renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vaizdo žaidimai turi daug pliusų, bet būtina suaugusiųjų priežiūra (Eksperto komentarai)

Vaizdo žaidimų industrija gali tarnauti ir švietimui, ne tik pramogoms. Apie tai kalbamės su neseniai įkūrusiu neformaliojo vaikų švietimo mokyklą VšĮ „Lispa“ Vaidu BARANAUSKU.

– Kokios grėsmės tyko vaikų vaizdo žaidimų pasaulyje?
Vaidas Baranauskas sako, kad vaizdo žaidimai turi labai daug pliusų, o minusus galima ir reikia šalinti.– Didžiausia blogybė – saiko stoka. Kas per daug, visur blogai. Reikia jausti ribas, o vaikai dar neturi savikontrolės, todėl juos reikia tėvams kontroliuoti ir būtina žiūrėti, kur įsitraukia vaikai. Tiesa tai, kad kai pradedi žaisti, tave įtraukia, o žaidimai – laiko rijikai.
Yra žaidimų, kuriuos vengiau žaisti, nors buvo laikas, kai be žaidimų nebūdavau nė dienos, pats tapau savotišku maniaku, bet supratau, kad negalima lįsti į „multiplejerinių“ žaidimų platformas, kur žaidžiama su realiais žaidėjais vienoje aplinkoje, nes tai – žaidimai be pabaigos, kurie „nepaleidžia“. Man labiau patiko istorijos, kurios yra baigtinės, žinojai, kad jos turi pabaigą, norėdavai ją pasiekti. O kai žaidimas neturi pabaigos, galima įkliūti, tapti priklausomu kaip azartiniuose lošimuose ar pan.
Internete šiandien galima gauti viską – Lietuvoje autorinės teisės nesutvarkytos, galima pasiekti nelegalų turinį. O vaikai nemoka atsirinkti arba nepaiso ženklinimų. Yra informaciniai ženklai apie amžiaus ribojimą, bet dažniausiai vaikai sprendžia patys, ką atsisiųsti, o ne jų tėvai. Vaikai nesuprasdami ženklų gali ir netyčia parsisiųsti, nes iššoka lentelė su klausimu, ar turi 18 metų, o vaikas net nemokėdamas skaityti spaudžia ryškesnį mygtuką („taip“), šitaip sistema yra sukurta, kad vis tiek pasirinktų tą žaidimą… Taip vaikai gali prieiti prie ne jiems skirtų žaidimų. Amžiaus apribojimus turi legalūs žaidimai.
Taigi tavo vaikai žaidžia tą, ką tu leidi jiems žaisti. Savo 5 ir 3 metų vaikams dabar neduodu iš viso žaisti. Buvo laikas, kai leidome, ir pamačiau pasekmes. O jos kilo dėl mūsų pačių, nes neskyrėme vaikams pakankamai savo laiko ir dėmesio, nesukontroliavome tos erdvės. O neprižiūrimas vaikas, kad ir telefone ieškodamas žaidimų, gaudo bet ką, gali netyčia parsiųsti jums ir šnipinėjimo programėlę, kuri paskui nuskaitys jūsų banko duomenis ir pavogs pinigus… Tai blogybė, kai suaugę nekontroliuoja vaikų. Vaizdžiai kalbant, tas pats būtų, jeigu primėtytume stiklų, peilių į pievą ir leistume vaikui ten žaisti. Tėvams reikia atsakingai į tai žiūrėti. Bet ne patys žaidimai blogi, o kūrėjai, kurie turi tam tikrų tikslų, kėslų.
Yra psichologiškai sukurtų dalykų, kurie privilioja, įtraukia ir užvaldo, psichologiškai paveikia žmogų. Bet čia atskira sritis – gal daugiau tam tikri socialiniai dalykai, kuriems vėlgi būtina tėvų kontrolė.
– Kokie vaizdo žaidimų pliusai?
– Videožaidimai turi daug pliusų, tik reikia duoti žaisti suaugusiųjų atrinktus ir kontroliuoti žaidimo laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams daug yra edukacinių žaidimų, jie įtraukiantys ir suteikiantys žinių – apie raides, gyvūnus, aplinką, kosmosą, skaičius ir pan.
Dėl informacinių technologijų (IT) keičiasi pati pedagogika, visus skaitymo, rašymo ir kitus įgūdžius jau galima įgyti per technologijas greičiau ir smagiau. IT suteikia galimybę tyrinėti mokantis, pvz., žmogų tyrinėti po organą, apžiūrėti iš visų pusių, stebėti, kaip funkcionuoja, sąveikauja. Aišku, mokomojo turinio kūrimo klausimus riboja lėšos. Žaidimų kūrėjai uždirba iš vartotojų, o kuriant turinį edukacijai – ne. Būna kuriami mokomieji žaidimai su projektiniu finansavimu, bet ne visi tai vertina. Vyresni žmonės, pastebiu, mano, kad videožaidimai – blogis, bet filosofiškai žiūrint, mūsų gyvenimas irgi žaidimas – rizikuoji, ieškai kelių, sprendimų, kaip susidėlioti savo scenarijų, kaip susikuri sau ateitį, taip turi. Jei norėsi rizikuoti, gal daugiau pasiekti, o jei ne, nugyvensi kukliai, ramiai savo kieme. Aš manau, kad žaidimai ugdo gyventi ir moko rinktis tinkamą kelią.
– Turite verslo ekonomikos magistro diplomą, kodėl imatės švietimo, kuriate savo IT mokyk­lą?
– Matau čia dideles galimybes, nes formalusis švietimas nesuspėja su dabartiniu gyvenimo tempu. Buvau šokiruotas, kai pamačiau mokykloje informatikos vadovėlius, išleistus 2000 metais – aš pats iš tokio mokiausi. Dabar telefonai technologiškai pasikeičia per kelis mėnesius, o čia vadovėlis tokio senumo… Manau, pribręs lūžis švietime, kai teks keisti viską iš esmės.
Kaip veikia neformalusis švietimas formalųjį? Vaikai būreliuose mokosi to, ką pagal formaliojo ugdymo programas mokysis po metų dvejų. Čia ne tik apie IT, bet ir kituose dalykuose informacinės technologijos daug ką keičia.
Aš vedu popamokinę veiklą, dirbu su vaikais. Turime tris grupes dabar, bet nuo rugsėjo startuosime ne tik Marijampolėje, bet ir Vilkaviškyje.
Mano noras – sukurti švietimo sistemą, kuri paremta kompiuterinių žaidimų pagrindu. Kokiu principu žaidžiame, tą metodiką ir psichologiją reikia pritaikyti mokymuisi: kelti žinias lygiais kaip žaidime, auginti susidomėjimą, smalsumą dėl nežinojimo, noro sužinoti ir siekti kito lygio, realaus rezultato. Pasiūlai vaikui sukurti interneto svetainę, jis klausia, ką daryti. Taip žingsnis po žingsnio mokosi to, ko reikia šitam tikslui. Pradėdamas ne nuo teorijos, o nuo praktikos, gaudamas paskatinimą už atliktą tinkamą žingsnį, įveiktą lygį, vaikas tobulėja noriai.
Mano tikslas – parodyti kitokias švietimo galimybes, panaudojant technologijas. Pirmiausia išsikelti tikslą, eiti link jo mokantis teorinių žinių, tai – atvirkščios klasės metodas.
Manau, reikia kūrybiškiau žiūrėti į ugdymą ir netaikyti tų pačių metodų, kaip prieš 20 metų.
– Ką duoda žmonėms įgūdžiai, įgyti žaidžiant vaizdo žaidimus? Kaip IT keičia mus?
– Mūsų vaikai auga tokioje aplinkoje, kad dabartinės darbovietės nelabai rastų dialogą su jais. Todėl pats verslas jau imasi investuoti į vaikų švietimą. Kviečia mokinius mokytis programavimo, paskui iškart pasiūlo darbą. Matome, kad švietimo sistema atsilieka nuo verslo poreikių. Pakalbėjęs su daug pasiekusiais verslininkais suprantu, kad per 45 min. neįmanoma išsiugdyti verslumo ar kitų savybių, kurios tau artimos. Tam turi paskirti visą gyvenimą arba didžiąją jo dalį.
Mano idėja – ne 45 minučių pamoka, o kad 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę būtų prieinamas švietimas per informacines technologijas. Įtraukti ir suaugusius, skatinti šeimos bendravimą, ypač savaitgaliais, aktyvinti įvairias veik­las, kur būtų dirbama komandoje, nes vaikas vienoje srityje stipresnis, o tėvai – kitose. Kurti kartu bendrus projektus su naujomis technologijomis ir taip motyvuoti tobulėjimui, mokytis kartu. Svajoju sukurti tokią erdvę, kad jaunimas galėtų savarankiškai šviestis, tobulėti. Man atrodo, kad šiandien internetas – geriausias mokytojas, tik reikia atsirinkti, filtruoti tas vaizdo pamokas, kurios ten yra. Manau, kad mano įmonės darbas – atrinkti tą informaciją, padėti, pavadovauti procesui. Pavyzdžiui, skelbiame savaitės, mėnesio temas, sakykime, sukurti namų interjerą. Tam naudosime atitinkamą programą, išmoksime 3D projektavimo. Jeigu pasiūlytum žmogui tiesiog išmokti 3D projektavimo, nesuprastų, kam jam to reikia. Bet jeigu pasiūlysiu pasigaminti tai, ko jam reikia ir niekur kitur negali to nusipirkti, tikrai susidomės ir kartu daug išmoks.
Mokytojai dabar naudojasi sukurtais ugdymo planais, o jie pasenę, ir tai – sistemos bėda, ne mokytojų, mano nuomone. Yra mokytojų, kurie supranta, yra ir tokių, kurie stato barjerus pokyčiams. Kitam gal nelieka ir laiko. O kiek duota laiko mokyti informatikos? Tik dabar imama garsiau kalbėti, kad reikia nuo mažesnių mokinių pradėti, bet kol ten, viršuje, sugalvoja, kaip daryti, jau būna idėjos pasenusios… Naujoves reikia diegti greičiau. Mano manymu, IT vadovėliai iš viso nereikalingi, jie iki šiol išlikę, ko gero, tik todėl, kad taip buvo išmokę patys mokytojai. Nereikia dabar nei popieriaus lapų, nei rašiklių…
Ne be reikalo braunuosi į švietimo sritį. Norisi įnešti naujų vėjų, nes namie yra mano du vaikai – gal todėl noriu kažką daryti, keisti šioje srityje. Nesinori jų leisti ten mokytis, kur rūšiuojami pagal pažymį, nors visi gimę skirtingi ir unikalūs. Kimšti vienodas žinias visiems. Kiekvienas turime savo vertę turėti viduje ir pažymius pasirašyti sau, o ne klausyti ir tikėti, kai mokytojas sako, kad dėl prasto pažymio esi prastesnis už kitą.
– Ačiū už įdomias mintis ir sėkmės darbuose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, kai domina ypač ilgas tarnavimo laikas (gali tarnauti apie 60 – 70 metų ir dar daugiau). Taip pat iš šios žaliavos pagamintos čerpės yra puikus ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o moterys yra ligos nešiotojos.Lietuvoje hemofilija diagnozuota 152 asmenims. Iš jų 130 serga A tipo, 22 – B tipo hemofilija. Beveik du trečdaliai serga sunkia hemofilijos ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2018 metais buvo įregistruota 141 gyventojas susirgęs vėžiu, 2019-aisiais – 153, 2020-aisiais, išbraukus karantino mėnesius dėl COVID-19 pandemijos – 107. Galima ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...