Taip gražiai pavadintu respub-likiniu tautinių šokių festivaliu kovo mėnesį užbaigė Marijampolės kultūros centro Želsvos skyrius. O jei teisingiau – tautinių šokių kolektyvo „Žaltytis“ vyresniųjų grupė. Iki šiol ne pirmus metus gyvuojantis kolektyvas tokios šventės nebuvo surengęs (reikėjo ne tik pačių noro, bet ir kitų pritarimo, paramos – visiems padėjusiems pabaigoje gražiai padėkota).
Į kvietimą dalyvauti festivalyje atsiliepė du kolektyvai iš Druskininkų (Viečiūnų laisvalaikio salės „Avilys“ ir Leipalingio laisvalaikio salės „Leipūnas“), Marijampolės KC „Tryptukas“, šokėjams atsikvėpti leido Baraginės skyriaus jaunimo kapela „Svaja“.
Na, o šventę, jos vedėjui Ričardui Bagdanavičiui visus pakvietus „perskaityti festivalio kuriamą poemą, kuri bus tariama ne žodžiais, o judesio kalba“, kaip ir dera, pradėjo šeimininkai – „Žaltytis“, vadovaujamas Astos Volungevičienės.
Svečius ir šeimininkus pasveikino Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, pasidžiaugusi, kad ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir vyresni žmonės neabejingi šokiui, liaudies kūrybai. Kaip vėliau sakė A. Volungevičienė, besidžiaugdama saviškiais, „neatsistebiu kartais, kaip žmonės tiek suspėja. Juk šoka daugiausia abu iš šeimos, o šeimose – ir vaikai, ir rūpesčių netrūksta. Labai noriu, kad į „Žaltyčio“ gretas įsijungtų daugiau šokėjų: buvo taip gražu žiūrėti, kai iš Druskininkų atvažiavo per keturiasdešimt žmonių…“ Vadovė sakė, kad dabar jau patys vyks į svečius, o į panašų renginį kvies po poros metų.
…O scenoje vienas smagus šokis keitė kitą, kaitino susirinkusiųjų ūpą „Svajos“ kapela, vadovaujama Antano Maziliausko. Visi kolektyvai – ne naujokai. „Tryptukas“, vadovaujamas Magdalenos Venskūnienės, susibūrė 1982 metais, Viečiūnų „Avilys“ (vadovė Indrė Čaplikienė) gyvuoja nuo 1978-ųjų, Leipalingio kolektyvas, vadovaujamas Astos Čmukienės, skaičiuoja trečią gyvavimo dešimtmetį, o „Žaltytis“ – jauniausias. Beje, dvidešimtmetį ruošiasi paminėti ir „Svaja“. Taigi susirinko visokių patirčių turintys, ne vieną prizą varžytuvėse iškovoję kolektyvai, todėl ir netilo plojimai, o scenoje buvo tiesiog ankšta…
Lina VOLUNGYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
