Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Autobusai Marijampolėje J. Basanavičiaus aikštėje apie 1928 metus.Vystytis viešajam transportui nepadėjo ir tai, jog 1924–1926 metais Lietuvoje vis dar nebuvo nė vienos (!) viešos degalinės.
Kaip rodo to meto statistika, 1922 metais Lietuvoje tebuvo 155 automobiliai (101 iš jų – Kauno apskrityje, 13 – Šiaulių apskrityje, 11 – Vilkaviškio apskrityje, likusieji – kitose apskrityse).
Keleivius vežantiems automobiliams anuomet mūsų krašte teko konkuruoti ne tik su geležinkeliu ar vežikais, bet ir savotiška „konke“ – arklių traukiamu siaurojo geležinkelio vagonu. Tokia transporto priemonė dar 1923 metais vežiojo žmones iš Marijampolės į Vilkaviškį. Kaip rašoma laikraštyje „Krašto balsas“ (1923-01-12), „tarp Marijampolės ir Vilkaviškio vaikščioja siaurasis gelžkelis, kuriuo važinėja vienas arklių traukiamas vagonėlis. Tas vagonėlis sukaltas iš lentų, nesandarus, todėl pro jį kiaurai švilpia vėjas. Maža to: bevažiuodamas dažnai nupuola nuo bėgių ir keleiviams tenka išlipus jį užsidėti, nes ne kartą visai girti konduktorius ir vežėjas to nepajėgia. Vargas žmonėms keliauti, visi bara valdžią, kad ji nesirūpinanti susisiekimą tarp Marijampolės ir Vilkaviškio pagerinti, bet nieks nepasistengia sužinoti, kad tas gelžkelis ne valdžios, bet privatinėse rankose.“
Visgi nuo maždaug 1925 metų autobusai vėl ima kursuoti, susisiekimas jais greitai populiarėja. Pamažu šalyje didėjo autobusų skaičius, daugėjo maršrutų, kuriais jie važinėjo.
1926 m. Marijampolės mieste buvo 18 automobilių, iš jų 8 lengvieji ir 10 autobusų, o apskrityje – 40 automobilių, iš jų 25 lengvieji ir 15 autobusų. Visoje šalyje tais metais įregistruota 100 autobusų. Prasidėjo arši konkurencija. Štai kaip ji aprašoma 1927 m. birželio 29 d. laikraštyje „Šaltinis“: „Dabartiniu laiku Marijampolėj priviso autobusų kaip grybų. Dėlei šios priežasties matomai tenka keleiviams nukentėti. Man teko vykti kartą į Kauną. Atvykus man prie autobusų į Piliečių aikštę, kunduktoriai ėmė man už rankų ir skvernų taip tąsyti, kad nežinau kaip būčiau ištrūkęs, jei nebūtų išgelbėjusi policija“. Po mėnesio (liepos 28 d.) tame pat laikraštyje pastebėta, jog „autobusų varžytynės tarp savęs privedė net ligi to, kad iš Marijampolės į Kauną autobusai jau veža už 4 litus; tuo tarpu gelžkeliu kainuoja 5 lit. 20 cent.“
Tačiau ką ten Marijampolė! Net Virbalyje buvo pastebima nežmoniška autobusų konkurencija, o kartu su ja – ir betvarkė: „Priviso čia autobusų daugiau negu jų čia reikia. Keletas žydelių susitvarstė suirusius senus autobusus, kurie važinėjant nuolat genda ir daug nemalonumo suteikia keleiviams. Šoferiai taip pat neišsilavinę vaikėzai, kurie nesugeba pastebėti visų trūkumų. Neseniai, važiuojant į Virbalį, pusiaukely vėlai vakare sustojo: mat, pritrūko benzino; keleiviai, užsimokėję pinigus, pėkščiomis ėjo namo. Kitą kartą važiuodamas taip pat tamsy, be žiburių, užvažiavo ant vežimo, prikrauto tuščių kubilų. Triukšmas pasidarė didžiausias, kubilai išlakstė po visas puses. Keleiviams taip pat teko gerokai susitrenkti ir išsigąsti. Prie šitokios autobusų tvarkos ateityje galima ir didesnių nemalonumų susilaukti.“ („Šaltinis“, 1928-03-10)
Knygoje „Lietuvos autotransportas XX amžiuje“ rašoma, kad 1928 m. Lietuvoje didėjant autobusų skaičiui, Susisiekimo ministerija pradėjo rengti autobusų eismo reguliavimo tvarką, maršrutų sistemą, vieningus važiavimo tarifus. Įdiegta leidimų keleiviams vežti autobusais sistema. 1928 m. Lietuvoje veikė 33 autobusų maršrutai, padalyti į tris koncesinius ruožus: Kaunas–Aukštaitijos miestai; Kaunas–Dzūkijos miestai ir miesteliai bei artimi Kaunui miestai; Kaunas–Suvalkijos miestai ir miesteliai (Marijampolė, Vilkaviškis, Naumiestis, Šakiai, Kalvarija, Simnas, Garliava). Šiame ruože dirbo 22 autobusai, kurie per metus nuvažiavo per 1 mln. km ir pervežė per 160000 keleivių.
Įdomu tai, jog iki pat 1927-ųjų lapkričio Kaune nebuvo centrinės autobusų stoties. Autobusai keleivių laukdavo prie geležinkelio stoties arba Vilniaus, P. Lukšio (dabar – Šv. Gertrūdos) gatvėse. 1927 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto taryba priėmė privalomąjį nutarimą, kad centrinė stotis turi būti atidaryta lapkričio 15 d. Vieta jai parinkta miesto centre – Nemuno gatvėje, kur būta didelio kiemo. Beje, ši gatvė tarpukario Kaune garsėjo kaip „nuodėmių“ gatvė, kurioje naktimis darbavosi prostitutės („Lietuvos žinios“, 1927-11-09).
Pajutę naujo verslo galimybes, autobusus ėmė pirkti ne tik žydai, bet ir lietuviai, tad netrukus atsirado arši konkurencija. 1927 metais šalyje buvo 124 autobusai, o 1930 metais – jau 298.
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti (8 687 94445) ar tiesiog užeiti į redakciją.

Parengė Gintaras KANDROTAS

Nuotrauka iš albumo „Senoji Marijampolė“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą ...
  • Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas

    2020-10-10Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas
    Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.   Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis. „Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – ...
  • Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena

    2020-10-09Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
    Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
  • Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“

    2020-10-07Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“
    „Kalbu dabar su Jumis ir kyla noras, kad tie koncertai vyktų jau rytoj“, – šypsosi operos solistas Liudas Mikalauskas. Spalio 10 d. operos solistas kartu su Ona Kolobovaite ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos Marijampolėje. Įspūdinga programa, aukščiausio lygio profesionalai – L. Mikalauskas neabejoja, kad klausytojų laukia didelė muzikos šventė. Liudai, prieš akis – trys koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar laukiate jų? Jūs tik pažiūrėkit į programą, kaip tokių koncertų galima ...
  • Norėdama paskolos prarado pinigus

    2020-10-07Norėdama paskolos prarado pinigus
    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Apgavikai, prisidengę verslininkais, iš Šakių rajono gyventojos išviliojo pusantro tūkstančio eurų. Lukšių miestelyje gyvenančiai 45 metų moteriai reikėjo 7000 eurų paskolos. Internete ji naršė po įvairius šaltinius ieškodama duomenų apie paskolas. Moters paieškas užfiksavo sukčiai. Rugsėjo 9-ąją į savo feisbuko paskyrą ji sulaukė pasiūlymo. Netaisyklinga lietuvių kalba buvo siūlomos paskolos nuo 5 iki 50 milijonų eurų su trijų procentų palūkanomis. Lukšių gyventoja pasiūlymu susigundė ir ...
  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...