Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas – neišvengiama realybė

Spartūs skaitmenizacijos procesai šaknijasi šiuolaikinėje visuomenėje. Dauguma gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio, telefono, interneto. Elektroninių įrenginių padedami užsisakome paslaugas, tvarkome dokumentus, įsigyjame, parduodame prekes. Tai keičia piliečių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą. Kai kompiuteris – pažįstamas aparatas, internetas – suprantamai veikianti erdvė, didelių sunkumų įsilieti į skaitmenizuotą visuomenės gyvenimą neliko. Bėdų kyla tiems, kuriems elektroniniai įrenginiai vis dar nepažįstami daiktai. Tokių asmenų tarp mūsų yra, tačiau greitai gali nelikti. Ignoravusieji ar ilgą laiką elektronikos įrenginių valdymo būtinybės nepripažinusieji sako, kad kitos išeities, kaip taikytis prie kintančio pasaulio, nėra. Todėl įvairūs medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius lavinantys mokymai ir seminarai šiuo metu – ant bangos. Specialistai sako, kad aktualūs jie turėtų būti ne tik pažintį su internetu ir elektronika pradedantiems, bet ir juos gerai pažįstantiems ir valdantiems asmenims. Pasirodo, kartais pernelyg pasitikime savo jėgomis ir įgūdžiais, kurie mus įpainioja į sudėtingas ir net pavojingas situacijas.

Pradžią davė skandinavų įranga
Vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė informacinio ir kompiuterinio raštingumo subtilybių moko ir pradedančiuosius, ir pažengusiuosius.Į internetinę erdvę lietuvaičiai pirmą kartą koją įkėlė 1991 m. spalio 10 dieną, kai norvegai mūsų šaliai padovanojo palydovinę įrangą. Ant Seimo stogo įtaisyta antena Lietuvai leido savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Į internetinę erdvę tuomet patekti galėjo tik prie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tink­lo „Litnet“ prijungti kompiuterių vartotojai – daugiausia mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Plačiajai visuomenei internetas tapo prieinamas 1994 metais, kai Atviros Lietuvos Fondas turintiems nuosavus kompiuterius asmenims neatlygintinai suteikdavo prisijungimo duomenis.

Delsimą pavertėme galimybe
Skaitmenizacija Lietuvoje vystėsi keletu žingsnių atsilikdama nuo Vakarų pasaulio šalyse vykstančios pažangos. Vis dėlto tai neužkirto kelio Lietuvai 2011 metais tapti šalimi, turinčia sparčiausią plačiajuostį interneto greitį pasaulyje. Svarstoma, kad pažangą interneto tinklų plėtroje mums pasiekti padėjo tų kelių žingsnių, kurių mums kažkada trūko eit koja kojon su Vakarų pasaulio pažanga, stoka. Kol vienos šalys, norėdamos paspartinti interneto greitį, turėjo dirbti prie senos įrangos, inžinerinių tinklų pakeitimosparčiai tobulėjančiais įrenginiais, Lietuva, neturėjusi plačios interneto tinklų infrastruktūros, ją sukūrė tada, kai jau buvo sukurti ir prieinami modernūs įrenginiai.

Prieigą turime, bet jos tinkamai neišnaudojame
Šiandien lietuviško interneto greitis galbūt nėra pats sparčiausias pasaulyje, tačiau vertinant interneto tinklų infrastruktūros naujumą ir efektyvumą vis dar esame tarp lyderiaujančių valstybių. Džiugina ir tai, kad interneto ryšys, kompiuterinė įranga tapo prieinami daugumai. Skaičiuojama, kad 2011 metais internetu Lietuvoje naudojosi apie 65 proc. namų ūkių, 2018 m. – jau 78 proc. namų ūkių. Bėda ta, kad turėdami spartų interneto ryšį ir plačią tinklo prieigą, tinkamai juo ir į jį vedančiais įrenginiais naudotis nemokame. Skaičiuojama, kad kas antras Lietuvos gyventojas nemoka naudotis kompiuteriu ir apie 50 proc. tautiečių turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės.

Duomenis lemia kartų skirtumai
Statistika skelbia, kad geriausius kompiuterinio raštingumo įgūdžius šiandien turi kartų Y, gimusių 1984–2003 metais, ir Z, kuriai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų, atstovai. Viskas todėl, kad Y karta gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Su Z karta viskas dar paprasčiau, nes jie gimė ir augo jau žinodami, kas yra internetas, todėl sakoma, kad tai geriausiai naujausias technologijas išmananti karta. Kai 1944–1963 m. gimė prarastoji arba kitaip vadinama kūdikių bumo karta, kompiuterinė įranga buvo embriono stadijoje, todėl to meto darbingo amžiaus žmonėms menkai rūpėjo kas dedasi ir kaip vystosi technika. X karta, gimusi 1964–1983 metais, kompiuterizacijos procesus suvokė geriau, tačiau tuo metu jiems tai taip pat mažai rūpėjo. Tada jie buvo darbingo amžiaus žmonės, kurių darbas kompiuterinių įgūdžių nereikalavo. Tai yra priežastys, kodėl šiandien prasčiausiai kompiuterius valdo ir siauriausią prieigą prie interneto tinklo turi vyresniojo ir senyvo amžiaus žmonės, prarastosios ir X kartų atstovai.

Ignoruoti skaitmenizacijos neįmanoma
Pažintis su skaitmenine erdve prasideda nuo kompiuterio, o išklausę pradžiamokslį, mokymų dalyviai kviečiami gilinti žinias ir susipažinti su platesnėmis kompiuterinio ir informacinio raštingumo sąvokomis.Kategoriškai sakyti, jog visi prarastajai ar X kartai priskiriami asmenys negeba naudotis kompiuteriniais įrenginiais, negalima. Yra daugybė žmonių, kurie prisitaikė prie kintančios aplinkos, tačiau statistika ir tendencijos visgi sako, kad šių kartų žmonių kompiuterinis raštingumas – skurdžiausias. Nemaža dalis šiai grupei priskiriamų asmenų ilgą laiką neigė faktą, kad pasaulis keičiasi ir kad norint gyventi visavertį, patogų gyvenimą, perprasti kompiuterio veikimą ir jungtis į interneto tinklą vieną dieną reikės. Jei prieš 10 metų ignoruoti skaitmenizacijos procesus dar buvo galima, šiandien to padaryti praktiškai neįmanoma. Kompiuterio ir interneto pagalba ne tik pramogaujame, bet ir dirbame, mokomės, perkame, parduodame daiktus, paslaugas, mokame mokesčius, tvarkome finansus. Neturintiems nė menkiausio supratimo apie kompiuterį, kaip veikia internetas, išsiversti be artimųjų, gebančių valdyti elektroninius įrenginius, pagalbos tampa sunku. Todėl nori nenori tenka pradėti pažintį su kompiuterine technika ir internetu. Ypač tai paskatino operatorių, tiekiančių gyventojams elektrą, dujas, sprendimas neišdavinėti naujų atsiskaitymo knygelių pasibaigus senoms. Teigiama, kad taip elgtis nuspręsta siekiant paskatinti gyventojus mokesčius mokėti skaitmeniniu būdu.

Mokymus veda porą dešimtmečių
Prognozuodamos ateitį ir suprasdamos, kad skaitmenizacija vieną dieną palies įvairias gyvenimo sritis, Lietuvos bibliotekos gyventojus kompiuterinio, informacinio ir medijų raštingumo pradėjo mokyti 2000 metais. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka skaičiuoja, kad siekdama pagerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius per beveik 20 metų surengė nesuskaičiuojamą kiekį užsiėmimų. Nemažai gyventojų jais jau yra pasinaudoję ir daug ko išmokę, tačiau patirtis rodo, kad dar ne visi perprato kompiuterinių įrenginių veikimą. Todėl šiuo metu biblioteka dalyvauja ir gyventojus kviečia pasinaudoti poros informacinio raštingumo skatinimui skirtų projektų nauda.
Projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis. Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią tikslinę, apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai nepakankami, grupę. Siekiant apmokyti tiek daug žmonių, sukurtas „skaitmeninių lyderių“ ir „e. skautų“ (savanorių) tinklas, vienijantis ne mažiau kaip 2000 asmenų. Prie šio tinklo yra prisijungę ir bibliotekininkai, kurie konsultuoja gyventojus atnaujintuose ir planuojamuose atnaujinti viešuosiuose interneto prieigos taškuose.

Moko ir naujokus, ir pažengusiuosius
Virtualios realybės įranga labiausiai domina jaunimą.Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje mokymus įgyvendinant projektą veda vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė. Specialistė sako, kad gyventojų susidomėjimo organizuojamais mokymais netrūksta.
– Mokymai yra kelių lygių. Priimame ir kviečiame mokytis tuos, kurie niekada nėra valdę kompiuterio ir nesupranta, kaip veikia pelė, klaviatūra. Praėję šiuos mokymus lankytojai žinias gali gilinti mokymuose apie internetą, naršykles, informacijos paieškos sistemas, socialinius tinklus, jų ir viso interneto saugumą, elektroninę bankininkystę. Negalėčiau pasakyti, kurie mokymai yra populiariausi. Galbūt nemažą susidomėjimą gyventojai pastaruoju metu rodo mokymams, kuriuose mokome kompiuterinio raštingumo pradmenų. Taip yra todėl, kad kompiuteris ir internetas tampa neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, o nemokant jų valdyti, jais naudotis, gyventi kasdienį gyvenimą tampa sudėtinga, – teigė specialistė.
V. Juselytė džiaugiasi, kad nemažai pradžiamokslį išklausiusių gyventojų noriai sutinka gilinti žinias ir ateina į specializuotus mokymus. Sako, jie svarbūs siekiant gyventojų veiklą internete ir prie kompiuterio paversti prasminga, saugia ir kokybiška. Tačiau mielai juose laukia ir tų, kurie jau turi susiformavusius įgūdžius.
– Ne visų savarankiškai išmokusių naudotis interneto galimybėmis įgūdžiai būna tinkami saugiam ir kokybiškam darbui internete. Žmonės elgiasi patikliai ir naiviai: nesaugo asmeninių duomenų, pasitiki nekokybiška, abejotinos kokybės informacija, didžiausiu ir svarbiausiu žinių šaltiniu neretai jiems tampa socialiniai tinklai. Pastariesiems reikia skirti ypač daug dėmesio, nes juose praleidžiama itin daug laiko, taigi ir netikromis naujienomis patikima, ir abejotinos reputacijos bei neaiškių ketinimų turinčius asmenis į draugų sąrašus priimama, – situaciją apžvelgė bibliotekininkė.

Lavina įgūdžius ir suteikia prieigą
Metų pradžioje atsinaujinusi biblioteka pradėjo vykdyti dar vieną su skaitmenizacija susijusį projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Tam, kad ankstesnio projekto dėka išmokyti kompiuteriu ir internetu naudotis gyventojai galėtų juo naudotis, šios iniciatyvos dėka buvo atnaujinti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūra, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Deja, ne visi turi galimybę įsigyti kompiuterius, interneto paslaugas. Todėl, kad įgyti įgūdžiai nebūtų numarinti ir kad gyventojai galėtų savarankiškai bendrauti, ieškoti informacijos, naudotis elektroninėmis paslaugomis, kompiuterių tinklo infrastruktūra bibliotekose buvo išplėsta.

Galimybė pamatyti ir prisiliesti prie naujausių technikos galimybių
Reaguojant į sparčiai besikeičiančią skaitmeninę aplinką, minėto projekto dėka bibliotekoje atsirado ir įranga, kuri dar neprieinama net tiems, kuri turi kompiuterį ar internetą. Tai virtualios realybės akiniai, inovatyvūs kompiuteriai, leidžiantys žaisti modernius skaitmeninius žaidimus, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinantys konstruktoriai, robotikos rinkiniai. Kol kas ši technika daugiausia skirta pramogai, tačiau biblioteka planuoja organizuoti renginius, įtraukiant į juos šiuos įrenginius tam, kad su naujomis technikos galimybėmis ir atradimais susipažintų kuo platesnis ratas žmonių. Svarbu paminėti, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ į biblioteką atvedė ir spartesnį negu 30 Mb/s interneto ryšį, kuriuo gali naudotis bibliotekos lankytojai dirbdami ir su nuosavais kompiuteriais, ir su bibliotekoje esančia kompiuterine įranga. Visų šių paslaugų tikslas – e. transformacija, t. y. naujų produktų ir paslaugų atsiradimas įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.