Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka. Pasak M. Čėsnos, ligoninė turi pakankamai patirties su BDAR reglamento įgyvendinimu, todėl duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimas neišgąsdino ir nepatogumų nesukėlė. – Darbo padaugėjo, tačiau resursų kol kas tam turime. Visi – ir ligoninės darbuotojai, ir pacientai supranta, dėl ko ir kam tie duomenys renkami. Aišku, pasitaiko nepatenkintų, klausiančių, kam viso to reikia, tačiau stengiamės žmonėms paaiškinti, kad tai gali būti vertinga informacija valdant viruso plitimą, – tikino pašnekovas. Nors tenka skirti papildomo dėmesio ir darbo asmens duomenims rinkti ir tvarkyti, ...

Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra tvarkomi jo asmens duomenys, ir kartu užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą. Pastebėtina, kad BDAR papildomai asmens duomenis išskiria į specialių kategorijų asmens duomenis, t. y., atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis, biometrinius duomenis, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Taigi, asmens duomenys oficialiai nėra skirstomi į susijusius su COVID-19 ar nesusijusius. Rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis galima BDAR asmens duomenų tvarkymo nedraudžia, tačiau asmens duomenys, nepaisant to, ar ...

2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis šiandien dalijame į kairę ir į dešinę. Situacija tampa paradoksali – turime ir saugoti, ir kartu atskleisti duomenis visiems, kas to paprašo. Užkimšo el. pašto dėžutes Su asmens duomenų tvarkymu susijusios anketos, įsigaliojus BDAR, ėmė tiesiog plūsti į gyventojų elektroninio pašto dėžutes. Visos organizacijos ir įmonės, su kuriomis anksčiau buvome turėję kokių nors reikalų ir kurios turėjo mūsų kontaktinę informaciją, buvo priverstos ...

Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime visi,/ ten yra labai gražiai sužydėję/ sodai,/ baltais žiedais prakvipę/ medumi“ („Vartai“). Optimistiškai nusiteikęs T. Simanavičius teigia: „Mes esame dar jauni, dar tikrai daug ką gyvenime galime nuveikti. Dėl to mano knygelė taip ir pavadinta – „Iš gyvenimo“. „Suvalkiečio“ informacija

Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * * * Supamės ant gyvenimo šešėlio,Bijom, kad neišjungtų šviesos – nukrisim.Vaikomės pavasario šviesą, Bijom, kad neišrėktų tiesos – Bus randų aukcionas…Bijom… Bijom,Bet glostom išplaktą dalgį…(Bijom ne dėl žolės…) Rita VOLTERAITIENĖ Iš knygos „Gatvių šlavėjas“ INesutinku, kad jau ruduo,Kodėl dangus staiga pravirko?Trankios perkūnijos ilgiuosIr žaibo mano akys ilgis. Į stiklą beldžiasi lašaiIr kužda: vasara praėjo.Raudoni saldūs obuoliaiLyg bučiniai jau pabyrėjo. Ruduo, tu liūdesį neši,Nostalgiją siunti į sielą.Kodėl ...

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Bus teikiamos subsidijos ir paskolos Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau ...

Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, šis ...

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos. „Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į ...

Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O kai ponią Ireną Saulutę aplanko moksleivių ekskursijos iš užatlantės, būtinai kuris nors paklausia, ar ji ištekėjo už knygoje minimo Andriaus. 93-iuosius savo gyvenimo metus skaičiuojanti moteris tada mįslingai nusišypso: „Argi kas skaitys knygą, jei joje nebus meilės?“ Kaune gyvenančios moters likimas – simbolinė XX a. Lietuvos istorijos iliustracija. Laiminga vaikystė patriotiškoje šeimoje tarpukariu, pragariška kelionė į Arktį su pirmąja sovietinių trėmimų ...

Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis projektas paskatino mąstyti apie skulptūros specialybę. Kadangi teko dirbti su skulptoriais ir galėjau pats išbandyti sukurti skulptūrą, ta sritis mane labai sužavėjo“, – sako projekto dalyvis. Į projektą žmonės atėjo vedami smalsumo Danielius yra aktyvus moksleivis ir įsitraukia į skirtingas veiklas. Pamatęs skelbimą ir iš aplinkinių sulaukęs palaikymo nusprendė sudalyvauti šiame projekte. „Man labai pasisekė, kad mane visi palaikė. Nors klasės draugų ir ...

Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą grindžia ne tik ekologiška, bet ir socialiai atsakinga praktika. Jie parodė, kaip padeda vietos bendruomenėms, atranda naujus darbo modelius. Šių iniciatyvų dėka laimingi ir žmonės, ir planeta“, – pasakoja M. Bartuševičius apie savo keliones tarptautinio „Ding Dong“ projekto metu. Žmonių su priklausomybėmis integracija Anot Manto, labai įdomu atrasti projektus, kurie susiję ne tik su ekologija, bet ir atkreipia dėmesį į socialines problemas. „Susitikę ...

Apie tai, kaip Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kovoja su kontrabanda, pasakoja laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Elanas JABLONSKAS. Pirmauja cigaretės Pasak E. Jablonsko, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių, dar kitaip vadinamų „kontrabandinių“ prekių, ypač cigarečių, alkoholinių gėrimų, patekimas į Lietuvos rinką ir toliau išlieka Marijampolės apskr. VPK prioritetinė veiklos sritis kovojant su „šešėliu“. Tai reziumuoja 2020 metais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių prekių (šiemet registruota daugiau nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal LR BK 199-2 str. (kontrabanda). Policijos komisariato viršininko teigimu, 2019 metais per 10 mėnesių buvo registruota 9 nusikalstamos veikos (toliau – NV): 1 NV – dėl LR BK 199 str. 3 d. ir 8 NV dėl LR BK 199-2 str.Šiais metais per tokį patį laikotarpį registruota 14 nusikalstamų veikų dėl kontrabandos. „Iš akcizais apmokestinamų prekių, kurios neteisėtai (kontrabanda) patenka į Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamą teritoriją, pirmauja cigaretės. Sulaikytų prekių vertė per 2020 m. 10 mėn. siekia beveik 700 tūkst. eurų. Taip pat ...

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI. – Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda? – Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji ...

Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek daug gali ten, nebenori grįžti į gimtuosius mažus miestelius. Mūsų organizacija jau penkerius metus dirba būtent su Vilkaviškio rajono jaunimu, taigi puikiai žinome, kokių puikių jaunuolių auga šiame krašte. Žinoma, ne visi išvyksta, nemažai jaunimo lieka ir savo gimtajame krašte, nes nori tęsti šeimos ūkinę veiklą ar dar tiesiog nėra atradę savo gyvenimo kelio. Todėl norime juos įtraukti į projektą, kuriame ...

Marijampolės apskrities VPK pareigūnai, kovodami su kontrabandininkais, susiduria su įvairiausiais išradimais, pasipriešinimo būdais. Šių metų spalio 23 d. pareigūnai pranešė sulaikę tranzitu per Lietuvą gabentą cigarečių kontrabandą. Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai turėjo informacijos, kad per Kalvarijos savivaldybę bus gabenami dideli kiekiai akcizinių prekių, t. y. cigarečių. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nustatyta, kad cigaretės vežamos automobiliu „Škoda Superb“ su lietuviškais valstybiniais numeriais. Išsiaiškinta, kad numeriai suklastoti ir nepriklauso šiai transporto priemonei. Šią transporto priemonę lydi automobiliai – „Peugeot 307“ bei „VW Passat“. Cigarečių krovinys gabenamas keliu Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis. Nedelsiant buvo nuspręsta surengti sulaikymo operaciją. Spalio 22 d., apie 19 val., kelyje Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis (Jurgežerių k.) buvo pastebėtas automobilis „Peugeot 307“, jį lydėjo automobiliai „Škoda Superb“ ir „VW Passat“. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, staiga sustabdė transporto priemonę, apsisuko, padidino greitį. Policija panaudojo priverstinio stabdymo priemonę – „ežį“. Automobilis pervažiavęs „ežį“, dar lėkė toliau. Jo nesustabdė nė kelio blokavimas. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas pervažiavo dar vieną „ežį“, ...