Šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“ jau prasidėjo ir truks visą savaitę. Nors tradicinė (rengiamos nuo 1924 metų) šiųmetė šventė išskirtinė pirmiausia tuo, kad skirta ypatingam jubiliejui: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Skelbiama, kad bus atlikta per tūkstantį kūrinių. Ilgametė patirtis rodo, kad kiekvieną kartą šventėse šalia tradicinių renginių ir vyksmų ieškoma ir naujovių, kurios būtų prasmingos ir patrauklios dalyviams bei žiūrovams. Netrūks jų ir šį kartą. Pirmas renginys – Dainų diena Kauno Dainų slėnyje vyko birželio paskutinę dieną. Liepos 1 dieną – oficialus iškilmingas atidarymas S. Daukanto aikštėje, Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų bendrijų renginys, tą patį vakarą šventė suskambo naujomis gaidomis: ...

Pastaruosius tris mėnesius „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose, kuriuos remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rašėme apie žmones ir gamtinę aplinką, jų tarpusavio santykius, tinkamą ir netinkamą žmonių elgesį su gamta, gyvūnija, augmenija, aplinkosaugos problemas. Tekstuose pateikėme nemažai mokslinės informacijos, pagal kurią sudarėme trumpą kryžiažodį. Tie, kas atidžiai skaitė „Pažinimo laboratorijos“ puslapius, atsakymus į klausimus surasti turėtų nesunkiai, o trims teisingai atsakiusiems kryžiažodyje užkoduotą žodį padovanosime firminius „Pažinimo laboratorijos“ puodelius. Kryžiažodžio atsakymą iki penktadienio 9 val. siųsti el. paštu: rita@suvalkietis.lt arba Ūkininkų g. 6, Marijampolė. 1. Koks yra didžiausias Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis? 2. Aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistas. 3. Kokios atsinaujinančios ...

  Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).

Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...

Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...

Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...

Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...

Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...

Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...

Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...

Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...

Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...

Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...

Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...