Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas – neišvengiama realybė

Spartūs skaitmenizacijos procesai šaknijasi šiuolaikinėje visuomenėje. Dauguma gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio, telefono, interneto. Elektroninių įrenginių padedami užsisakome paslaugas, tvarkome dokumentus, įsigyjame, parduodame prekes. Tai keičia piliečių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą. Kai kompiuteris – pažįstamas aparatas, internetas – suprantamai veikianti erdvė, didelių sunkumų įsilieti į skaitmenizuotą visuomenės gyvenimą neliko. Bėdų kyla tiems, kuriems elektroniniai įrenginiai vis dar nepažįstami daiktai. Tokių asmenų tarp mūsų yra, tačiau greitai gali nelikti. Ignoravusieji ar ilgą laiką elektronikos įrenginių valdymo būtinybės nepripažinusieji sako, kad kitos išeities, kaip taikytis prie kintančio pasaulio, nėra. Todėl įvairūs medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius lavinantys mokymai ir seminarai šiuo metu – ant bangos. Specialistai sako, kad aktualūs jie turėtų būti ne tik pažintį su internetu ir elektronika pradedantiems, bet ir juos gerai pažįstantiems ir valdantiems asmenims. Pasirodo, kartais pernelyg pasitikime savo jėgomis ir įgūdžiais, kurie mus įpainioja į sudėtingas ir net pavojingas situacijas.

Pradžią davė skandinavų įranga
Vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė informacinio ir kompiuterinio raštingumo subtilybių moko ir pradedančiuosius, ir pažengusiuosius.Į internetinę erdvę lietuvaičiai pirmą kartą koją įkėlė 1991 m. spalio 10 dieną, kai norvegai mūsų šaliai padovanojo palydovinę įrangą. Ant Seimo stogo įtaisyta antena Lietuvai leido savarankiškai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Į internetinę erdvę tuomet patekti galėjo tik prie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tink­lo „Litnet“ prijungti kompiuterių vartotojai – daugiausia mokslo įstaigose dirbantys darbuotojai ir studentai. Plačiajai visuomenei internetas tapo prieinamas 1994 metais, kai Atviros Lietuvos Fondas turintiems nuosavus kompiuterius asmenims neatlygintinai suteikdavo prisijungimo duomenis.

Delsimą pavertėme galimybe
Skaitmenizacija Lietuvoje vystėsi keletu žingsnių atsilikdama nuo Vakarų pasaulio šalyse vykstančios pažangos. Vis dėlto tai neužkirto kelio Lietuvai 2011 metais tapti šalimi, turinčia sparčiausią plačiajuostį interneto greitį pasaulyje. Svarstoma, kad pažangą interneto tinklų plėtroje mums pasiekti padėjo tų kelių žingsnių, kurių mums kažkada trūko eit koja kojon su Vakarų pasaulio pažanga, stoka. Kol vienos šalys, norėdamos paspartinti interneto greitį, turėjo dirbti prie senos įrangos, inžinerinių tinklų pakeitimosparčiai tobulėjančiais įrenginiais, Lietuva, neturėjusi plačios interneto tinklų infrastruktūros, ją sukūrė tada, kai jau buvo sukurti ir prieinami modernūs įrenginiai.

Prieigą turime, bet jos tinkamai neišnaudojame
Šiandien lietuviško interneto greitis galbūt nėra pats sparčiausias pasaulyje, tačiau vertinant interneto tinklų infrastruktūros naujumą ir efektyvumą vis dar esame tarp lyderiaujančių valstybių. Džiugina ir tai, kad interneto ryšys, kompiuterinė įranga tapo prieinami daugumai. Skaičiuojama, kad 2011 metais internetu Lietuvoje naudojosi apie 65 proc. namų ūkių, 2018 m. – jau 78 proc. namų ūkių. Bėda ta, kad turėdami spartų interneto ryšį ir plačią tinklo prieigą, tinkamai juo ir į jį vedančiais įrenginiais naudotis nemokame. Skaičiuojama, kad kas antras Lietuvos gyventojas nemoka naudotis kompiuteriu ir apie 50 proc. tautiečių turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės.

Duomenis lemia kartų skirtumai
Statistika skelbia, kad geriausius kompiuterinio raštingumo įgūdžius šiandien turi kartų Y, gimusių 1984–2003 metais, ir Z, kuriai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų, atstovai. Viskas todėl, kad Y karta gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Su Z karta viskas dar paprasčiau, nes jie gimė ir augo jau žinodami, kas yra internetas, todėl sakoma, kad tai geriausiai naujausias technologijas išmananti karta. Kai 1944–1963 m. gimė prarastoji arba kitaip vadinama kūdikių bumo karta, kompiuterinė įranga buvo embriono stadijoje, todėl to meto darbingo amžiaus žmonėms menkai rūpėjo kas dedasi ir kaip vystosi technika. X karta, gimusi 1964–1983 metais, kompiuterizacijos procesus suvokė geriau, tačiau tuo metu jiems tai taip pat mažai rūpėjo. Tada jie buvo darbingo amžiaus žmonės, kurių darbas kompiuterinių įgūdžių nereikalavo. Tai yra priežastys, kodėl šiandien prasčiausiai kompiuterius valdo ir siauriausią prieigą prie interneto tinklo turi vyresniojo ir senyvo amžiaus žmonės, prarastosios ir X kartų atstovai.

Ignoruoti skaitmenizacijos neįmanoma
Pažintis su skaitmenine erdve prasideda nuo kompiuterio, o išklausę pradžiamokslį, mokymų dalyviai kviečiami gilinti žinias ir susipažinti su platesnėmis kompiuterinio ir informacinio raštingumo sąvokomis.Kategoriškai sakyti, jog visi prarastajai ar X kartai priskiriami asmenys negeba naudotis kompiuteriniais įrenginiais, negalima. Yra daugybė žmonių, kurie prisitaikė prie kintančios aplinkos, tačiau statistika ir tendencijos visgi sako, kad šių kartų žmonių kompiuterinis raštingumas – skurdžiausias. Nemaža dalis šiai grupei priskiriamų asmenų ilgą laiką neigė faktą, kad pasaulis keičiasi ir kad norint gyventi visavertį, patogų gyvenimą, perprasti kompiuterio veikimą ir jungtis į interneto tinklą vieną dieną reikės. Jei prieš 10 metų ignoruoti skaitmenizacijos procesus dar buvo galima, šiandien to padaryti praktiškai neįmanoma. Kompiuterio ir interneto pagalba ne tik pramogaujame, bet ir dirbame, mokomės, perkame, parduodame daiktus, paslaugas, mokame mokesčius, tvarkome finansus. Neturintiems nė menkiausio supratimo apie kompiuterį, kaip veikia internetas, išsiversti be artimųjų, gebančių valdyti elektroninius įrenginius, pagalbos tampa sunku. Todėl nori nenori tenka pradėti pažintį su kompiuterine technika ir internetu. Ypač tai paskatino operatorių, tiekiančių gyventojams elektrą, dujas, sprendimas neišdavinėti naujų atsiskaitymo knygelių pasibaigus senoms. Teigiama, kad taip elgtis nuspręsta siekiant paskatinti gyventojus mokesčius mokėti skaitmeniniu būdu.

Mokymus veda porą dešimtmečių
Prognozuodamos ateitį ir suprasdamos, kad skaitmenizacija vieną dieną palies įvairias gyvenimo sritis, Lietuvos bibliotekos gyventojus kompiuterinio, informacinio ir medijų raštingumo pradėjo mokyti 2000 metais. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka skaičiuoja, kad siekdama pagerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius per beveik 20 metų surengė nesuskaičiuojamą kiekį užsiėmimų. Nemažai gyventojų jais jau yra pasinaudoję ir daug ko išmokę, tačiau patirtis rodo, kad dar ne visi perprato kompiuterinių įrenginių veikimą. Todėl šiuo metu biblioteka dalyvauja ir gyventojus kviečia pasinaudoti poros informacinio raštingumo skatinimui skirtų projektų nauda.
Projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis. Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią tikslinę, apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai nepakankami, grupę. Siekiant apmokyti tiek daug žmonių, sukurtas „skaitmeninių lyderių“ ir „e. skautų“ (savanorių) tinklas, vienijantis ne mažiau kaip 2000 asmenų. Prie šio tinklo yra prisijungę ir bibliotekininkai, kurie konsultuoja gyventojus atnaujintuose ir planuojamuose atnaujinti viešuosiuose interneto prieigos taškuose.

Moko ir naujokus, ir pažengusiuosius
Virtualios realybės įranga labiausiai domina jaunimą.Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje mokymus įgyvendinant projektą veda vyresnioji bibliotekininkė Vaida Juselytė. Specialistė sako, kad gyventojų susidomėjimo organizuojamais mokymais netrūksta.
– Mokymai yra kelių lygių. Priimame ir kviečiame mokytis tuos, kurie niekada nėra valdę kompiuterio ir nesupranta, kaip veikia pelė, klaviatūra. Praėję šiuos mokymus lankytojai žinias gali gilinti mokymuose apie internetą, naršykles, informacijos paieškos sistemas, socialinius tinklus, jų ir viso interneto saugumą, elektroninę bankininkystę. Negalėčiau pasakyti, kurie mokymai yra populiariausi. Galbūt nemažą susidomėjimą gyventojai pastaruoju metu rodo mokymams, kuriuose mokome kompiuterinio raštingumo pradmenų. Taip yra todėl, kad kompiuteris ir internetas tampa neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, o nemokant jų valdyti, jais naudotis, gyventi kasdienį gyvenimą tampa sudėtinga, – teigė specialistė.
V. Juselytė džiaugiasi, kad nemažai pradžiamokslį išklausiusių gyventojų noriai sutinka gilinti žinias ir ateina į specializuotus mokymus. Sako, jie svarbūs siekiant gyventojų veiklą internete ir prie kompiuterio paversti prasminga, saugia ir kokybiška. Tačiau mielai juose laukia ir tų, kurie jau turi susiformavusius įgūdžius.
– Ne visų savarankiškai išmokusių naudotis interneto galimybėmis įgūdžiai būna tinkami saugiam ir kokybiškam darbui internete. Žmonės elgiasi patikliai ir naiviai: nesaugo asmeninių duomenų, pasitiki nekokybiška, abejotinos kokybės informacija, didžiausiu ir svarbiausiu žinių šaltiniu neretai jiems tampa socialiniai tinklai. Pastariesiems reikia skirti ypač daug dėmesio, nes juose praleidžiama itin daug laiko, taigi ir netikromis naujienomis patikima, ir abejotinos reputacijos bei neaiškių ketinimų turinčius asmenis į draugų sąrašus priimama, – situaciją apžvelgė bibliotekininkė.

Lavina įgūdžius ir suteikia prieigą
Metų pradžioje atsinaujinusi biblioteka pradėjo vykdyti dar vieną su skaitmenizacija susijusį projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Tam, kad ankstesnio projekto dėka išmokyti kompiuteriu ir internetu naudotis gyventojai galėtų juo naudotis, šios iniciatyvos dėka buvo atnaujinti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūra, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo bei kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Deja, ne visi turi galimybę įsigyti kompiuterius, interneto paslaugas. Todėl, kad įgyti įgūdžiai nebūtų numarinti ir kad gyventojai galėtų savarankiškai bendrauti, ieškoti informacijos, naudotis elektroninėmis paslaugomis, kompiuterių tinklo infrastruktūra bibliotekose buvo išplėsta.

Galimybė pamatyti ir prisiliesti prie naujausių technikos galimybių
Reaguojant į sparčiai besikeičiančią skaitmeninę aplinką, minėto projekto dėka bibliotekoje atsirado ir įranga, kuri dar neprieinama net tiems, kuri turi kompiuterį ar internetą. Tai virtualios realybės akiniai, inovatyvūs kompiuteriai, leidžiantys žaisti modernius skaitmeninius žaidimus, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinantys konstruktoriai, robotikos rinkiniai. Kol kas ši technika daugiausia skirta pramogai, tačiau biblioteka planuoja organizuoti renginius, įtraukiant į juos šiuos įrenginius tam, kad su naujomis technikos galimybėmis ir atradimais susipažintų kuo platesnis ratas žmonių. Svarbu paminėti, kad projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ į biblioteką atvedė ir spartesnį negu 30 Mb/s interneto ryšį, kuriuo gali naudotis bibliotekos lankytojai dirbdami ir su nuosavais kompiuteriais, ir su bibliotekoje esančia kompiuterine įranga. Visų šių paslaugų tikslas – e. transformacija, t. y. naujų produktų ir paslaugų atsiradimas įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...