Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Propaganda pirmiausia veikia jausmus, o ne protą (Eksperto komentaras)

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentą dr. Viktorą Denisenko paprašėme atsakyti į klausimus apie tai, kaip neįkliūti į propagandos spąstus, kokios propagandos atmainos šiandien labiausiai kelia grėsmę pasauliui, Europai ir mūsų šaliai bei kodėl svarbu neignoruoti šios temos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko sako, kad geriausias būdas išvengti propagandos poveikio – ugdytis kritinį mąstymą.– Propagandos tema vienų, atrodytų, nepaliečia, kiti – labai domisi ir įsijautę diskutuoja šia tema. Kodėl šiandienos žmogui aktualu atskirti, pastebėti propagandą? Kokiomis temomis dažniausiai eskaluojama?
– Pirmiausia reikia paminėti, kad mes šiandien gyvename informacijos amžiuje. Kitaip sakant, kiekvieną dieną mes gauname tiek informacijos, kiek paprastas žmogus prieš pusę amžiaus negalėjo net įsivaizduoti. Kaip ir anksčiau, mes priimame sprendimus remdamiesi ta informacija, kuri mus pasiekia. Dėl šios priežasties disponuojamos informacijos kokybė ir teisingumas tampa labai svarbūs. Net tie, kas ignoruoja propagandos iššūkį, gali tapti šio reiškinio aukomis. Net gal greičiau negu tie, kurie propaganda domisi ir apie ją diskutuoja, nes pastarieji vienaip arba kitaip mokosi atpažinti propagandinius pasakojimus, geriau ir greičiau juos pastebi.
Jeigu kalbėti apie propagandą bendrai – tai ji pirmiausia stengiasi veikti per jausmus, o ne protą. Protas sugeba analizuoti ir greičiau bei tiksliau atpažinti propagandą. O greita, emocinga reakcija geba kuriam laikui užtemdyti protą. Galima priminti garsų atvejį, kai Rusijos televizija paskleidė išgalvotą žinią apie Slaviansko mieste ukrainiečių karių neva nukryžiuotą berniuką. Tokios „istorijos“ tikslas buvo aiškus – sukelti aštrią emocinę reakciją, priversti galvoti apie ukrainiečių karius kaip apie nusikaltėlius ir pan. Tačiau reikia paminėti, jog visas šis propagandinis pasakojimas iš karto subyrėjo, kai tikri žurnalistai nuvažiavo į Slavianską ir pradėjo tikrinti propagandiniame reportaže pateiktus „faktus“.
– Dažnai propagandos srautai pasiekia mus iš Rusijos televizijų. Taip pat ir mūsų medijose tarpvalstybinių santykių tema gali būti traktuojama tendencingai. Ką aktualu žinoti šiame kontekste?
– Sutariama, kad Europai šiandien grėsmę kelią dvi propagandos atmainos. Viena jų – propaganda, kurios šaltinis yra teroristinė organizacija ISIS, kita – Rusijos valstybinė propaganda. Atitinkama pozicija buvo įtvirtinta 2016 metų lapkritį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Jūs teisingai pastebėjote, jog Lietuvoje aktualiausias iššūkis yra būtent vadinamoji Kremliaus propaganda, o greičiausiai ir tiesiausiai ji pasiekia mus per Rusijos televizijos kanalus, transliuojamus kabelinių televizijų tinkluose.
Manoma, kad geriausia priemonė, siekiant išvengti propagandos poveikio, yra kritinis mąstymas. T. y. bet kokią informaciją vertinti kritiškai, o tais atvejais, kai ji kelia rimtų abejonių – papildomai ją tikrinti, arba, kalbant paprasčiau, pažiūrėti, ką abejones keliančiu klausimu rašo arba kalba kitos žiniasklaidos priemonės. Tai yra universalus būdas įgyti informacinį atsparumą kalbant ir apie propagandos iššūkį, ir apie tendencingą kokios nors informacijos pateikimą.
– Galbūt galite pateikti keletą šiuo metu aktualių propagandos pavyzdžių?
– Sakyčiau, kad propaganda, nukreipta prieš Lietuvą, turi kelias tradicines kryptis. Pirmiausia, atakuojama mūsų šalies istorija – ypač okupacijos pradžios laikotarpis, t. y. 1940 metai, bei pokario rezistencija. Kremliaus propaganda, kaip ir sovietmečiu, stengiasi vaizduoti kovotojus už Lietuvos laisvę kaip „banditus“ ir „nacių pakalikus“.
Kita kryptis yra susijusi su bandymu diskredituoti Lietuvos dabartį. Kalbant paprasčiau, hiperbolizuojamos turimos socialinės problemos, o mūsų šalis vaizduojama kaip žlunganti, nesusitvarkanti su iššūkiais, Europos pakraštys ir pan. Galima prisiminti, kad prieš porą metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu užsienio žinia­sklaidai, staiga prabilo apie Lietuvą, teigdamas, kad pasidomėjo statistika ir sužinojo, jog mūsų šalyje liko tik pusantro milijono gyventojų. Taip, emigracijos iššūkis Lietuvai yra aktualus, tačiau Rusijos vadovo paminėtas skaičius yra akivaizdžiai ir sąmoningai melagingas.
Nemažai propagandinių išpuolių yra nukreipta ir prieš mūsų sąjungininkus, kurių pajėgos dabar dislokuotos Lietuvos teritorijoje, stiprinant mūsų šalies saugumą. Čia irgi yra daug pavyzdžių – pradedant bandymų paskleisti netikrą istoriją apie tai, kad Jonavoje vokiečių kariai neva išprievartavo globos namų auklėtinę, ir baigiant tokia pat melaginga istorija apie tai, jog pratybų metų JAV šarvuotis partrenkė dviračiu važiavusį berniuką.
– Kaip mūsų valstybė saugosi nuo propagandos?
– Mūsų valstybė – įvairios jos institucijos – skiria nemažai dėmesio propagandos iššūkiams. Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, kuri rašo apie šį reiškinį, demaskuoja netikras naujienas, išryškina atitinkamus pavojus ir pan. Esminis mūsų pranašumas yra tas, jog mes žinome šiuos iššūkius ir reaguojame į juos. Čia kaip tame posakyje, kai sakoma, jog jeigu esi informuotas – esi ginkluotas.
Galima paminėti ir konkrečius praktinius žingsnius. Prieš porą metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo taikyti tokią priemonę, kaip laikinas kanalo, kuriame užfiksuotas atitinkamas pažeidimas, retransliavimo sustabdymas. Tokios sankcijos jau taikytos keliems Rusijos televizijos kanalams. Sprendimas dėl laikino kanalo retransliavimo stabdymo būdavo priimamas po to, kai komisija nustatydavo pažeidimą – dažniausiai susijusį su neapykantos kurstymu. Sprendimą dėl kanalo retransliavimo sustabdymo priima ne pati LRTK, o teismas jos teikimu. Nors buvo tam tikrų ginčų dėl to, ar tokia praktika nepažeidžia žiniasklaidos laisvės principo – tokių sankcijų kanalams, skleidžiantiems propagandą, teisėtumą galiausiai pripažino ir Europa. Panašią praktika šiais metais perėmė ir Latvija.
Saugotis nuo propagandos padeda ir žiniasklaida, TV laidos, kuriose demaskuojamas šis reiškinys, netikros naujienos, išryškinami jo keliami pavojai. Kita vertus, sklindančią informaciją taip pat turėtume vertinti neatmesdami kritinio mąstymo. Ypač kritiškai reikėtų vertinti informaciją, kai pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų.– Kaip Lietuva šioje srityje atrodo Baltijos šalių kontekste?
– Turiu labai konkretų atsakymą į šį klausimą. Jeigu trumpai – Lietuva atrodo labai gerai. Galiu tai tvirtai pareikšti, nes praėjusiais metais teko dalyvauti dideliame tarptautiniame moksliniame projekte, kurio tikslas buvo išmatuoti Vidurio ir Rytų Europos valstybių atsparumą dezinformacijai ir propagandai. Rezultatai parodė, jog Lietuva yra tarp lyderių šioje sferoje, toli lenkianti net tokias valstybes kaip Čekija, Slovakija bei labai skausmingai su šiuo iššūkiu susiduriančią Ukrainą. Tik pagal vieną kriterijų – skirtingų institucijų tarpusavio veiksmų derinimo ir koordinavimo lygį – mes vis dar nusileidžiame Estijai. Žinoma, visa tai nėra priežastis mums nurimti. Propagandos iššūkis niekur nedingo, o ir tobulėti tikrai dar yra kur.
– Kaip galime nukentėti nuo propagandos?
– Tai labai svarbus klausimas, nes į propagandą dažnai žiūrima kaip į kažką, kas nėra mirtinai pavojinga. Iš dalies toks požiūris yra logiškas, bet – noriu pabrėžti – tik iš dalies. Šiandien apie propagandos pavojų pirmiausia kalbama vadinamojo hibridinio karo kontekste, t. y., žiūrint į tuos veiksmus, kuriuos Rusija darė užgrobiant Krymo pusiasalį ir kurstant separatistinį konfliktą Donbaso regione. Propaganda atliko šiuose veiksmuose svarbų vaidmenį – bandant pavaizduoti Kremliaus veiksmų teisėtumą, bauginant rytų Ukrainos gyventojus mitiniais „banderovcais“ ir pan. Kitaip sakant, mes galime teigti, jog propaganda prisidėjo prie to, kad Ukrainoje šiandien tebežūsta žmonės. Noriu priminti, kad aukų skaičius jau perkopė per 10 tūkstančių.
Nepamirškime, kad propaganda siekia pakeisti mąstymą. Jos poveikis dažnai yra nepastebimas, ji yra maskuojama. Naudojant ją viena valstybė gali bandyti įgyti kitos valstybės kontrolę. Priminsiu, jog dabartinė Kremliaus propaganda siekia atakuoti ir mūsų istorinę atmintį, ir paveikti mąstymą apie dabartį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patikės, jog jo valstybė yra žlugusi ir niekam tikusi – jis neturės stimulo ją ginti, kai tam ateis laikas.
– Neretai ir patys piliečiai gali pakliūti į pinkles – neatsargiai išsitarti, išreikšti paprasčiausią toleranciją, draugiškumą, o vėliau tai gali būti panaudota tendencingai. Kaip žmonėms apsisaugoti nuo tokių atvejų?
– Sakyčiau, kad toks pavojus kyla, kai žmogus gali tapti manipuliacijos auka, kai jo žodžiai gali būti ištraukti iš konteksto ir pan. Ko gero, nė vienas nėra nuo to apsaugotas. Duosiu tik du patarimus, kurie gali padėti išvengti nemalonios situacijos. Pirmiausia, jeigu jus gatvėje bando užkalbinti žurnalistas – prieš ką nors komentuodami ar pasisakydami į kamerą, sužinokite, kokiai žiniasklaidos priemonei atstovauja jus kalbinantis žmogus. Pagal Lietuvoje galiojančius žurnalistinės etikos normas žurnalistas pats privalo prisistatyti. Kylant abejonėms – galima paprašyti jo parodyti žurnalisto pažymėjimą. Galiausiai, jūs turite teisę atsisakyti bendrauti su žurnalistu. Šis patarimas yra tam atvejui, kad pasisakę prieš kamerą vėliau neatrastumėte savęs kuriame nors propagandiniame televizijos siužete, kur jūsų žodžiai bus iškreipti, ar ištraukti iš konteksto ir pateikti kaip propagandinių tezių įrodymas.
Kitas patarimas yra susijęs su elgesiu internete ir, pirmiausia, vadinamuosiuose socialiniuose tinkluose. Niekada neskubėkite dalintis kokia nors – ypač jautria – informacija, aptikta internete. Pirmiausia pabandykite įsitikinti, jog ta informacija yra tikra ir patikima, kitaip jūs patys rizikuojate prisidėti prie netikrų naujienų ir propagandos sklaidos.
– Aktualu atpažinti propagandą ir mūsų valstybės viduje. Į ką, kokias sritis reikėtų atkreipti dėmesį? Pripažįstama, kad Kremlius – vienas iš propagandos šaltinių, keliančių didžiausią grėsmę Europai.
– Tikra tiesa, kad propagandinės istorijos gali patekti ir į mūsų vidinę informacinę erdvę. Vėlgi, čia nėra kokių nors specifinių receptų. Jeigu informacija atrodo keistai, nepatikimai, pernelyg „emociškai įkrauta“ ir pan. – ja nereikia skubėti pasitikėti. Ypač kritiškai reikėtų vertinti tas medžiagas, kur pateikiama tik vienos pusės nuomonė, nėra aiškių argumentų, plėtojami sąmokslo teorijos tipo pasakojimai.
– Partijų bei jų lyderių propaganda, demagogija, jeigu tiesmuka, dažniausiai atrodo perprantama nesunkiai. Bet kaip atpažinti subtiliai paslėptus atvejus?
– Politinėje agitacijoje ir priešrinkiminėje kovoje visada yra propagandos elementų. Tai yra natūralu. Pažymima, kad reklama – taip pat ir politinė – savaime yra artima propagandai, naudojami kai kurie jos principai. Pavyzdžiui – manipuliavimo ir įtikinėjimo priemonės. Todėl, kai mes kalbame apie politinę komunikaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą – natūralu, kad politikai daug ką žada. Ypač prieš rinkimus. Aš patarčiau ne tik klausytis, ką jie žada, bet ir užduoti esminį klausimą, kokiu būdu bus įgyvendinamas pažadas? Pavyzdžiui, jeigu politikas žada milžinišką algą mokytojams – esminis klausimas, kaip tai bus pasiekta? Ar šis pažadas iš viso yra įgyvendinamas? Ar jo įgyvendinimas nepaveiks kitų sferų? Pavyzdžiui, galbūt turint esamas lėšas padvigubinti algą mokytojams galima tik atleidus iš darbo pusę mokytojų ir panaudojant jų algą likusių dirbti algos kėlimui. Tačiau ar tikrai toks sprendimas patenkins mokytojus? O mokinius? O jų tėvus? Taigi, atsakymas į elementarų klausimą, kokiu būdu politikas planuoja įgyvendinti savo pažadus, daug ką gali sustatyti į vietas.
– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...