Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas – neišvengiama realybė

Spartūs skaitmenizacijos procesai šaknijasi šiuolaikinėje visuomenėje. Dauguma gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio, telefono, interneto. Elektroninių įrenginių padedami užsisakome paslaugas, tvarkome dokumentus, įsigyjame, parduodame prekes. Tai keičia piliečių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą. Kai kompiuteris – pažįstamas aparatas, internetas – suprantamai veikianti erdvė, didelių sunkumų įsilieti į skaitmenizuotą visuomenės gyvenimą neliko. Bėdų kyla tiems, kuriems elektroniniai įrenginiai vis dar nepažįstami daiktai. Tokių asmenų tarp mūsų yra, tačiau greitai gali nelikti. Ignoravusieji ar ilgą laiką elektronikos įrenginių valdymo būtinybės nepripažinusieji sako, kad kitos išeities, kaip taikytis prie kintančio pasaulio, nėra. Todėl įvairūs medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius lavinantys mokymai ir seminarai šiuo metu – ant bangos. Specialistai sako, kad aktualūs jie turėtų būti ne tik pažintį su internetu ir elektronika pradedantiems, bet ir juos gerai pažįstantiems ir valdantiems asmenims. Pasirodo, kartais pernelyg pasitikime savo jėgomis ir įgūdžiais, kurie mus įpainioja į sudėtingas ir net pavojingas situacijas.

Pradžią davė skandinavų įranga
Vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė informacinio ir kompiuterinio raštingumo subtilybių moko ir pradedančiuosius, ir pažengusiuosius.Į internetinę erdvę lietuvaičiai pirmą kartą koją įkėlė 1991 m. spalio 10 dieną, kai norvegai mūsų šaliai padovanojo palydovinę įrangą. Ant Seimo stogo įtaisyta antena Lietuvai leido savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Į internetinę erdvę tuomet patekti galėjo tik prie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tink­lo „Litnet“ prijungti kompiuterių vartotojai – daugiausia mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Plačiajai visuomenei internetas tapo prieinamas 1994 metais, kai Atviros Lietuvos Fondas turintiems nuosavus kompiuterius asmenims neatlygintinai suteikdavo prisijungimo duomenis.

Delsimą pavertėme galimybe
Skaitmenizacija Lietuvoje vystėsi keletu žingsnių atsilikdama nuo Vakarų pasaulio šalyse vykstančios pažangos. Vis dėlto tai neužkirto kelio Lietuvai 2011 metais tapti šalimi, turinčia sparčiausią plačiajuostį interneto greitį pasaulyje. Svarstoma, kad pažangą interneto tinklų plėtroje mums pasiekti padėjo tų kelių žingsnių, kurių mums kažkada trūko eit koja kojon su Vakarų pasaulio pažanga, stoka. Kol vienos šalys, norėdamos paspartinti interneto greitį, turėjo dirbti prie senos įrangos, inžinerinių tinklų pakeitimosparčiai tobulėjančiais įrenginiais, Lietuva, neturėjusi plačios interneto tinklų infrastruktūros, ją sukūrė tada, kai jau buvo sukurti ir prieinami modernūs įrenginiai.

Prieigą turime, bet jos tinkamai neišnaudojame
Šiandien lietuviško interneto greitis galbūt nėra pats sparčiausias pasaulyje, tačiau vertinant interneto tinklų infrastruktūros naujumą ir efektyvumą vis dar esame tarp lyderiaujančių valstybių. Džiugina ir tai, kad interneto ryšys, kompiuterinė įranga tapo prieinami daugumai. Skaičiuojama, kad 2011 metais internetu Lietuvoje naudojosi apie 65 proc. namų ūkių, 2018 m. – jau 78 proc. namų ūkių. Bėda ta, kad turėdami spartų interneto ryšį ir plačią tinklo prieigą, tinkamai juo ir į jį vedančiais įrenginiais naudotis nemokame. Skaičiuojama, kad kas antras Lietuvos gyventojas nemoka naudotis kompiuteriu ir apie 50 proc. tautiečių turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės.

Duomenis lemia kartų skirtumai
Statistika skelbia, kad geriausius kompiuterinio raštingumo įgūdžius šiandien turi kartų Y, gimusių 1984–2003 metais, ir Z, kuriai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų, atstovai. Viskas todėl, kad Y karta gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Su Z karta viskas dar paprasčiau, nes jie gimė ir augo jau žinodami, kas yra internetas, todėl sakoma, kad tai geriausiai naujausias technologijas išmananti karta. Kai 1944–1963 m. gimė prarastoji arba kitaip vadinama kūdikių bumo karta, kompiuterinė įranga buvo embriono stadijoje, todėl to meto darbingo amžiaus žmonėms menkai rūpėjo kas dedasi ir kaip vystosi technika. X karta, gimusi 1964–1983 metais, kompiuterizacijos procesus suvokė geriau, tačiau tuo metu jiems tai taip pat mažai rūpėjo. Tada jie buvo darbingo amžiaus žmonės, kurių darbas kompiuterinių įgūdžių nereikalavo. Tai yra priežastys, kodėl šiandien prasčiausiai kompiuterius valdo ir siauriausią prieigą prie interneto tinklo turi vyresniojo ir senyvo amžiaus žmonės, prarastosios ir X kartų atstovai.

Ignoruoti skaitmenizacijos neįmanoma
Pažintis su skaitmenine erdve prasideda nuo kompiuterio, o išklausę pradžiamokslį, mokymų dalyviai kviečiami gilinti žinias ir susipažinti su platesnėmis kompiuterinio ir informacinio raštingumo sąvokomis.Kategoriškai sakyti, jog visi prarastajai ar X kartai priskiriami asmenys negeba naudotis kompiuteriniais įrenginiais, negalima. Yra daugybė žmonių, kurie prisitaikė prie kintančios aplinkos, tačiau statistika ir tendencijos visgi sako, kad šių kartų žmonių kompiuterinis raštingumas – skurdžiausias. Nemaža dalis šiai grupei priskiriamų asmenų ilgą laiką neigė faktą, kad pasaulis keičiasi ir kad norint gyventi visavertį, patogų gyvenimą, perprasti kompiuterio veikimą ir jungtis į interneto tinklą vieną dieną reikės. Jei prieš 10 metų ignoruoti skaitmenizacijos procesus dar buvo galima, šiandien to padaryti praktiškai neįmanoma. Kompiuterio ir interneto pagalba ne tik pramogaujame, bet ir dirbame, mokomės, perkame, parduodame daiktus, paslaugas, mokame mokesčius, tvarkome finansus. Neturintiems nė menkiausio supratimo apie kompiuterį, kaip veikia internetas, išsiversti be artimųjų, gebančių valdyti elektroninius įrenginius, pagalbos tampa sunku. Todėl nori nenori tenka pradėti pažintį su kompiuterine technika ir internetu. Ypač tai paskatino operatorių, tiekiančių gyventojams elektrą, dujas, sprendimas neišdavinėti naujų atsiskaitymo knygelių pasibaigus senoms. Teigiama, kad taip elgtis nuspręsta siekiant paskatinti gyventojus mokesčius mokėti skaitmeniniu būdu.

Mokymus veda porą dešimtmečių
Prognozuodamos ateitį ir suprasdamos, kad skaitmenizacija vieną dieną palies įvairias gyvenimo sritis, Lietuvos bibliotekos gyventojus kompiuterinio, informacinio ir medijų raštingumo pradėjo mokyti 2000 metais. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka skaičiuoja, kad siekdama pagerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius per beveik 20 metų surengė nesuskaičiuojamą kiekį užsiėmimų. Nemažai gyventojų jais jau yra pasinaudoję ir daug ko išmokę, tačiau patirtis rodo, kad dar ne visi perprato kompiuterinių įrenginių veikimą. Todėl šiuo metu biblioteka dalyvauja ir gyventojus kviečia pasinaudoti poros informacinio raštingumo skatinimui skirtų projektų nauda.
Projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis. Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią tikslinę, apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai nepakankami, grupę. Siekiant apmokyti tiek daug žmonių, sukurtas „skaitmeninių lyderių“ ir „e. skautų“ (savanorių) tinklas, vienijantis ne mažiau kaip 2000 asmenų. Prie šio tinklo yra prisijungę ir bibliotekininkai, kurie konsultuoja gyventojus atnaujintuose ir planuojamuose atnaujinti viešuosiuose interneto prieigos taškuose.

Moko ir naujokus, ir pažengusiuosius
Virtualios realybės įranga labiausiai domina jaunimą.Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje mokymus įgyvendinant projektą veda vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė. Specialistė sako, kad gyventojų susidomėjimo organizuojamais mokymais netrūksta.
– Mokymai yra kelių lygių. Priimame ir kviečiame mokytis tuos, kurie niekada nėra valdę kompiuterio ir nesupranta, kaip veikia pelė, klaviatūra. Praėję šiuos mokymus lankytojai žinias gali gilinti mokymuose apie internetą, naršykles, informacijos paieškos sistemas, socialinius tinklus, jų ir viso interneto saugumą, elektroninę bankininkystę. Negalėčiau pasakyti, kurie mokymai yra populiariausi. Galbūt nemažą susidomėjimą gyventojai pastaruoju metu rodo mokymams, kuriuose mokome kompiuterinio raštingumo pradmenų. Taip yra todėl, kad kompiuteris ir internetas tampa neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, o nemokant jų valdyti, jais naudotis, gyventi kasdienį gyvenimą tampa sudėtinga, – teigė specialistė.
V. Juselytė džiaugiasi, kad nemažai pradžiamokslį išklausiusių gyventojų noriai sutinka gilinti žinias ir ateina į specializuotus mokymus. Sako, jie svarbūs siekiant gyventojų veiklą internete ir prie kompiuterio paversti prasminga, saugia ir kokybiška. Tačiau mielai juose laukia ir tų, kurie jau turi susiformavusius įgūdžius.
– Ne visų savarankiškai išmokusių naudotis interneto galimybėmis įgūdžiai būna tinkami saugiam ir kokybiškam darbui internete. Žmonės elgiasi patikliai ir naiviai: nesaugo asmeninių duomenų, pasitiki nekokybiška, abejotinos kokybės informacija, didžiausiu ir svarbiausiu žinių šaltiniu neretai jiems tampa socialiniai tinklai. Pastariesiems reikia skirti ypač daug dėmesio, nes juose praleidžiama itin daug laiko, taigi ir netikromis naujienomis patikima, ir abejotinos reputacijos bei neaiškių ketinimų turinčius asmenis į draugų sąrašus priimama, – situaciją apžvelgė bibliotekininkė.

Lavina įgūdžius ir suteikia prieigą
Metų pradžioje atsinaujinusi biblioteka pradėjo vykdyti dar vieną su skaitmenizacija susijusį projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Tam, kad ankstesnio projekto dėka išmokyti kompiuteriu ir internetu naudotis gyventojai galėtų juo naudotis, šios iniciatyvos dėka buvo atnaujinti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūra, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Deja, ne visi turi galimybę įsigyti kompiuterius, interneto paslaugas. Todėl, kad įgyti įgūdžiai nebūtų numarinti ir kad gyventojai galėtų savarankiškai bendrauti, ieškoti informacijos, naudotis elektroninėmis paslaugomis, kompiuterių tinklo infrastruktūra bibliotekose buvo išplėsta.

Galimybė pamatyti ir prisiliesti prie naujausių technikos galimybių
Reaguojant į sparčiai besikeičiančią skaitmeninę aplinką, minėto projekto dėka bibliotekoje atsirado ir įranga, kuri dar neprieinama net tiems, kuri turi kompiuterį ar internetą. Tai virtualios realybės akiniai, inovatyvūs kompiuteriai, leidžiantys žaisti modernius skaitmeninius žaidimus, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinantys konstruktoriai, robotikos rinkiniai. Kol kas ši technika daugiausia skirta pramogai, tačiau biblioteka planuoja organizuoti renginius, įtraukiant į juos šiuos įrenginius tam, kad su naujomis technikos galimybėmis ir atradimais susipažintų kuo platesnis ratas žmonių. Svarbu paminėti, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ į biblioteką atvedė ir spartesnį negu 30 Mb/s interneto ryšį, kuriuo gali naudotis bibliotekos lankytojai dirbdami ir su nuosavais kompiuteriais, ir su bibliotekoje esančia kompiuterine įranga. Visų šių paslaugų tikslas – e. transformacija, t. y. naujų produktų ir paslaugų atsiradimas įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...