Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Autobusai Marijampolėje J. Basanavičiaus aikštėje apie 1928 metus.Vystytis viešajam transportui nepadėjo ir tai, jog 1924–1926 metais Lietuvoje vis dar nebuvo nė vienos (!) viešos degalinės.
Kaip rodo to meto statistika, 1922 metais Lietuvoje tebuvo 155 automobiliai (101 iš jų – Kauno apskrityje, 13 – Šiaulių apskrityje, 11 – Vilkaviškio apskrityje, likusieji – kitose apskrityse).
Keleivius vežantiems automobiliams anuomet mūsų krašte teko konkuruoti ne tik su geležinkeliu ar vežikais, bet ir savotiška „konke“ – arklių traukiamu siaurojo geležinkelio vagonu. Tokia transporto priemonė dar 1923 metais vežiojo žmones iš Marijampolės į Vilkaviškį. Kaip rašoma laikraštyje „Krašto balsas“ (1923-01-12), „tarp Marijampolės ir Vilkaviškio vaikščioja siaurasis gelžkelis, kuriuo važinėja vienas arklių traukiamas vagonėlis. Tas vagonėlis sukaltas iš lentų, nesandarus, todėl pro jį kiaurai švilpia vėjas. Maža to: bevažiuodamas dažnai nupuola nuo bėgių ir keleiviams tenka išlipus jį užsidėti, nes ne kartą visai girti konduktorius ir vežėjas to nepajėgia. Vargas žmonėms keliauti, visi bara valdžią, kad ji nesirūpinanti susisiekimą tarp Marijampolės ir Vilkaviškio pagerinti, bet nieks nepasistengia sužinoti, kad tas gelžkelis ne valdžios, bet privatinėse rankose.“
Visgi nuo maždaug 1925 metų autobusai vėl ima kursuoti, susisiekimas jais greitai populiarėja. Pamažu šalyje didėjo autobusų skaičius, daugėjo maršrutų, kuriais jie važinėjo.
1926 m. Marijampolės mieste buvo 18 automobilių, iš jų 8 lengvieji ir 10 autobusų, o apskrityje – 40 automobilių, iš jų 25 lengvieji ir 15 autobusų. Visoje šalyje tais metais įregistruota 100 autobusų. Prasidėjo arši konkurencija. Štai kaip ji aprašoma 1927 m. birželio 29 d. laikraštyje „Šaltinis“: „Dabartiniu laiku Marijampolėj priviso autobusų kaip grybų. Dėlei šios priežasties matomai tenka keleiviams nukentėti. Man teko vykti kartą į Kauną. Atvykus man prie autobusų į Piliečių aikštę, kunduktoriai ėmė man už rankų ir skvernų taip tąsyti, kad nežinau kaip būčiau ištrūkęs, jei nebūtų išgelbėjusi policija“. Po mėnesio (liepos 28 d.) tame pat laikraštyje pastebėta, jog „autobusų varžytynės tarp savęs privedė net ligi to, kad iš Marijampolės į Kauną autobusai jau veža už 4 litus; tuo tarpu gelžkeliu kainuoja 5 lit. 20 cent.“
Tačiau ką ten Marijampolė! Net Virbalyje buvo pastebima nežmoniška autobusų konkurencija, o kartu su ja – ir betvarkė: „Priviso čia autobusų daugiau negu jų čia reikia. Keletas žydelių susitvarstė suirusius senus autobusus, kurie važinėjant nuolat genda ir daug nemalonumo suteikia keleiviams. Šoferiai taip pat neišsilavinę vaikėzai, kurie nesugeba pastebėti visų trūkumų. Neseniai, važiuojant į Virbalį, pusiaukely vėlai vakare sustojo: mat, pritrūko benzino; keleiviai, užsimokėję pinigus, pėkščiomis ėjo namo. Kitą kartą važiuodamas taip pat tamsy, be žiburių, užvažiavo ant vežimo, prikrauto tuščių kubilų. Triukšmas pasidarė didžiausias, kubilai išlakstė po visas puses. Keleiviams taip pat teko gerokai susitrenkti ir išsigąsti. Prie šitokios autobusų tvarkos ateityje galima ir didesnių nemalonumų susilaukti.“ („Šaltinis“, 1928-03-10)
Knygoje „Lietuvos autotransportas XX amžiuje“ rašoma, kad 1928 m. Lietuvoje didėjant autobusų skaičiui, Susisiekimo ministerija pradėjo rengti autobusų eismo reguliavimo tvarką, maršrutų sistemą, vieningus važiavimo tarifus. Įdiegta leidimų keleiviams vežti autobusais sistema. 1928 m. Lietuvoje veikė 33 autobusų maršrutai, padalyti į tris koncesinius ruožus: Kaunas–Aukštaitijos miestai; Kaunas–Dzūkijos miestai ir miesteliai bei artimi Kaunui miestai; Kaunas–Suvalkijos miestai ir miesteliai (Marijampolė, Vilkaviškis, Naumiestis, Šakiai, Kalvarija, Simnas, Garliava). Šiame ruože dirbo 22 autobusai, kurie per metus nuvažiavo per 1 mln. km ir pervežė per 160000 keleivių.
Įdomu tai, jog iki pat 1927-ųjų lapkričio Kaune nebuvo centrinės autobusų stoties. Autobusai keleivių laukdavo prie geležinkelio stoties arba Vilniaus, P. Lukšio (dabar – Šv. Gertrūdos) gatvėse. 1927 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto taryba priėmė privalomąjį nutarimą, kad centrinė stotis turi būti atidaryta lapkričio 15 d. Vieta jai parinkta miesto centre – Nemuno gatvėje, kur būta didelio kiemo. Beje, ši gatvė tarpukario Kaune garsėjo kaip „nuodėmių“ gatvė, kurioje naktimis darbavosi prostitutės („Lietuvos žinios“, 1927-11-09).
Pajutę naujo verslo galimybes, autobusus ėmė pirkti ne tik žydai, bet ir lietuviai, tad netrukus atsirado arši konkurencija. 1927 metais šalyje buvo 124 autobusai, o 1930 metais – jau 298.
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti (8 687 94445) ar tiesiog užeiti į redakciją.

Parengė Gintaras KANDROTAS

Nuotrauka iš albumo „Senoji Marijampolė“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...
  • Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera

    2022-06-01Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera
    Marijampolės dramos teatro jaunimo dramos studija neseniai pakvietė į premjerą – spektaklį „Akropolis“ pagal Marijos Korenkaitės pjesę „Pabėgimas į Akropolį“. Pirmieji atsiliepimai apie šį jaunųjų spektaklį tikrai geri, o tie, kas jo dar nematė, tai galės padaryti birželio 3-ąją, kai jis vėl bus rodomas dramos teatro scenoje. Dažniausiai sakoma, kad teatras atsirado VI–V a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pasak antropologinės teorijos šalininkų, teatras yra pirmasis žmogaus išradimas. Jis atsirado tada, kai pirmykštis žmogus pamatė savo atvaizdą veidrodiniame paviršiuje – pavyzdžiui, baloje – ir suvokė, kad gali save stebėti. Mes stebime kitą ir jame pamatome savo paties atspindį. Tai giliai siejasi su ...
  • Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

    2022-05-31Kataraktos operacija - vienintelis būdas pagyti
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Katarakta – kokia tai liga? – Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.