Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Propaganda pirmiausia veikia jausmus, o ne protą (Eksperto komentaras)

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentą dr. Viktorą Denisenko paprašėme atsakyti į klausimus apie tai, kaip neįkliūti į propagandos spąstus, kokios propagandos atmainos šiandien labiausiai kelia grėsmę pasauliui, Europai ir mūsų šaliai bei kodėl svarbu neignoruoti šios temos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko sako, kad geriausias būdas išvengti propagandos poveikio – ugdytis kritinį mąstymą.– Propagandos tema vienų, atrodytų, nepaliečia, kiti – labai domisi ir įsijautę diskutuoja šia tema. Kodėl šiandienos žmogui aktualu atskirti, pastebėti propagandą? Kokiomis temomis dažniausiai eskaluojama?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad mes šiandien gyvename informacijos amžiuje. Kitaip sakant, kiekvieną dieną mes gauname tiek informacijos, kiek paprastas žmogus prieš pusę amžiaus negalėjo net įsivaizduoti. Kaip ir anksčiau, mes priimame sprendimus remdamiesi ta informacija, kuri mus pasiekia. Dėl šios priežasties disponuojamos informacijos kokybė ir teisingumas tampa labai svarbūs. Net tie, kas ignoruoja propagandos iššūkį, gali tapti šio reiškinio aukomis. Net gal greičiau negu tie, kurie propaganda domisi ir apie ją diskutuoja, nes pastarieji vienaip arba kitaip mokosi atpažinti propagandinius pasakojimus, geriau ir greičiau juos pastebi.
Jeigu kalbėti apie propagandą bendrai – tai ji pirmiausia stengiasi veikti per jausmus, o ne protą. Protas sugeba analizuoti ir greičiau bei tiksliau atpažinti propagandą. O greita, emocinga reakcija geba kuriam laikui užtemdyti protą. Galima priminti garsų atvejį, kai Rusijos televizija paskleidė išgalvotą žinią apie Slaviansko mieste ukrainiečių karių neva nukryžiuotą berniuką. Tokios „istorijos“ tikslas buvo aiškus – sukelti aštrią emocinę reakciją, priversti galvoti apie ukrainiečių karius kaip apie nusikaltėlius ir pan. Tačiau reikia paminėti, jog visas šis propagandinis pasakojimas iš karto subyrėjo, kai tikri žurnalistai nuvažiavo į Slavianską ir pradėjo tikrinti propagandiniame reportaže pateiktus „faktus“.
– Dažnai propagandos srautai pasiekia mus iš Rusijos televizijų. Taip pat ir mūsų medijose tarpvalstybinių santykių tema gali būti traktuojama tendencingai. Ką aktualu žinoti šiame kontekste?
– Sutariama, kad Europai šiandien grėsmę kelią dvi propagandos atmainos. Viena jų – propaganda, kurios šaltinis yra teroristinė organizacija ISIS, kita – Rusijos valstybinė propaganda. Atitinkama pozicija buvo įtvirtinta 2016 metų lapkritį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Jūs teisingai pastebėjote, jog Lietuvoje aktualiausias iššūkis yra būtent vadinamoji Kremliaus propaganda, o greičiausiai ir tiesiausiai ji pasiekia mus per Rusijos televizijos kanalus, transliuojamus kabelinių televizijų tinkluose.
Manoma, kad geriausia priemonė, siekiant išvengti propagandos poveikio, yra kritinis mąstymas. T. y. bet kokią informaciją vertinti kritiškai, o tais atvejais, kai ji kelia rimtų abejonių – papildomai ją tikrinti, arba, kalbant paprasčiau, pažiūrėti, ką abejones keliančiu klausimu rašo arba kalba kitos žiniasklaidos priemonės. Tai yra universalus būdas įgyti informacinį atsparumą kalbant ir apie propagandos iššūkį, ir apie tendencingą kokios nors informacijos pateikimą.
– Galbūt galite pateikti keletą šiuo metu aktualių propagandos pavyzdžių?
– Sakyčiau, kad propaganda, nukreipta prieš Lietuvą, turi kelias tradicines kryptis. Pirmiausia, atakuojama mūsų šalies istorija – ypač okupacijos pradžios laikotarpis, t. y. 1940 metai, bei pokario rezistencija. Kremliaus propaganda, kaip ir sovietmečiu, stengiasi vaizduoti kovotojus už Lietuvos laisvę kaip „banditus“ ir „nacių pakalikus“.
Kita kryptis yra susijusi su bandymu diskredituoti Lietuvos dabartį. Kalbant paprasčiau, hiperbolizuojamos turimos socialinės problemos, o mūsų šalis vaizduojama kaip žlunganti, nesusitvarkanti su iššūkiais, Europos pakraštys ir pan. Galima prisiminti, kad prieš porą metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu užsienio žinia­sklaidai, staiga prabilo apie Lietuvą, teigdamas, kad pasidomėjo statistika ir sužinojo, jog mūsų šalyje liko tik pusantro milijono gyventojų. Taip, emigracijos iššūkis Lietuvai yra aktualus, tačiau Rusijos vadovo paminėtas skaičius yra akivaizdžiai ir sąmoningai melagingas.
Nemažai propagandinių išpuolių yra nukreipta ir prieš mūsų sąjungininkus, kurių pajėgos dabar dislokuotos Lietuvos teritorijoje, stiprinant mūsų šalies saugumą. Čia irgi yra daug pavyzdžių – pradedant bandymų paskleisti netikrą istoriją apie tai, kad Jonavoje vokiečių kariai neva išprievartavo globos namų auklėtinę, ir baigiant tokia pat melaginga istorija apie tai, jog pratybų metų JAV šarvuotis partrenkė dviračiu važiavusį berniuką.
– Kaip mūsų valstybė saugosi nuo propagandos?
– Mūsų valstybė – įvairios jos institucijos – skiria nemažai dėmesio propagandos iššūkiams. Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, kuri rašo apie šį reiškinį, demaskuoja netikras naujienas, išryškina atitinkamus pavojus ir pan. Esminis mūsų pranašumas yra tas, jog mes žinome šiuos iššūkius ir reaguojame į juos. Čia kaip tame posakyje, kai sakoma, jog jeigu esi informuotas – esi ginkluotas.
Galima paminėti ir konkrečius praktinius žingsnius. Prieš porą metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo taikyti tokią priemonę, kaip laikinas kanalo, kuriame užfiksuotas atitinkamas pažeidimas, retransliavimo sustabdymas. Tokios sankcijos jau taikytos keliems Rusijos televizijos kanalams. Sprendimas dėl laikino kanalo retransliavimo stabdymo būdavo priimamas po to, kai komisija nustatydavo pažeidimą – dažniausiai susijusį su neapykantos kurstymu. Sprendimą dėl kanalo retransliavimo sustabdymo priima ne pati LRTK, o teismas jos teikimu. Nors buvo tam tikrų ginčų dėl to, ar tokia praktika nepažeidžia žiniasklaidos laisvės principo – tokių sankcijų kanalams, skleidžiantiems propagandą, teisėtumą galiausiai pripažino ir Europa. Panašią praktika šiais metais perėmė ir Latvija.
Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, TV laidos, kuriose demaskuojamas šis reiškinys, netikros naujienos, išryškinami jo keliami pavojai. Kita vertus, sklindančią informaciją taip pat turėtume vertinti neatmesdami kritinio mąstymo. Ypač kritiškai reikėtų vertinti informaciją, kai pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų.– Kaip Lietuva šioje srityje atrodo Baltijos šalių kontekste?
– Turiu labai konkretų atsakymą į šį klausimą. Jeigu trumpai – Lietuva atrodo labai gerai. Galiu tai tvirtai pareikšti, nes praėjusiais metais teko dalyvauti dideliame tarptautiniame moksliniame projekte, kurio tikslas buvo išmatuoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių atsparumą dezinformacijai ir propagandai. Rezultatai parodė, jog Lietuva yra tarp lyderių šioje sferoje, toli lenkianti net tokias valstybes kaip Čekija, Slovakija bei labai skausmingai su šiuo iššūkiu susiduriančią Ukrainą. Tik pagal vieną kriterijų – skirtingų institucijų tarpusavio veiksmų derinimo ir koordinavimo lygį – mes vis dar nusileidžiame Estijai. Žinoma, visa tai nėra priežastis mums nurimti. Propagandos iššūkis niekur nedingo, o ir tobulėti tikrai dar yra kur.
– Kaip galime nukentėti nuo propagandos?
– Tai labai svarbus klausimas, nes į propagandą dažnai žiūrima kaip į kažką, kas nėra mirtinai pavojinga. Iš dalies toks požiūris yra logiškas, bet – noriu pabrėžti – tik iš dalies. Šiandien apie propagandos pavojų pirmiausia kalbama vadinamojo hibridinio karo kontekste, t. y., žiūrint į tuos veiksmus, kuriuos Rusija darė užgrobiant Krymo pusiasalį ir kurstant separatistinį konfliktą Donbaso regione. Propaganda atliko šiuose veiksmuose svarbų vaidmenį – bandant pavaizduoti Kremliaus veiksmų teisėtumą, bauginant rytų Ukrainos gyventojus mitiniais „banderovcais“ ir pan. Kitaip sakant, mes galime teigti, jog propaganda prisidėjo prie to, kad Ukrainoje šiandien tebežūsta žmonės. Noriu priminti, kad aukų skaičius jau perkopė per 10 tūkstančių.
Nepamirškime, kad propaganda siekia pakeisti mąstymą. Jos poveikis dažnai yra nepastebimas, ji yra maskuojama. Naudojant ją viena valstybė gali bandyti įgyti kitos valstybės kontrolę. Priminsiu, jog dabartinė Kremliaus propaganda siekia atakuoti ir mūsų istorinę atmintį, ir paveikti mąstymą apie dabartį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patikės, jog jo valstybė yra žlugusi ir niekam tikusi – jis neturės stimulo ją ginti, kai tam ateis laikas.
– Neretai ir patys piliečiai gali pakliūti į pinkles – neatsargiai išsitarti, išreikšti paprasčiausią toleranciją, draugiškumą, o vėliau tai gali būti panaudota tendencingai. Kaip žmonėms apsisaugoti nuo tokių atvejų?
– Sakyčiau, kad toks pavojus kyla, kai žmogus gali tapti manipuliacijos auka, kai jo žodžiai gali būti ištraukti iš konteksto ir pan. Ko gero, nė vienas nėra nuo to apsaugotas. Duosiu tik du patarimus, kurie gali padėti išvengti nemalonios situacijos. Pirmiausia, jeigu jus gatvėje bando užkalbinti žurnalistas – prieš ką nors komentuodami ar pasisakydami į kamerą, sužinokite, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja jus kalbinantis žmogus. Pagal Lietuvoje galiojančius žurnalistinės etikos normas žurnalistas pats privalo prisistatyti. Kylant abejonėms – galima paprašyti jo parodyti žurnalisto pažymėjimą. Galiausiai, jūs turite teisę atsisakyti bendrauti su žurnalistu. Šis patarimas yra tam atvejui, kad pasisakę prieš kamerą vėliau neatrastumėte savęs kuriame nors propagandiniame televizijos siužete, kur jūsų žodžiai bus iškreipti, ar ištraukti iš konteksto ir pateikti kaip propagandinių tezių įrodymas.
Kitas patarimas yra susijęs su elgesiu internete ir, pirmiausia, vadinamuosiuose socialiniuose tinkluose. Niekada neskubėkite dalintis kokia nors – ypač jautria – informacija, aptikta internete. Pirmiausia pabandykite įsitikinti, jog ta informacija yra tikra ir patikima, kitaip jūs patys rizikuojate prisidėti prie netikrų naujienų ir propagandos sklaidos.
– Aktualu atpažinti propagandą ir mūsų valstybės viduje. Į ką, kokias sritis reikėtų atkreipti dėmesį? Pripažįstama, kad Kremlius – vienas iš propagandos šaltinių, keliančių didžiausią grėsmę Europai.
– Tikra tiesa, kad propagandinės istorijos gali patekti ir į mūsų vidinę informacinę erdvę. Vėlgi, čia nėra kokių nors specifinių receptų. Jeigu informacija atrodo keistai, nepatikimai, pernelyg „emociškai įkrauta“ ir pan. – ja nereikia skubėti pasitikėti. Ypač kritiškai reikėtų vertinti tas medžiagas, kur pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų, plėtojami sąmokslo teorijos tipo pasakojimai.
– Partijų bei jų lyderių propaganda, demagogija, jeigu tiesmuka, dažniausiai atrodo perprantama nesunkiai. Bet kaip atpažinti subtiliai paslėptus atvejus?
– Politinėje agitacijoje ir priešrinkiminėje kovoje visada yra propagandos elementų. Tai yra natūralu. Pažymima, kad reklama – taip pat ir politinė – savaime yra artima propagandai, naudojami kai kurie jos principai. Pavyzdžiui – manipuliavimo ir įtikinėjimo priemonės. Todėl, kai mes kalbame apie politinę komunikaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – natūralu, kad politikai daug ką žada. Ypač prieš rinkimus. Aš patarčiau ne tik klausytis, ką jie žada, bet ir užduoti esminį klausimą, kokiu būdu bus įgyvendinamas pažadas? Pavyzdžiui, jeigu politikas žada milžinišką algą mokytojams – esminis klausimas, kaip tai bus pasiekta? Ar šis pažadas iš viso yra įgyvendinamas? Ar jo įgyvendinimas nepaveiks kitų sferų? Pavyzdžiui, galbūt turint esamas lėšas padvigubinti algą mokytojams galima tik atleidus iš darbo pusę mokytojų ir panaudojant jų algą likusių dirbti algos kėlimui. Tačiau ar tikrai toks sprendimas patenkins mokytojus? O mokinius? O jų tėvus? Taigi, atsakymas į elementarų klausimą, kokiu būdu politikas planuoja įgyvendinti savo pažadus, daug ką gali sustatyti į vietas.
– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?

    2021-11-19Kas padaryta, kad Marijampolėje mažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į aplinką?
    Marijampolės miesto gatvėse kursuoja aštuoni aplinkai draugiški autobusai, kuriais važiuojama daugiau nei 90 proc. maršrutų. Septyni iš jų naudoja suspaustas gamtines dujas, vienas – hibridas, naudojantis dujas ir elektrą. Planuojama įsigyti dar 9 netaršius autobusus, kurie kursuos ir tarpmiestiniais maršrutais. 2020 m. pagrindinėje miesto arterijoje – Kauno gatvėje – pradėjo veikti išmanusis šviesoforas, kuris valdo transporto srautus, fiksuoja susidarančias spūstis, apdoroja duomenis ir reguliuoja šviesoforo signalus. Išmaniojo šviesoforo dėka susidaro mažesnės automobilių spūstys ir į orą patenka mažesnė CO2 dujų koncentracija. Toks pat išmanusis šviesoforas neseniai įrengtas Vilkaviškio–Tarpučių–Mokolų gatvių sankryžoje. Marijampolėje įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės (vienu metu jose gali būti įkraunami ...
  • UAB pertvarkymas į MB. Svarbiausi niuansai

    2021-11-18UAB pertvarkymas į MB. Svarbiausi niuansai
    Ar galima UAB perdaryti į MB? Tikrai galima. Tačiau dažniausiai reikia gero specialisto, kuris padėtų sutvarkyti visus dokumentus. Šiuo metu pagalbos tikrai yra gana daug, tad pirmiausia – jo paieškos, o paskui ir smulkmenų aptarimai, kurie padės viską atlikti kuo pigiau. UAB pertvarkymas į MB tikrai nereikalauja nei daug laiko, nei pinigų. Apie tai kalbamės su specialistu, kuris atlieka pertvarkymo darbus. Piniginiai niuansai Daugeliui žmonių atrodo, kad pertvarkymas kainuos labai daug, tad ne visada imamasi veiksmų, kai akivaizdu, kad jų reikia. “Dažniausiai kur kas brangiau kainuoja įmonės bandymas išlaikyti ją tada, kai realiai situacija yra labai prasta. UAB pertvarkymas į MB kainuos pigiai, ...
  • Kaip sutaupyti perkant prekes gyvūnams?

    2021-11-17Kaip sutaupyti perkant prekes gyvūnams?
    Turite labai mylimų augintinių, kuriems norite suteikti kuo geriausias gyvenimo sąlygas? Tokiu atveju reikia jiems skirti ne tik meilę, tačiau taip pat ir pasirūpinti pačiais svarbiausiais daiktais, kurie reikalingi jo funkcionavimui.   Visgi, kad ir kokia didelė yra meilė savam gyvūnui, deja, daugelis daiktų gana brangūs. Ypač tokiu atveju, kai perkami žinomo gamintojo. Jeigu norite, kad prekės gyvūnams Jums kainuotų pigiau – tokiu atveju siūlome pasinaudoti keliais mūsų patarimais, kuriuos pateikiame žemiau. Verta mokėti už kokybę Pati svarbiausia taisyklė, kurią reikia atsiminti, jog prekės gyvūnams tarnaus ilgiau pasirinkus patikimų gamintojų, kurių vardai siejami su kokybe. Jeigu pirksite labai pigias prekes, kurios gali būti atsisiunčiamos, ...
  • „Žmogus, apkabinęs vienatvės medį…“

    2021-11-17„Žmogus, apkabinęs vienatvės medį...“
    Lapkričio 18 dieną sukanka 95 metai, kai gimė liaudies meno meistras, grafikas Romanas Krasninkevičius. Jei likimas būtų buvęs dosnus, sveikintume sulaukusį gražaus jubiliejaus, gal klaidžiotume po gausią retrospektyvinę parodą… Kažką panašaus jis ir tie, kas suvokė jo darbų reikšmę ir asmenybės unikalumą, palaikė ir jam padėjo, prieš ketvirtį amžiaus (1996-aisiais) ruošė mažesniam, bet irgi svarbiam jubiliejui artėjant. Deja, išėjo Romanas tų metų balandį, likus pusmečiui iki apvalios datos… Paliko savo įstabią kūrybą – ir nemažai mįslių bei kūrybos (ir ne tik) paslapčių, kurios dar ir šiandien tebekelia spėlionių. Nijolė LINIONIENĖ Prieš keletą dienų surengta konferencija „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ ir pa­roda tapo ...
  • Atsigręžiant į tuos, kurių dažnai net nepastebime

    2021-11-17Atsigręžiant į tuos, kurių dažnai net nepastebime
    Marijampolės kultūros centro fojė praėjusį penktadienį atidaryta paroda „Tarp“. Ir pati paroda, ir jos atidarymo renginys gerokai skyrėsi nuo įprastų renginių – išvydome originalią keramikos, fotografijos ir garsų sintezę. O parodos „Tarp“ tikslas – pasitelkiant meninę kūrybą skatinti dialogą tarp visuomenės ir negalių, sunkumų turinčių asmenų. Paroda surengta Marijampolės kultūros centro savanorių komandai įgyvendinant Europos solidarumo korpuso programos finansuojamą projektą „Kultūra visur“. Ta komanda norėjo sužinoti ir gilinosi į problemas, egzistuojančias aplink mums, kurių dažnai net nepastebime arba neįsivaizduojame. Pasak šių savanorių, tam tikrose situacijose nesame užtikrinti, kaip elgtis su sunkumų turinčiu asmeniu, kaip paklausti, kaip prieiti prie žmogaus, kaip jį ...
  • Apskrities merų darbotvarkėje – mokesčio už atliekų tvarkymą didinimas

    2021-11-12Apskrities merų darbotvarkėje – mokesčio už atliekų tvarkymą didinimas
    Į Marijampolės savivaldybę susirinkę apskrities savivaldybių merai – Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška ir Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis , kiti savivaldybių administracijų vadovai, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) vadovai aptarė mokesčio už atliekų tvarkymą didinimo būtinybę. MAATC direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas sakė, kad bendrovė visoje apskrityje administruoja atliekų tvarkymo sistemą. Nuo 2011 metų buvo patvirtinti mokesčio už atliekų tvarkymą dydžiai (vienam asmeniui – 7 litai 36 centai), 2016 metais jie buvo perskaičiuoti į 2 eurus11 centų ir tokie yra iki ...
  • Peržengti slenkstį. Vienas juokas ar?..

    2021-11-10Peržengti slenkstį. Vienas juokas ar?..
    Birželio pradžioje Marijampolės kultūros centre prasidėjęs ir spalį pasibaigęs teatrų festivalis „Perženk slenkstį“ intrigavo keletu dalykų. Tuo, kad šio žanro ir tokios apimties renginių (projektų) čia nebūta, programa, kuri siūlė daug įdomybių, skambėjo garsiomis pavardėmis bei solidžiais pavadinimais ir, žinoma, galimybe visur dalyvauti nemokamai. Bet ar daug kas susimąstė, kas užkoduota pavadinime – ir kas iš tiesų yra slenkstis? Tarsi aišku, nors pastaruoju metu tradicinių slenksčių naujuose pastatuose beveik ir neliko… Tai kodėl jis, kaip daugiareikšmis simbolis, figūruoja ne tik tautosakoje? Nes jau šimtmečius ir dar seniau slenkstis – tai riba tarp išorinio ir vidaus (namų, dvasios) pasaulio, tarp savo ...
  • Parodoje – praėjusios vasaros prisiminimai, įamžinti pastele

    2021-11-10Parodoje – praėjusios vasaros prisiminimai, įamžinti pastele
    „Šviesa“ – taip paprastai ir kartu labai talpiai pavadinta lapkričio 4-ąją Marijampolės kultūros centre atidaryta Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ jau devintojo tapybos plenero darbų paroda. Joje galima pasigrožėti pastele šių metų vasarą Nidoje sukurtais studijos narių darbais. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos atidaryme Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė džiaugėsi, kad „Smiltyse“ susibūrusios labai kūrybingos asmenybės ir kūrėjai nuolat pradžiugina meno mylėtojus savo darbų parodomis. Ir devintojo plenero metu gimė daug įspūdingų, įsimenančių meno kūrinių, kuriuose įamžinti Nidos vaizdai, aplinka. „Smilčių“ vadovė, Marijampolės kultūros centre dirbanti Aušrinė Dubauskienė, pristatydama patį plenerą ir jo metu gimusius kūrinius jautriai ir įtaigiai kalbėjo, kiek daug ...
  • „Per ilgai apie juos nežinojome…“

    2021-11-10„Per ilgai apie juos nežinojome...“
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinys Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus marijampoliečius pakvietė į knygos „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ pristatymą, vykusį Bulotų namuose. Jos autorė žurnalistė Virginija Skučaitė atvyko su žmonėmis, kurie jai, tris dešimtmečius rinkusiai medžiagą apie savo dėdės tragišką likimą, daug padėjo vykdant šią misiją. Tai LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas istorikas Rytas Narvydas, režisierius Virgilijus Kubilius, viena knygos redaktorių, žurnalistė Regina Pupalaigytė. Etnografinio ansamblio „Žibinyčia“(vadovas Žydrūnas Rutkauskas) dainomis perpintas renginys atskleidė nežinomų, skausmingų faktų, sukėlė minčių spiečius ir pravėrė emocijų klodus – jam pasibaigus norėjosi tik patylėti ir pamąstyti… Nijolė LINIONIENĖ Kazimieras ...
  • Parama padės įgyvendinti seną svajonę

    2021-11-10Parama padės įgyvendinti seną svajonę
    Daugiau kaip dešimtmetį mėsinius galvijus auginanti Ingrida Gulbinienė iš Šiaulių rajono visuomet svajojo dirbti nepriklausomai nuo supirkėjų. Ji norėjo pati, o ne per tarpininkus, tiekti galutinį produktą klientams. Dabar, gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramą, ūkininkė pagaliau galės įgyvendinti seną svajonę. Patirties sėmėsi Vokietijoje Mintis užsiimti mėsine galvijininkyste I. Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais. „Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti galvijus veislei, ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris. Vokietijoje ūkininkai įsigijo ir savo pirmuosius ...
  • Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis

    2021-11-10Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis
    Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis. Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau ...
  • Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą

    2021-11-06Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą
    Gerai žinomas Marijampolės skulptorius Kęstutis Balčiūnas, kurio sukurti darbai puošia ne vieną Lietuvos miestą, baigia įgyvendinti naujausią savo sumanymą – dar šiemet Kaune atsiras jo sukurta skulptūra, skirta pirmajam lietuviškam filmui. Tai bus jau trečias šio skulptoriaus darbas Laikinojoje sostinėje.K. Balčiūno skulptūra „Pirmas filmas“ šiuo metu yra liejama Lenkijoje ir jau netrukus bus parvežta į Lietuvą. Ji bus pastatyta Kauno Laisvės alėjoje, šalia ten jau penkerius metus rekonstruojamo kino teatro „Romuva“, kuris duris pagaliau turėtų atverti ateinančių metų pradžioje. Algis VAŠKEVIČIUS Ekspertai pripažino geriausiu – Apie konkursą sukurti skulptūrą, kuri įamžintų pirmąjį lietuvišką filmą „Onytė ir Jonelis“, sukurtą lygiai prieš 90 metų, sužinojau ...
  • Poezijos knygos pristatymas

    2021-11-06Poezijos knygos pristatymas
    Saulėtą rudens popietę daukšiečiai buvo pakviesti į Janinos Kižienės poezijos knygos „Saulutei besileidžiant“ pristatymą bibliotekoje. Knyga išleista šiemet. Ne vienam klausytojui suspaudė širdį klausant jos eilių – mintimis tarsi nuklysdavome į savo tėviškę, nes kiekvienam artimi išgyvenimai, meilė, ilgesys, pakilimai, nuopuoliai… Eilėse visa tai harmoningai susipina su gamtos ritmu, kiek-vienas eilėraštis – pačios autorės išgyvenimas. – Įdomus jausmas pristatyti knygą tuomet, kai ji jau pradėjusi kelionę. Savo pirmąja knygele noriu paduoti ranką skaitytojui, linkėdama bent minutei sustoti prie eiliuotu žodžiu sukurto įvykio, vaizdo, – sakė Janina Kižienė. Tą dieną buvo daug poezijos, kurią dovanojo Janina, o dainas pagal jos žodžius atliko ansamb-lis „Šypsena“, ...
  • Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras

    2021-11-03Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras
    Marijampolės kolegija, šiais metais minėdama įkūrimo 20-metį, atveria naujas, plačias perspektyvas Sūduvos regiono jaunajai kartai, atidarydama Marijampolės regioninį STEAM atviros prieigos centrą. Tai vieta, kurioje bus taikomas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. Regioninis STEAM centras – puiki galimybė mūsų krašto mokymosi įstaigoms, pažinti ir taikyti STEAM ugdymą 7–12 klasių moksleiviams bei patiems mokytojams kelti profesinę kvalifikaciją pedagogams skirtuose mokymuose, kurie planuojami organizuoti atviros prieigos centre. Šių metų spalio 27 dieną įvyko Respublikinis STEAM atviros prieigos centrų tinklo Lietuvoje atidarymas, skelbiantis oficialią STEAM (gamtos ...
  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.