Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...

Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...

Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...

Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...

Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...

Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...

Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...

Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...

Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...

Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...

Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...

Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...

Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...

Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...

Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...