Sena kaip pasaulis tiesa byloja, kad kaimynai, draugai, kad ir kaip artimai pažinotų šalia gyvenančius, negali būti teisėjai žmonių tarpusavio santykiuose, ypač sutuoktinių, nes nė vienas nežino, koks gyvenimas iš tiesų vyksta už uždarų durų jų namuose. Tai, kad vienas ar kitas asmuo mums, matantiems jį darbe, kaimynystėje, atrodo puikus, geras, nebūtinai taip yra iš tiesų. Žmogus gali turėti daugybę veidų, vienur elgtis vienaip, kitur kitaip. Tokių pavyzdžių – galybė. Mums kartais atrodo neįmanomas dalykas, kad visuomenėje itin blizgantis politikas, kartu su žmona einantis į viešus renginius, pagarbiai su ja bendraujantis, visuomet besišypsantis, malonus, namuose smurtauja, ne kartą pakėlęs ranką prieš žmoną. Smurto pasekmes žmonai jis išpirkinėja brangiomis kelionėmis, prašmatniais apdarais, reklamuojamais socialiniame tinkle. Ir, priešingai, darbe itin aršus, nebijantis pasakyti griežto žodžio, suvaldantis visą kolektyvą vyras namuose gyvena užguitas, nelaimingas, po žmonos padu. Lietuvoje buvęs ne vienas atvejis, kai buvęs tylus, paklusnus, gerai besimokantis vaikas išžudo tėvus, kai kaimynystėje gyvenęs ramaus būdo vyras iššaudo kaimo žmones. Todėl vertinti aplinkinių elgesį reikėtų itin atsargiai. Ne visada yra taip, kaip mums iš šalies atrodo.
Situaciją, į kurią pakliuvo Vytas, jo šeimos nariai, kaimynai, paprašėme pakomentuoti Marijampolės apskrities ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS.
Gydytoja šį atvejį prisiminė puikiai, nes mėnesį minimas pacientas buvo gydomas ligoninėje. Paskui, kadangi artimieji jo neėmė, ligonis pervežtas į Marijampolės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Buvo bandoma ligonį perkelti į III lygio ligoninę, tačiau pagal diagnozę jo nepriėmė. Tartasi buvo ir dėl konsultacijos, bet pati ligoninė negali paciento nuvežti ir parvežti, nebent tai padarytų artimieji arba viskuo besirūpinantys kaimynai. Jie gali registruoti pacientą konsultacijai, pasiėmę ligos istoriją nuvežti ir vėl parvežti. Jo būklė tai leidžia. Žmogus šiuo metu apgydytas. „Gydytojams taip pat kilo klausimų, kodėl pacientas silpsta, buvo tirta, ar nėra paslėptų vidaus ligų. Atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, nieko neaptikta. Gali būti, kad taip vystosi liga. Praktikoje būna ir tokių atvejų“, – aiškino medikė.
Gydytoja atsisakė komentuoti paciento ligos istoriją, kalbėti apie jo gydymą, prognozes ir ateitį, nes jai tai draudžia įstatymas. Asta Klimašauskienė neslėpė, kad ją nemaloniai nuteikė į ligoninę atėję paciento kaimynai, kurie nesibodėjo ir nemandagiai elgtis, ir šaukti, ir kaltinti medikus nebūtais dalykais, kai kur net iš fantazijos srities, esą gydytojai, papirkti žmonos, pakenkė žmogaus psichikai. „Net galvojome policiją kviesti“, – sakė medikė, pabrėždama, jog skyriuje leidžiama lankyti ligonius kiek tik norima, bendrauti su jais, padėti jiems, tik elgesys su visais aplinkiniais turi atitikti bendravimo normas. Čia – ligoninė ir joje yra nustatyta tvarka.
Skyriaus vedėja sutiko apskritai pakalbėti apie tokias ligas, kokie požymiai joms būdingi, kaip galima padėti ligoniui.
Anot jos, psichikos ligos neužeina staiga, metams einant jos tik stiprėja, tik dažnai žmonės, susigyvenę per daugelį metų, jų nepastebi arba ignoruoja. Juk niekas nesitiki blogiausio. Situacijos, kai buvęs ramus žmogus staiga tampa agresyvus, gana dažnos. Paprastai tokią būseną iššaukia haliucinacijos. Pastebėta, kad psichikos ligoms įtakos turi patirtos galvos traumos, alkoholizmas. Alkoholizmu sergantiems asmenims silpnaprotystė vystosi pamažu ir neretai būna staigus kritimas žemyn. Būna atvejų, kad psichikos ligomis suserga ir jauni žmonės, ir priežastis sunku atsekti. Šiandienos rykštė – Alzheimerio liga, varginanti daug pacientų.
Gydytojos teigimu, žmonės užrakinami palatoje dėl jų pačių saugumo. Niekas nerakina palatos durų, jeigu nėra tam pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju, pacientas buvo neramus, bandė išeiti iš ligoninės, nesusigaudė kur esantis, todėl teko rakinti palatos duris. Anot gydytojos, paciento fiksavimas yra ne šiaip sau, jis apibrėžtas įstatymu, dėl paties ligonio ir aplinkos saugumo. Juk kiek buvę atvejų, kai žmonės iššoka pro langus, pasiklysta pabėgę iš ligoninės, susižaloja.
Anot gydytojos A. Klimašauskienės, padėti ligoniui neprarasti elementarių buities įgūdžių, kiek įmanoma orientuotis aplinkoje, judėti, gali jį slaugantys žmonės. Jų pagalba sergančiojo būklei turi daug įtakos, kuo pacientas labiau prižiūrimas, tuo jis turi didesnes galimybes išsilaikyti, tačiau turintis tokią ligą žmogus jau negalės gyventi be priežiūros.