Propaganda nėra toks jau nekaltas reiškinys, jos poveikis – labai užmaskuotas, o tikslas – manipuliuoti žmonėmis, jų mąstymu ir ypač – jausmais. Apie tai „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose įdomiai pasakoja šios dienos pašnekovas dr. Viktoras Denisenko – ekspertas, daug gilinęsis į šią temą, pasirinkęs ją net ir savo disertacijai.
Atrodytų, ką čia reiškia atskirti, kur melas, o kur tiesa. Bet taip nėra. Propaganda, nors orientuota labiau į jausmus, siekia paveikti žmonių mąstymą. Kai kuriose medijose viešinamose istorijose propaganda subtiliai užmaskuota. Politinė propaganda, sklindanti iš Rusijos – o ji pasaulyje laikoma vienu didžiausių propagandos šaltinių – gali būti atviresnė, kuomet siekiama atvirai diskredituoti mūsų šalį, bet gali būti užmaskuota ir sklisti ne tik iš Rusijos, kuomet bandoma teigti, kad valstybėje viskas blogai, žmonės nusivylę. O taip mąstančiais lengviau ne tik manipuliuoti – kone įtikinti, kad neverta stengtis, siekti. Palikti tai galingesniems…
Propaganda gali sklisti net ir iš jautrių, sentimentalių istorijų – minčių apie tai taip pat rasite spausdinamame interviu.
1968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse
Propaganda pirmiausia veikia jausmus, o ne protą (Eksperto komentaras)