Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Myliu Gyvenimą visa širdim ir siela, visa esybe

Elena Parachonkienė sako, kad jos kūryboje – daug šviesos, daug geltonos spalvos.Užkalbėk rytui tylą.
Palaukėj geltonas
saulėgrąžų tvanas
gieda išsiilgtą
giesmę laukams.
Laikas pina kasas
vaikystės baltais kaspinais.
Krinta geltoni
žiedai į širdį.
Užkalbėk rytui tylą.
O pavasarį atplėšus
duris saulėgrąžų tvano
su ilgesiu lauk.

Tai eilėraštis iš šiais metais išleisto marijampolietės Elenos Parachonkienės eilėraščių rinkinio „Saulėgrąžų užkalbėjimas“. Išleido jį po ilgos pertraukos. Tą laiko tarpsnį, kai Marijampolės literatų gyvenime jos balso negirdėjome, neskaitėme jos naujų eilėraščių, Elena skyrė jauniausiam savo sūnui Liutaurui, namams, kurie, kaip vėliau išsikalbėjome, taip pat yra „ne tik statyba, bet ir kūryba“, ir darbui banke – šiame versle sukasi jos šeima. Visu tuo, žinoma, užsiima ir dabar. Tačiau… sūnui jau šešiolika, namai įrengti – atsirado gal kiek daugiau laiko, o gal naujuose šeimos namuose ramioje gatvelėje taip užbūrė lakštingalų trelės, kad poreikis kurti vėl atbudo su visa jėga. Tad neseniai švęstą jubiliejų Elena sutiko nutapiusi kelias dešimtis paveikslų ir išleidusi knygelę. Šią gal šiek tiek inspiravo artėjanti šventė – norėjosi tuo, kas sukurta pasidalinti su artimaisiais ir tais, kurie jos kūrybą mėgsta.
Neseniai pasirodęs eilėraščių rinkinys „Saulėgrąžų užkalbėjimas“ – atbudusio kūrybinio poreikio rezultatas.Nors… Tai tik paviršinė, išorinė priežastis. Kūrėjos genas, kai jis stipriai išreikštas, dingti negali – vėliau ar anksčiau pajunti poreikį. Elena sako, kad jai mintis kūrybos link labiausiai kreipia sąlytis su gamta. Greta namų esantis Ramybės parkas, Šešupė. Išsikalbame, kad renkantis gyvenamąją vietą geriausiai kliautis širdimi, nes nuo to labai daug priklauso būsena.
Gamtos daug ir Elenos kūryboje. Visa kita – jausmai, filosofiniai atradimai tarsi įsupti į jos foną. Taigi rezultatas – subtilus. „…Už lango – saulėgrąžų tvanas. Lyg susitarusios visos pražydo. Vėjas pirštais šiurena, kutena jų galveles. Taip skaisčiai tik saulėgrąžos švyti. Viskas laikina šiam pasauly. Net geltonas saulėgrąžų tvanas“. Juk tai iš tiesų ne apie saulėgrąžas, o apie mūsų būtį ir apie grožį, kuris padeda gyventi ne kasdienybe, o kitu, labiau pasąmoniniu lygmeniu.
Saulėgrąžos – vienas mėgstamiausių įvaizdžių. Jas ne kartą yra ir tapiusi. Tapybos Elena sako specialiai nesimokiusi, tačiau visada jautusi potraukį. Prieš dvidešimt metų Sasnavoje surengė parodą, o po to jau dažų ir drobės, sako, griebdavusis labiau priešokiais. „Tapymas – man – geriausias būdas išlieti susikaupusias emocijas. Nutapau paveikslą ir pajuntu ramybę. Tai puikiausia meditacija, o dar ir sukuri kažką gražaus“, – sako E. Parachonkienė.
Tapymas – emocinė iškrova, geriausia meditacija.Ar kūryba žmogų daro laimingesnį? Palietus šią temą, atsakymai dažniausiai būna „taip“, nors tai daryti kartais ir nelengva. Bet dar priklauso, su kokia gyvenimo filosofija eini kūrybos keliu. Elena išsitaria rašanti tik iš vidinio poreikio, todėl kūrybinių kančių jai nebūna. „Aš arba rašau, arba ne… – juokiasi pašnekovė. – Turi būti emocinis proveržis ar sukrėtimas, kad gimtų eilėraštis. Jei to nėra – savęs neprievartauju.“
Na, o apie savo gyvenimo filosofiją sako, kad nuostabiausia dovana, kurią gauname visi šioje žemėje, yra Gyvenimas. „Jis man – ir pilnas netikėtumų, skaudinantis, ir pakylėjantis virš pilkos kasdienybės, teikiantis palaimą, liūdinantis ir džiuginantis. Kartais su lengvu pykčio proveržio potėpiu, bet dažniau sklidinas meilės, gėrio, grožio. Kas man yra kūryba? Geismas pažinti save ir pasaulio slėpinius, meilės suvokimas ir pajautimas, gyvenimo ir sielos džiaugsmo teigimas. Ir eilėraščių kūrimas, ir tapyba – tai noras pasislėpti nuo skaudinančių jausmų, bandymas užpildyti dvasinę tuštumą, pabėgti nuo buities rūpesčių, nuo kasdienybės. Nuo nemeilės, nuo liūdesio, nuo netelpančio sieloj ilgesio, nuo praradimų ir atradimų“, – sako E. Parachonkienė.
Kai sunku, tikina skubanti į gamtos glėbį. Ji nuramina, paguodžia, priglaudžia. „Kas gali būti gražiau už tekančią ir besileidžiančią saulę, kai rausvi spinduliai užlieja jūrą didingu spindesiu? Kas gali būti gražiau už lakštingalos treles, kai pabundi nuo orą virpinančios giesmės? Tada kyla noras užfiksuoti akimirkas drobėje ir eilėraštyje. Mano kūryboje daug šviesos, daug geltonos spalvos. Ilgiuosi pavasarinio saulėgrąžų tvano, užliejančio širdį, palaukę. Taip giedra, gera, džiugu. Rašydama išsakau skausmą ir džiaugsmą, kančią ir meilę. Myliu Gyvenimą visa širdimi ir siela, visa esybe. O kūryba padeda tai išjausti“, – mintimis dalijasi kūrėja.
Visa jos kūryba, pasak Elenos, suskirstyta tarsi etapais. Pirmas – kai augino sūnus Artūrą ir Karolį, kitas – namų statyba ir kūrimas. Trečias etapas – sūnaus Liutauro auginimas ir anūkų Deimantės ir Kristupo gimimas. Visi tie tarpsniai pilni sumaišties, gaivaus vėjo, nerimo, rūpesčio, džiugesio, žavesio.
Pokalbio metu prisimename Marijampolės literatų klubą „Sietynas“. Anksčiau E. Parachonkienė aktyviai dalyvavo šio klubo veikloje, vienu metu jam netgi pirmininkavo. Klubas leisdavo almanachus, buvo miela bendrauti su kitais kūrėjais – likę nostalgiški prisiminimai. Norėtųsi šiam klubui palinkėti atsigauti, būti kūrybiškam, vienijančiam…
Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tikslas – atskleisti gamtos grožį

    2020-09-23Tikslas – atskleisti gamtos grožį
    Išmaniųjų technologijų sprendimai svarbūs ne tik pramonėje ar viešajame sektoriuje. Vis daugiau jų panaudojama kiekvieno žmogaus buityje, gyvenamojoje aplinkoje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, jos puoselėjimui. Žmonėms gamtos grožis sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, skatina kūrybiškumą ir, be abejo, norą gražia aplinka gėrėtis kasdien. Vieni tam atiduoda visas jėgas, bando, daro, griauna ir vėl iš naujo stato, kol galiausiai kreipiasi į profesionalus, kurie ne tik įgyvendina svajonę, bet ir įdiegia naujausias technologijas, taip palengvindami šeimininkų ateitį. Tiesa, ne kiekvienas gali sau leisti įsirengti šiuolaikišką šildymo sistemą, kuri ne tik namo vidų apšildo, bet ir nuo kiemo trinkelių sniegą ...
  • Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

    2020-09-23Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)
    Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai. Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS. Debesyse valdoma sistema Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu. Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu ...
  • Diena prasideda ir pasibaigia baseine

    2020-09-23Diena prasideda ir pasibaigia baseine
    Tarpučių kvartale Gintauto Kavaliausko namai išsiskiria ne tik įspūdingais pastatų skliautais, bet ir kieme įrengtu puikiu baseinu, natūraliai įsikomponavusiu išpuoselėtoje teritorijoje. Gintautas prisipažino, kad šis, apie arą užimantis, baseinas jau trečias: – Pirmi du, trumpai šnekant, nepavyko. O taip norėjosi pigiau įsirengti vandens telkinį, kuriame ne tik paplaukioti galėtum, bet ir vaizdas būtų akiai malonus, ir jo priežiūra nebūtų sudėtinga, – sako jis. Po dviejų bandymų, trečią kartą įrengti baseiną kieme šeimininkas patikėjo profesionalams. Į kauniečių paruoštą projektą Marijampolės „Aplinkotvarkos serviso“ meistrai pažiūrėjo kūrybingai ir įrengė tokią oazę, kuri džiugina ir vandens gaiva, ir gražia aplinka. Prisimindamas prieš beveik septynerius metus vykusius darbus, Gintautas ...
  • Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę

    2020-09-23Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę
    Graži namų aplinka pirmiausia krenta į akis. Pasižvalgęs atidžiau neatsistebi žmonių išradingumu, meniškais sumanymais, sugebėjimu ją skoningai sutvarkyti, nepriekaištingai prižiūrėti. Apmaudu būna, kai pritrūksti tam laiko ir ilgai puoselėtą grožį sugadina, atrodytų, tokia smulkmena, kaip veja. Mokolų kaime gyvenantis Gintautas Statkevičius prisipažįsta, kad prieš ketverius metus patiems pradėjus tvarkyti apleistą sklypą nelabai sekėsi. – Labiausiai erzino neišvaizdi veja, o kai ji negraži, ir namas neatrodo gražus, ir visa aplinka neišvaizdi. Nors vandens sočiai – čia pat Šešupė, bet 20 arų pievą palaistyti, nupjauti atimdavo nemažai laiko. Būdavo laistyk nelaistęs, bet vis tiek karštą vasarą žolė išdegdavo, paruduodavo. Norėjosi, kad būtų ir ...
  • Vakar buvo žemė, o šiandien – veja

    2020-09-23Vakar buvo žemė,  o šiandien – veja
    Kaip greitai keičiasi aplinka, naudojant šiuolaikišką apželdinimo būdą – ritininės vejos sodinimą, įsitikinome besidairydami po vieno individualaus namo teritoriją, kur darbininkai sparčiai ant išlygintos žemės tarsi kiliminę dangą klojo vejos lakštus, sodino visžalius augalus. „Aplinkotvarkos serviso“ vyrai dirbo išties greitai, nes atvežtą ruloninę žolę laikyti ant padėklų daugiau kaip porą dienų nepatartina, gali nukentėti jos kokybė, pradėti šusti, gelsti. Po toną 200 kilogramų sveriančios žolės paletės marijampoliečiams atvežtos iš Anykščių, kur vejų sėklų mišiniai parinkti pagal mūsų klimatines sąlygas, kad ir augtų gražiai, ir prižiūrėti ją būtų nesunku. Žolė natūraliame grunte auginta mažiausiai 12 mėn., po to su velėna nuimta ...
  • Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį

    2020-09-23Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
    Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.„Pirmą kartą kibernetinių įsilaužėlių taikiniu tapo mano elektroninio pašto dėžutė. Ėmiau gauti pranešimus, kad periodiškai pasikartoja atakos – kažkas iš Norvegijos vis bandė įsilaužti 2014–2016 metais. Po ...
  • Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla

    2020-09-23Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
    Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumųKaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. ...
  • Parduotuvės veidas – Pupa

    2020-09-21Parduotuvės veidas – Pupa
    Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir… pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa. Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o pradeda karstytis, laikydamasis už metalinių virbų, medinių laktų, virvių. Šnekink nešnekinęs – papūga tyli. Tačiau apsisukus nueiti vėl išgirsti: „Ką tu?“ – Pupa pirmiausia domisi naujais ...
  • „Suvalkijos vyturys“

    2020-09-19"Suvalkijos vyturys"
    Česlova JAKŠTYTĖ Iš knygos „Solveigos sodai“ * * * Jau regėjau ir skydą, ir šaulį. Ir žengiau už ribos – – – Jau klūpėjau prieš šitą pasaulį iš tikros pagarbos. Ir saulutę mylėjau, ir gėlę, ir žvaigždes danguje. Nors būtis ši ir turi šešėlį, visad šlovinau ją. Kaip aš mėgau miglos baltą šalį, smilgas, eglių ūgius… Ir, man rodės, su laumėm birželį vis braidžiau po rugius, po šilus, po sodus ir po sielą… Ir pamilus buvau – – – Ak, kaip švelniai kadais mėnesienai aš akis bučiavau! * * * Prieš lemtį klūpau aš klusniai. Bet gyvenu ne tuo – – – Sulūžo tamsūs akiniai – gerai, kad jau ruduo. Iš tolo dar gėlių dvasia aromatu atklys. Aukštų alėjų lajose slaptingas spindulys. Ir laumių verpalas plaukuos su laimėm, su ...
  • Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai po Solveigos sodus… (Naujos marijampoliečių knygos)

    2020-09-19Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai  po Solveigos sodus... (Naujos marijampoliečių knygos)
    Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas. Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima nusakyti taip: „Ir paskutinės rožės tau bylos, kad mylimas esi…“ Taigi tai – meilės lyrika. Eilėraščiai tarsi primena mums, kad meilė – varomoji gyvenimo jėga, ...
  • Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)

    2020-09-16Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)
    2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos skiriamos VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“, besirūpinančiai onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. O dainuojamosios poezijos „virusas“ persimetė į Marijampolę ir tapo festivaliu „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. …Tų vakarų ...
  • Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika … (Kultūra be sienų)

    2020-09-16Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika ... (Kultūra be sienų)
    Pasiklausyti pravoslavų dvasinės muzikos Marijampolės muzikos mėgėjai turėjo progą jau trečius metus iš eilės. Tradicija kiekvienais metais organizuoti bažnytinio dainavimo festivalį prigijo Marijampolės tautinių mažumų klubo „Mozaika“ iniciatyva. Pirminis sumanymas buvo festivalį rengti rusakalbių šv. Velykų proga, todėl iki šiol jį vadinta „Velykų skambesiu“. Šiais metais dėl pandemijos teko keisti renginio laiką ir pavadinimą. Festivalis „Varpų skambesys“ vyko praėjusį šeštadienį Marijampolės meno mokyklos aktų salėje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. Skamba ji bažnyčiose ir koncertų salėse, jos mėgėjų ratas gana platus. Tai – kerinti, didinga ir dvasinga muzika, kurta ne vieną tūkstantį metų… Ši muzika skirta ...
  • „Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)

    2020-09-16„Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)
    Taip savo kūrinių parodą pavadino JAV gyvenantis Audrius Plioplys – mokslininkas (vienas žinomiausių Amerikoje neurologų), gydytojas ir ryškus kūrėjas. Prieš porą metų jau turėjome progos susipažinti su jo netikėtomis fotografijų interpretacijomis Marijampolės kultūros centre vykusioje parodoje (po jos darbus padovanojo). Dabartinė 17 darbų ekspozicija į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galeriją atkeliavo Lietuvos medicinos instituto bibliotekos dėka. Jau senokai paroda keliauja po Lietuvą, bet Marijampolei pasisekė išskirtinai: jos atidaryme dalyvavo ir pats autorius, į Lietuvą trumpam atvykęs darbiniais reikalais. A. Plioplio šaknys mūsų krašte – Plioplių kaime, nors jis gimė Kanadoje. Pats sako čia būdamas atrandąs paralelių su ...
  • …Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)

    2020-09-16...Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)
    Namukas, pirtelė, tvartelis, gyvulėlis, senutėlė obelis ar nuo metų naštos persikreipusi moterėlė – visi tarsi pasiklydę erdvėje, nes čia daug daug dangaus, kuris tarsi skaidraus krištolo gaubtas apglėbia visa tai. Gyvenimą: „Bulviasodis“, „Molinis tvartelis“, „Kieme su vištomis“, „Išleidžianti povą“, „Ravinti daržą“… Daug to mėlynumo – daug erdvės, kurioje tapytojo Jono Daniliausko paveikslų herojai gyvena ir dirba savo tokius kasdienius, atrodytų, paprastus, bet kai geriau suvoki – svarbiais (dailėtyrininkai vadina „magiškais“) ritualais virtusius darbus. Tas dangus – iš bekraščių Suvalkijos lygumų, nuo Lekėčių ir aplinkinių vietų Šakių rajone (čia šiemet septyniasdešimtmetį mininčio autoriaus gimtinė), jo apgaubti, saugomi geresnėse ar prastesnėse trobose ...
  • Alksninės kapinėms – 100 metų (Istorijos kontekste)

    2020-09-16
    Tikriausiai ne visi Alksninės parapijos gyventojai žino, kad šiemet mūsų kaimo kapinėms sukanka 100 metų. Paminklą, įamžinantį šią datą, aptikau atsitiktinai. Jame užrašyta: „Uršulė Venckevičaitė. Mirė 4 d. rugsėjo 1920 m. Gyveno 19 m. Pirmutinė ant šito kapinyno.“ Pasirodo, kad tai to paties pono Venckevičiaus, kurio dvare po karo daug metų veikė Alksninės mokykla, duktė… Dabar šiame „ramybės mieste“ jau šimtai vietinių ir tolimesnių kaimų žmonių rado sau poilsį, nes čia laidojami ir Kalvarijos, ir Vilkaviškio savivaldybių kaimų gyventojai. Nors paprastos šios kaimo kapinės, tačiau labai gražios, žmonių prižiūrimos, tvarkomos, pilnos gėlių. Malonu, kad jomis rūpinasi Vilkaviškio savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Bartninkų seniūnė ...