizijos kanalams. Sprendimas dėl laikino kanalo retransliavimo stabdymo būdavo priimamas po to, kai komisija nustatydavo pažeidimą – dažniausiai susijusį su neapykantos kurstymu. Sprendimą dėl kanalo retransliavimo sustabdymo priima ne pati LRTK, o teismas jos teikimu. Nors buvo tam tikrų ginčų dėl to, ar tokia praktika nepažeidžia žiniasklaidos laisvės principo – tokių sankcijų kanalams, skleidžiantiems propagandą, teisėtumą galiausiai pripažino ir Europa. Panašią praktika šiais metais perėmė ir Latvija.
Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, TV laidos, kuriose demaskuojamas šis reiškinys, netikros naujienos, išryškinami jo keliami pavojai. Kita vertus, sklindančią informaciją taip pat turėtume vertinti neatmesdami kritinio mąstymo. Ypač kritiškai reikėtų vertinti informaciją, kai pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų.– Kaip Lietuva šioje srityje atrodo Baltijos šalių kontekste?
– Turiu labai konkretų atsakymą į šį klausimą. Jeigu trumpai – Lietuva atrodo labai gerai. Galiu tai tvirtai pareikšti, nes praėjusiais metais teko dalyvauti dideliame tarptautiniame moksliniame projekte, kurio tikslas buvo išmatuoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių atsparumą dezinformacijai ir propagandai. Rezultatai parodė, jog Lietuva yra tarp lyderių šioje sferoje, toli lenkianti net tokias valstybes kaip Čekija, Slovakija bei labai skausmingai su šiuo iššūkiu susiduriančią Ukrainą. Tik pagal vieną kriterijų – skirtingų institucijų tarpusavio veiksmų derinimo ir koordinavimo lygį – mes vis dar nusileidžiame Estijai. Žinoma, visa tai nėra priežastis mums nurimti. Propagandos iššūkis niekur nedingo, o ir tobulėti tikrai dar yra kur.
– Kaip galime nukentėti nuo propagandos?
– Tai labai svarbus klausimas, nes į propagandą dažnai žiūrima kaip į kažką, kas nėra mirtinai pavojinga. Iš dalies toks požiūris yra logiškas, bet – noriu pabrėžti – tik iš dalies. Šiandien apie propagandos pavojų pirmiausia kalbama vadinamojo hibridinio karo kontekste, t. y., žiūrint į tuos veiksmus, kuriuos Rusija darė užgrobiant Krymo pusiasalį ir kurstant separatistinį konfliktą Donbaso regione. Propaganda atliko šiuose veiksmuose svarbų vaidmenį – bandant pavaizduoti Kremliaus veiksmų teisėtumą, bauginant rytų Ukrainos gyventojus mitiniais „banderovcais“ ir pan. Kitaip sakant, mes galime teigti, jog propaganda prisidėjo prie to, kad Ukrainoje šiandien tebežūsta žmonės. Noriu priminti, kad aukų skaičius jau perkopė per 10 tūkstančių.
Nepamirškime, kad propaganda siekia pakeisti mąstymą. Jos poveikis dažnai yra nepastebimas, ji yra maskuojama. Naudojant ją viena valstybė gali bandyti įgyti kitos valstybės kontrolę. Priminsiu, jog dabartinė Kremliaus propaganda siekia atakuoti ir mūsų istorinę atmintį, ir paveikti mąstymą apie dabartį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patikės, jog jo valstybė yra žlugusi ir niekam tikusi – jis neturės stimulo ją ginti, kai tam ateis laikas.
– Neretai ir patys piliečiai gali pakliūti į pinkles – neatsargiai išsitarti, išreikšti paprasčiausią toleranciją, draugiškumą, o vėliau tai gali būti panaudota tendencingai. Kaip žmonėms apsisaugoti nuo tokių atvejų?
– Sakyčiau, kad toks pavojus kyla, kai žmogus gali tapti manipuliacijos auka, kai jo žodžiai gali būti ištraukti iš konteksto ir pan. Ko gero, nė vienas nėra nuo to apsaugotas. Duosiu tik du patarimus, kurie gali padėti išvengti nemalonios situacijos. Pirmiausia, jeigu jus gatvėje bando užkalbinti žurnalistas – prieš ką nors komentuodami ar pasisakydami į kamerą, sužinokite, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja jus kalbinantis žmogus. Pagal Lietuvoje galiojančius žurnalistinės etikos normas žurnalistas pats privalo prisistatyti. Kylant abejonėms – galima paprašyti jo parodyti žurnalisto pažymėjimą. Galiausiai, jūs turite teisę atsisakyti bendrauti su žurnalistu. Šis patarimas yra tam atvejui, kad pasisakę prieš kamerą vėliau neatrastumėte savęs kuriame nors propagandiniame televizijos siužete, kur jūsų žodžiai bus iškreipti, ar ištraukti iš konteksto ir pateikti kaip propagandinių tezių įrodymas.
Kitas patarimas yra susijęs su elgesiu internete ir, pirmiausia, vadinamuosiuose socialiniuose tinkluose. Niekada neskubėkite dalintis kokia nors – ypač jautria – informacija, aptikta internete. Pirmiausia pabandykite įsitikinti, jog ta informacija yra tikra ir patikima, kitaip jūs patys rizikuojate prisidėti prie netikrų naujienų ir propagandos sklaidos.
– Aktualu atpažinti propagandą ir mūsų valstybės viduje. Į ką, kokias sritis reikėtų atkreipti dėmesį? Pripažįstama, kad Kremlius – vienas iš propagandos šaltinių, keliančių didžiausią grėsmę Europai.
– Tikra tiesa, kad propagandinės istorijos gali patekti ir į mūsų vidinę informacinę erdvę. Vėlgi, čia nėra kokių nors specifinių receptų. Jeigu informacija atrodo keistai, nepatikimai, pernelyg „emociškai įkrauta“ ir pan. – ja nereikia skubėti pasitikėti. Ypač kritiškai reikėtų vertinti tas medžiagas, kur pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų, plėtojami sąmokslo teorijos tipo pasakojimai.
– Partijų bei jų lyderių propaganda, demagogija, jeigu tiesmuka, dažniausiai atrodo perprantama nesunkiai. Bet kaip atpažinti subtiliai paslėptus atvejus?
– Politinėje agitacijoje ir priešrinkiminėje kovoje visada yra propagandos elementų. Tai yra natūralu. Pažymima, kad reklama – taip pat ir politinė – savaime yra artima propagandai, naudojami kai kurie jos principai. Pavyzdžiui – manipuliavimo ir įtikinėjimo priemonės. Todėl, kai mes kalbame apie politinę komunikaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – natūralu, kad politikai daug ką žada. Ypač prieš rinkimus. Aš patarčiau ne tik klausytis, ką jie žada, bet ir užduoti esminį klausimą, kokiu būdu bus įgyvendinamas pažadas? Pavyzdžiui, jeigu politikas žada milžinišką algą mokytojams – esminis klausimas, kaip tai bus pasiekta? Ar šis pažadas iš viso yra įgyvendinamas? Ar jo įgyvendinimas nepaveiks kitų sferų? Pavyzdžiui, galbūt turint esamas lėšas padvigubinti algą mokytojams galima tik atleidus iš darbo pusę mokytojų ir panaudojant jų algą likusių dirbti algos kėlimui. Tačiau ar tikrai toks sprendimas patenkins mokytojus? O mokinius? O jų tėvus? Taigi, atsakymas į elementarų klausimą, kokiu būdu politikas planuoja įgyvendinti savo pažadus, daug ką gali sustatyti į vietas.
– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. ...
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti ...
  • Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

    2020-12-23Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų
    Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė. Loreta TUMELIENĖ Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės ...
  • „Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų

    2020-12-22„Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų
    Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir ...
  • Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

    2020-12-16Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto
    Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo ...
  • Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni

    2020-12-16Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni
    Kelių remontavimo darbų sezonas oficialiai būdavo baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet šiltesni nei įprastai orai gatvių, kelių tvarkymo, asfaltavimo darbus leidžia tęsti ir ilgiau. Tad ne vieno miesto gatvėje ar užmiesčio keliuose dar gali pamatyti dirbančią kelininkų techniką. Gatvių tvarkymo, kelių remonto darbai šiemet aktyviai vyko ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, iki šiol visi darbai dar nėra baigti, bet bendras rekonstruotų arba atnaujintų gatvių, kelių ilgis sudaro apie 10 kilometrų. Pėsčiųjų ...
  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš ...
  • Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais

    2020-12-16Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais
    Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ...
  • BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis

    2020-12-16BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti  su COVID-19 susijusius duomenis
    Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra ...
  • Asmens duomenys ir pandemija

    2020-12-16Asmens duomenys ir pandemija
    2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems ...