Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

2019-ieji, Pavasario lygiadienis... (Keturi teatro laikai: esamasis)

Kaip kasmet (jau kone šeši dešimtmečiai) šiuo ypatingu laiku daugybės šalių didelių ir mažų teatrų žmonės ruošiasi pažymėti kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną. Svarbiausią ir didžiausią šventę, kurios metu gausu sveikinimų, apdovanojimų (rimtų ir nelabai), scenos atveriamos premjeroms, iškilmėms ar smagiems pašmaikštavimams… Tad ir pasakojimų ciklą apie teatrą pradėsime ne nuo tolimos istorijos pradžios, o nuo esamojo laiko. Šiųmetė šventė Marijampolės dramos teatrui ryški išskirtine premjera, o vienam jo žmogui – net dvigubu jubiliejumi…

Rita Gvazdaitienė sako, kad „aktoriaus profesija – pati sudėtingiausia. Scenoje juk atveri savo sielą – todėl teatro žmonės ir yra ypatingi“.„Teatras man – tai gyvenimo būdas: jis mane suformavo, išmokė gyventi čia ir dabar (ne teoriškai, o iš tikrųjų). Negaliu sakyti, kad teatre aš dirbu: aš iš tikrųjų čia gyvenu…“ Taip į klausimą, kaip apibūdintų savo santykį su teatru, atsakė Rita Gvazdaitienė, Marijampolės dramos teatro renginių aptarnavimo koordinatorė ir organizatorė – taip dabar skamba jos tiesioginės pareigos. Bet ji yra ir vienintelė į nieką šios scenos neiškeitusi aktorė: kai nėra nuolatinės trupės, žmonės suburiami konkrečiam spektakliui, yra dalyvavusių ir keliuose, bet daugiau tokių, kaip Rita, nėra. Keliolika vaidmenų – ir visi ne šiaip sau, nuo gilių dramatinių iki groteskinių ir juokingų (beje, pastarieji nė kiek ne lengvesni). Yra tekę girdėti, kaip po vieno spektaklio žiūrovai vis dar negalėjo patikėti, kad vieną labiausiai „iš kojų vertusių“ personažų sukūrė būtent ši moteris – taip buvo persikūnijusi…
…Vasarį buvo trisdešimt metų, kai Rita Gvazdaitienė atėjo į šį teatrą – tai gerokai daugiau, nei pusė jos gyvenimo. Atėjo dar besimokydama, padirbėti – ir niekur kitur vėliau neišėjo. Į Marijampolę atvažiavo 1988-aisiais – kaip tik tada, kai čia atvyko visa daug vilčių teikusi tuometės Konservatorijos aktorių laida (dauguma jų paskui įkūrė „Keistuolių teatrą“). Buvo padariusi ryžtingą žingsnį – metusi taikomosios matematikos studijas Kaune. Kodėl matematika? Todėl, kad tikslieji mokslai visada buvo prie širdies, sekėsi – ir dabar, sako, tebėra įdomu. Tai tada kodėl?.. Todėl, kad „tiesiog įvyko lūžis mano viduje – nugalėjo menai. Mokykloje (pašnekovė gimusi Prienuose, čia ir mokėsi – N. L.) aš visą laiką buvau veiksme: ir daug kur dalyvaudavau, ir pati organizuodavau.
Studijuojant irgi: prisigalvodavome visokių įdomių dalykų, eidavome į spektaklius, per naktis stovėdavome eilėse bilietų! Kitaip negalėjai gauti, visi veržėsi į teatrą – bet ir buvo verta. Buvo be galo aktyvus laikas. Visus geriausius to meto spektaklius pamačiau. Ir dabar mėgstu žiūrėti spektaklį stacionare, o ne per gastroles… Viskas buvo gerai, bet viduje kažkas lyg užlūžo, ėmė graužti – ir iš Kauno atsidūriau šiame mieste.“
Skirtingi vaidmenys... Ne teatre, o tuometėje pedagoginėje mokykloje (1986 m. sujungtoje su buvusia kultūros mokykla), kur buvo ir teatro režisūros specialybė – o jau vien žodis „teatras“ visada neramino ir be galo traukė. Nei po šių, nei vėlesnių mokslų Rita režisiere netapo, bet tai, ką ten gavo, kartu su gyvenimiškąja patirtimi leido išsiskleisti jos, kaip aktorės, talentui – ar prigimčiai. Iš tikrųjų ji gyvena savo vaidmenimis ir teatru plačiąja prasme. Neužsidariusi jame – greičiau jau atvirkščiai. Turi laimės žvelgti į aplinką ir žmones ne vien iš savo, Ritos, bet ir iš daugybės kitų žmonių, kuriuos teko įkūnyti scenoje (o su kitais – joje bendrauti), pozicijų. „Neteisūs tie, kas teigia, kad teatre – kaukės, – sako pašnekovė. – Teatre ją kaip tik ir nusiimi, o pasižvalgykime aplink: kiek tų kaukių! Kiek susireikšminimo ir sureikšminimo (pareigų, diplomų, turto, išvaizdos), kiek ironijos, patyčių, koks skirtumas tarp to, kas kalbama ir iš tikrųjų daroma… Teatre žodis ir veiksmas eina kartu, o gyvenime – atvirkščiai. Dideles, rimtas problemas gvildenančiame spektaklyje dažnas atpažįsta save. Bet sako: ne, man taip nebūna (arba – nebus, neatsitiks), čia ne apie mane. Mėgstu stebėti žiūrovų reakciją: tie, kas save atpažįsta, dažniausiai sako, kad spektaklis prastas, nes erzina. Matau salėje ir prototipų…“
Skirtingi vaidmenys... Pati, sako, mėgstanti ironiją ir saviironiją, vertinanti paprastumą ir lengvumą. Į sudėtingus dalykus, sako, irgi galima pažiūrėti žaismingai (šito taip pat išmokė teatras), nes iš tikrųjų svarbi akimirka, kurioje esi – nežinai, kas gali nutikti tuoj pat. Tai įvardintų kaip Likimą – gal Aukštesniąją jėgą: į šiuos dalykus gilinosi ir tebesigilina. Beje, tokie klausimai ateina ir su kiekvienu nauju personažu: pirmiausia ieško jame teigiamų savybių, nes „visi personažai – geri žmonės, bet kažkas atsitiko…“ Kiekvieno gimimą galima pavadinti ir savotišku žaidimu, ir didelės įtampos, abejonių kupinu darbu. Įtampa lydi iki paskutinės sekundės – kol ištaria pirmuosius žodžius. Pašnekovė prisipažino, kad niekaip neišsigydo nuo vienos bėdos. Pirmasis žvilgsnis į salę būna dar jos pačios: ilgus metus dirbdama organizacinį darbą įprato sužiūrėti, kad viskas būtų gerai, rūpi, kiek susirinko žmonių – ir dar nežinia kas, ko personažui tikrai nereikia. Bet tai – tik akimirka. „Žiūrovai – mano darbo dalis. Ir jie kiekvieną kartą būna kitokie. Džiaugiuosi, kad į teatrą sugrįžta jauni žmonės. O kai pati scenoje – labai svarbu justi salę, taip gera, kai žiūrovai tave išgirsta… Maloniausia, kai visai nepažįstami žmonės (o pažįstu per tiek metų daug) atneša gėlę ar kitą kartą gatvėje sutikę padėkoja už vaidmenį…“
Rita, nors vaidina ne vien dramose, sako lengvų spektaklių nemėgstanti ir nežiūrinti. Bet mėgsta gerą kiną – pasidžiaugė, kad šiemet „buvo geri „Oskarai“: labai rūpėjo, kam duos apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį – filmas „Favoritė“ paliko didžiulį įspūdį, o jau tas vaidmuo… Dabar vėl prasideda „Kino pavasaris“ – aš ten ir „apsigyvensiu“. Dvasiai peno ji randa daug kur – vien knygose kokie lobiai. Ir kiekvienais metais būtinai turi kur nors išvykti. Grįžus iš Emyratų, sako, apėmė liūdesys: ten vien smėlynai, bet visur žydi gėlės, o pas mus visur žalia, bet šiukšlina, niokojama…
Artimesni žmonės Ritą žino kaip gabią mezgėją, o dar artimesni – ir kaip mėgėją kepti… Tiesa, dabar, kai abu vaikai jau ne namuose, šį pomėgį apleidusi, bet juo susidomėjo ir sėkmingai tęsia dukra. „Abu mano vaikai į menus nepasuko, bet kadangi užaugę teatre tikrąja prasme, tai jiems šie dalykai artimi (dukra pasirinko kalbas, sūnus – fiziką – N. L.). Vaikus užauginau, scenoje ir jauną, ir seną suvaidinau, net ir miriau – ko dar norėti?“
Klausimas, žinoma, retorinis, nes norų ir tikslų tikrai yra – štai ir nauja pjesė laukia. O kad jie pildytųsi, galime palinkėti Ritai Gvazdaitienei ir mes su jumis, teatro mylėtojai. Mat proga rimta: kalbėjomės beveik per Pavasario lygiadienį – tai ir jos gimtadienio, šiemet jubiliejinio, laikas. Šviesos, gyvybingumo, skambėjimo ir žydėjimo pradžios laikas…
Nijolė LINIONIENĖ
Pašnekovės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...