renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vaizdo žaidimai turi daug pliusų, bet būtina suaugusiųjų priežiūra (Eksperto komentarai)

Vaizdo žaidimų industrija gali tarnauti ir švietimui, ne tik pramogoms. Apie tai kalbamės su neseniai įkūrusiu neformaliojo vaikų švietimo mokyklą VšĮ „Lispa“ Vaidu BARANAUSKU.

– Kokios grėsmės tyko vaikų vaizdo žaidimų pasaulyje?
Vaidas Baranauskas sako, kad vaizdo žaidimai turi labai daug pliusų, o minusus galima ir reikia šalinti.– Didžiausia blogybė – saiko stoka. Kas per daug, visur blogai. Reikia jausti ribas, o vaikai dar neturi savikontrolės, todėl juos reikia tėvams kontroliuoti ir būtina žiūrėti, kur įsitraukia vaikai. Tiesa tai, kad kai pradedi žaisti, tave įtraukia, o žaidimai – laiko rijikai.
Yra žaidimų, kuriuos vengiau žaisti, nors buvo laikas, kai be žaidimų nebūdavau nė dienos, pats tapau savotišku maniaku, bet supratau, kad negalima lįsti į „multiplejerinių“ žaidimų platformas, kur žaidžiama su realiais žaidėjais vienoje aplinkoje, nes tai – žaidimai be pabaigos, kurie „nepaleidžia“. Man labiau patiko istorijos, kurios yra baigtinės, žinojai, kad jos turi pabaigą, norėdavai ją pasiekti. O kai žaidimas neturi pabaigos, galima įkliūti, tapti priklausomu kaip azartiniuose lošimuose ar pan.
Internete šiandien galima gauti viską – Lietuvoje autorinės teisės nesutvarkytos, galima pasiekti nelegalų turinį. O vaikai nemoka atsirinkti arba nepaiso ženklinimų. Yra informaciniai ženklai apie amžiaus ribojimą, bet dažniausiai vaikai sprendžia patys, ką atsisiųsti, o ne jų tėvai. Vaikai nesuprasdami ženklų gali ir netyčia parsisiųsti, nes iššoka lentelė su klausimu, ar turi 18 metų, o vaikas net nemokėdamas skaityti spaudžia ryškesnį mygtuką („taip“), šitaip sistema yra sukurta, kad vis tiek pasirinktų tą žaidimą… Taip vaikai gali prieiti prie ne jiems skirtų žaidimų. Amžiaus apribojimus turi legalūs žaidimai.
Taigi tavo vaikai žaidžia tą, ką tu leidi jiems žaisti. Savo 5 ir 3 metų vaikams dabar neduodu iš viso žaisti. Buvo laikas, kai leidome, ir pamačiau pasekmes. O jos kilo dėl mūsų pačių, nes neskyrėme vaikams pakankamai savo laiko ir dėmesio, nesukontroliavome tos erdvės. O neprižiūrimas vaikas, kad ir telefone ieškodamas žaidimų, gaudo bet ką, gali netyčia parsiųsti jums ir šnipinėjimo programėlę, kuri paskui nuskaitys jūsų banko duomenis ir pavogs pinigus… Tai blogybė, kai suaugę nekontroliuoja vaikų. Vaizdžiai kalbant, tas pats būtų, jeigu primėtytume stiklų, peilių į pievą ir leistume vaikui ten žaisti. Tėvams reikia atsakingai į tai žiūrėti. Bet ne patys žaidimai blogi, o kūrėjai, kurie turi tam tikrų tikslų, kėslų.
Yra psichologiškai sukurtų dalykų, kurie privilioja, įtraukia ir užvaldo, psichologiškai paveikia žmogų. Bet čia atskira sritis – gal daugiau tam tikri socialiniai dalykai, kuriems vėlgi būtina tėvų kontrolė.
– Kokie vaizdo žaidimų pliusai?
– Videožaidimai turi daug pliusų, tik reikia duoti žaisti suaugusiųjų atrinktus ir kontroliuoti žaidimo laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams daug yra edukacinių žaidimų, jie įtraukiantys ir suteikiantys žinių – apie raides, gyvūnus, aplinką, kosmosą, skaičius ir pan.
Dėl informacinių technologijų (IT) keičiasi pati pedagogika, visus skaitymo, rašymo ir kitus įgūdžius jau galima įgyti per technologijas greičiau ir smagiau. IT suteikia galimybę tyrinėti mokantis, pvz., žmogų tyrinėti po organą, apžiūrėti iš visų pusių, stebėti, kaip funkcionuoja, sąveikauja. Aišku, mokomojo turinio kūrimo klausimus riboja lėšos. Žaidimų kūrėjai uždirba iš vartotojų, o kuriant turinį edukacijai – ne. Būna kuriami mokomieji žaidimai su projektiniu finansavimu, bet ne visi tai vertina. Vyresni žmonės, pastebiu, mano, kad videožaidimai – blogis, bet filosofiškai žiūrint, mūsų gyvenimas irgi žaidimas – rizikuoji, ieškai kelių, sprendimų, kaip susidėlioti savo scenarijų, kaip susikuri sau ateitį, taip turi. Jei norėsi rizikuoti, gal daugiau pasiekti, o jei ne, nugyvensi kukliai, ramiai savo kieme. Aš manau, kad žaidimai ugdo gyventi ir moko rinktis tinkamą kelią.
– Turite verslo ekonomikos magistro diplomą, kodėl imatės švietimo, kuriate savo IT mokyk­lą?
– Matau čia dideles galimybes, nes formalusis švietimas nesuspėja su dabartiniu gyvenimo tempu. Buvau šokiruotas, kai pamačiau mokykloje informatikos vadovėlius, išleistus 2000 metais – aš pats iš tokio mokiausi. Dabar telefonai technologiškai pasikeičia per kelis mėnesius, o čia vadovėlis tokio senumo… Manau, pribręs lūžis švietime, kai teks keisti viską iš esmės.
Kaip veikia neformalusis švietimas formalųjį? Vaikai būreliuose mokosi to, ką pagal formaliojo ugdymo programas mokysis po metų dvejų. Čia ne tik apie IT, bet ir kituose dalykuose informacinės technologijos daug ką keičia.
Aš vedu popamokinę veiklą, dirbu su vaikais. Turime tris grupes dabar, bet nuo rugsėjo startuosime ne tik Marijampolėje, bet ir Vilkaviškyje.
Mano noras – sukurti švietimo sistemą, kuri paremta kompiuterinių žaidimų pagrindu. Kokiu principu žaidžiame, tą metodiką ir psichologiją reikia pritaikyti mokymuisi: kelti žinias lygiais kaip žaidime, auginti susidomėjimą, smalsumą dėl nežinojimo, noro sužinoti ir siekti kito lygio, realaus rezultato. Pasiūlai vaikui sukurti interneto svetainę, jis klausia, ką daryti. Taip žingsnis po žingsnio mokosi to, ko reikia šitam tikslui. Pradėdamas ne nuo teorijos, o nuo praktikos, gaudamas paskatinimą už atliktą tinkamą žingsnį, įveiktą lygį, vaikas tobulėja noriai.
Mano tikslas – parodyti kitokias švietimo galimybes, panaudojant technologijas. Pirmiausia išsikelti tikslą, eiti link jo mokantis teorinių žinių, tai – atvirkščios klasės metodas.
Manau, reikia kūrybiškiau žiūrėti į ugdymą ir netaikyti tų pačių metodų, kaip prieš 20 metų.
– Ką duoda žmonėms įgūdžiai, įgyti žaidžiant vaizdo žaidimus? Kaip IT keičia mus?
– Mūsų vaikai auga tokioje aplinkoje, kad dabartinės darbovietės nelabai rastų dialogą su jais. Todėl pats verslas jau imasi investuoti į vaikų švietimą. Kviečia mokinius mokytis programavimo, paskui iškart pasiūlo darbą. Matome, kad švietimo sistema atsilieka nuo verslo poreikių. Pakalbėjęs su daug pasiekusiais verslininkais suprantu, kad per 45 min. neįmanoma išsiugdyti verslumo ar kitų savybių, kurios tau artimos. Tam turi paskirti visą gyvenimą arba didžiąją jo dalį.
Mano idėja – ne 45 minučių pamoka, o kad 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę būtų prieinamas švietimas per informacines technologijas. Įtraukti ir suaugusius, skatinti šeimos bendravimą, ypač savaitgaliais, aktyvinti įvairias veik­las, kur būtų dirbama komandoje, nes vaikas vienoje srityje stipresnis, o tėvai – kitose. Kurti kartu bendrus projektus su naujomis technologijomis ir taip motyvuoti tobulėjimui, mokytis kartu. Svajoju sukurti tokią erdvę, kad jaunimas galėtų savarankiškai šviestis, tobulėti. Man atrodo, kad šiandien internetas – geriausias mokytojas, tik reikia atsirinkti, filtruoti tas vaizdo pamokas, kurios ten yra. Manau, kad mano įmonės darbas – atrinkti tą informaciją, padėti, pavadovauti procesui. Pavyzdžiui, skelbiame savaitės, mėnesio temas, sakykime, sukurti namų interjerą. Tam naudosime atitinkamą programą, išmoksime 3D projektavimo. Jeigu pasiūlytum žmogui tiesiog išmokti 3D projektavimo, nesuprastų, kam jam to reikia. Bet jeigu pasiūlysiu pasigaminti tai, ko jam reikia ir niekur kitur negali to nusipirkti, tikrai susidomės ir kartu daug išmoks.
Mokytojai dabar naudojasi sukurtais ugdymo planais, o jie pasenę, ir tai – sistemos bėda, ne mokytojų, mano nuomone. Yra mokytojų, kurie supranta, yra ir tokių, kurie stato barjerus pokyčiams. Kitam gal nelieka ir laiko. O kiek duota laiko mokyti informatikos? Tik dabar imama garsiau kalbėti, kad reikia nuo mažesnių mokinių pradėti, bet kol ten, viršuje, sugalvoja, kaip daryti, jau būna idėjos pasenusios… Naujoves reikia diegti greičiau. Mano manymu, IT vadovėliai iš viso nereikalingi, jie iki šiol išlikę, ko gero, tik todėl, kad taip buvo išmokę patys mokytojai. Nereikia dabar nei popieriaus lapų, nei rašiklių…
Ne be reikalo braunuosi į švietimo sritį. Norisi įnešti naujų vėjų, nes namie yra mano du vaikai – gal todėl noriu kažką daryti, keisti šioje srityje. Nesinori jų leisti ten mokytis, kur rūšiuojami pagal pažymį, nors visi gimę skirtingi ir unikalūs. Kimšti vienodas žinias visiems. Kiekvienas turime savo vertę turėti viduje ir pažymius pasirašyti sau, o ne klausyti ir tikėti, kai mokytojas sako, kad dėl prasto pažymio esi prastesnis už kitą.
– Ačiū už įdomias mintis ir sėkmės darbuose.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors „pakeliui“ dar viena panaši knyga – gal vėl apie dvarus? Tad apie juos ir laiką, apie darbus ir tai, kas svarbiausia, ir pabandėme pakalbėti. Pateikiame ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. Be to, atkurti dantis ant implantų galima, kai nėra vieno, kelių greta vienas kito esančių ar net visų dantų. Apie 97–98 proc. implantavimo procedūrų pažangiose ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą bendrosioms namo reikmėms.Daugiabučių gyventojai šio kvietimo metu gali nuspręsti, ar įrengs alternatyvių energijos šaltinių priemones, ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti bendradarbystės centrai „Spiečius“ šiuo metu veikia septyniuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose reziduojantys verslo ekspertai ir įvairių sričių ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų nuomonių. Yra nemažai žmonių, kurie pajutę koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą ar išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, iškart kreipiasi pagalbos. Vis dėlto naujų pacientų antplūdžio nepajutome. ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais psichologiniais sunkumais pandemijos metu žmonės susiduria, kokios psichologinės to pasekmės bei kaip galima sau šiuo nelengvu metu bandyti padėti (daugiau apie tyrimą: www.manosavijauta.lt). Vilniaus universiteto ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės. Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau spėjo prikurti daugybę legendų apie COVID-19 skiepus. Vienas dažniausiai girdimų – vakcina nuo koronaviruso pasveikti nepadės. Neva ji sukurta tam, kad būtų galima žmonėms implantuoti ...
  • Katarakta: laukti ar operuoti?

    2021-02-01Katarakta: laukti ar operuoti?
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo. – Kas yra katarakta? – Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta dažniausiai pasireiškia regėjimo susilpnėjimu, žmogus mato kaip pro rūką, nyksta spalvos, dvejinasi daiktai, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Jei pablogėjęs matymas kenkia kasdieninei veiklai, žmogus nebegali atlikti įprastų darbų, tuomet reikalingas ...
  • „Nusprendžiau sustoti Lietuvoje…“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)

    2021-01-30„Nusprendžiau sustoti Lietuvoje...“ (Pažintis su Skaidra Jančaite)
    Rubrika „Neatrasta kultūra“, kurią jau turbūt spėjote pastebėti mūsų laikraštyje, supažindina ne tik su kultūros reiškiniais, bet ir su įžymiais iš mūsų krašto kilusiais žmonėmis. Šį kartą „Suvalkiečio“ korespondentė Jolanta RAČAITĖ kalbina Skaidrą JANČAITĘ. Skaidra muzikos gerbėjams bene labiausiai žinoma kaip sakralinės muzikos atlikėja, koncertuojanti Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, mokyklose, koncertų salėse. Ne kiekvienas šio žanro atlikėjas taip subtiliai geba pajusti ir perteikti sakralinės muzikos grožį. Šią atlikėją domina ir šiuolaikinė muzika. Neretai savo pasirodymuose ji jungia muzikos, dramos, šokio, pantomimos ir fotografijos meno išraiškos elementus. Taigi pažintis su Skaidra, šiuo metu gyvenančia Vilniuje, Sapiegynės Šveicarijoje, kaip įvardija pati pašnekovė… – Skaidra, žinome, ...
  • Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

    2021-01-30Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
    Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per ...
  • Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

    2021-01-27Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai
    Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau ...
  • 2020-ieji – metai, kurie įsimins ilgam

    2021-01-272020-ieji - metai, kurie įsimins ilgam
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie nuėję metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta. Kokie 2020-ieji buvo Kazlų Rūdos savivaldybei, kalbamės su mero pavaduotoju Mariumi ŽITKUMI. – Tad kokie metai buvo Jūsų savivaldybei? – Nenustebinsiu atsakydamas, kad metai buvo įdomūs. Juos su kolegomis pradėjome turėdami didelių užmojų, tačiau jau kovo mėnesį darbų planus sujaukė koronaviruso infekcijos protrūkis šalyje ir pasaulyje. Tačiau vertinant apskritai – tai buvo metai, kurie įsimins kaip vieni iš vertingiausių dirbant šiose pareigose. Mero komanda, Savivaldybės taryba ir administracija nuveikė nemažai prasmingų ir būtinų infrastruktūros darbų, identifikuotos ir pradėtos taisyti viešojo valdymo spragos, parengta artimiausio ...
  • Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

    2021-01-27Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)
    …O dingo tas laikas, pražuvo,Nubėgo kaip Jūre vanduo…Kur šokom jauni, kur dainavom – Beliko pražilęs akmuo… Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių ...