Kovo 11-osios išvakarėse Petro Kriaučiūno viešojoje biblioteka kvietė į premjerą: buvo pristatytas dokumentinis filmas „Marijampolės istorijos pėdsakais“. Tai didelio ir netrumpai trukusio visos grupės žmonių darbo rezultatas. Idėja gimė, vystėsi ir buvo realizuota bibliotekoje, prisidėjus nemažam būriui geranoriškų įvairių sričių marijampoliečių. Vyresnioji biblio-tekininkė Vaida Juselytė, kartu su bibliografe (ir kraštotyros žinove) Loreta Skinkiene įskėlusi pirmąją kibirkštį, darbo pabaigoje vardijo jau visą kūrybinę grupę: tai operatorius Vaidas Baranauskas, montažo autorius Tomas Bujauskas, kompiuterinę grafiką sukūrę Augustina Miknevičiūtė ir Laurynas Bendorius, garso operatorius Vilius Krivickas. Jiems visiems ir savo prisiminimais, dokumentine medžiaga bei žiniomis pasidalijusiems marijampoliečiams buvo nuoširdžiai padėkota.
Vaida Juselytė sako, kad filmo idėja atsirado iš… jos pačios nežinojimo. „Po istorijos studijų pradėjusi dirbti ir gavusi pirmąją užduotį suvokiau, kad apie Marijampolės praeitį nieko nežinau, mano žinių bagažas buvo labai menkas. Tada suvokiau, kad bet kuris jaunas žmogus, pradedantis domėtis Marijampolės praeitimi, turi skaityti sunkią istorinę literatūrą, susirankioti kažkur išblaškytą informaciją, ją išsifiltruoti, kad susivoktų bendrame kontekste. Taip mums – Loretai Skinkienei, tuomečiam skyriaus vedėjui Vaidui Baranauskui ir man – kilo idėja sukurti filmą. Kadangi nė vienas nebuvome nei scenaristas, nei režisierius ar apskritai filmų kūrėjas, tai mokėmės ir pradėjome dirbti tarsi visiškoje dykynėje.“
Planai, sako, keitėsi bent penketą kartų – tiek dalių (serijų) dabar yra šiame kiek daugiau nei valandą trunkančiame filme. Kiekviena jų – tai atskiras 10–15 min. trukmės filmukas konkrečia tema. Kūrėjai, jau turėdami daugybę medžiagos (jos dabar prifilmuota maždaug 50 valandų), suvokė, kad teks panaudoti tik nedidelę jos dalį, o ir tai, kas jau atrinkta, informatyvu, vis tiek… per ilga. „Iš pradžių filmas turėjo būti vientisas ir nuoseklus, bet bendraudami su jaunimu, moksleiviais ir klausinėdami jų apie tokių filmų naudą supratome, kad išlaikyti dėmesį ties daugybe istorinių faktų visą valandą jiems būtų sunku. Todėl nutarėme mūsų jau išfiltruotas temas išskaidyti. Montuojant vėlgi kilo nemažai ginčų – taip liko penkios dalys, kiekvieną galima rodyti atskirai. Manome, kad tai galėtų būti metodinė medžiaga mokytojams nagrinėjant vieną ar kitą temą.“ „Švietimas Marijampolėje“, „Verslininkystės raida“, „Karinis miestelis“, „Kvietiškio dvaras“, „Marijampolės sporto ištakos“ – štai tokios temos jau paliestos. Ketinta panagrinėti aštuonias temas: dar apie architektūrą, politiką (kartu su ekonomika) ir sakralinius dalykus – bažnyčios istoriją, teologiją…
Jų kol kas nėra dėl skirtingų priežasčių. Apie architektūrą buvo surinkta tiek daug medžiagos, kad į keliolika minučių viską sudėti būtų buvę neįmanoma – veikiausiai teks imtis atskiro darbo. Kitoms temoms medžiagos arba pritrūko, arba nelabai atsakingai pasielgė daug žadėję žmonės… Apskritai, iššūkių buvo nemažai ir visokių: nuo jau minėtų iki technikos gedimų. „Apie tuos iššūkius galėčiau pasakoti ir pasakoti, tačiau labiau noriu padėkoti žmonėms, atsiliepusiems į mūsų prašymą, pasidalijusiems tuo, ką žino ar profesionaliai komentavusiems“, – sako Vaida Juselytė. Tai Judita Zubavičienė, Joana Žiemienė, Juozas Juselis, Rimvydas Urbonavičius, Tomas Kukauskas, Juozas Slaboda, Vida Mickuvienė, Gintautas Žibūda, Kęstutis Bagdonavičius ir kiti. Jų pasakojimai ar komentarai, susipynę su filmuotais vaizdais, faktine medžiaga, istorinėmis fotografijomis susideda į vieną mozaiką, kurios kiekviena dalis atspindi vis kitą Marijampolės istorijos temą.
Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos iš filmo kūrėjų archyvo