(Pradžia Nr. 37)
Koncesijos laikotarpiui miesto savivaldybė įsipareigojo pati neįrengti ir kitiems neduoti leidimų įrengti panašių stočių. Prieš pradedant veikti stočiai savivaldybė įsipareigojo paskelbti privalomąjį įsakymą, kuriuo visi autobusai keleivius išlaipinti ir įlaipinti galės tik stotyje.
Koncesijos terminui pasibaigus, stotis su visais pastatais ir įranga turėjo neatlygintinai pereiti savivaldybės nuosavybėn.
Stotis nuo sutarties patvirtinimo datos turėjo būti pastatyta ir įrengta per 4 mėnesius.
Birželio 15 dieną sutartį su nedideliais papildymais patvirtino Marijampolės miesto valdyba, o liepos 27 d. – ir susisiekimo ministras. Kliūčių naujos stoties statybai nebeliko.
Pasirašytąją sutartį palankiai įvertino vietos spauda. Birželio 19 d. „Suvalkietis“ informavo, jog „koncesijos sąlygos miestui yra gana geros“. Laikraštis dar atskleidė, kad Amerikos lietuvių akcinė bendrovė 3000 kv. metrų ploto sklypą iš K. Černiaus nupirko už 30000 litų.
Vykstant stoties statyboms, savivaldybė gan griežtai kontroliavo, kad visi koncesininkų pažadai būtų kuo stropiausiai vykdomi. Visi atlikti darbai buvo aktuojami. LCVA saugomoje stoties byloje galima susipažinti, pavyzdžiui, su stoties teritorijos dalies išgrindimo aktu. Spalio 27 dieną komisija, kurią sudarė miesto burmistras J. Maurukas, miesto inžinierius J. Dragašius, policijos nuovados viršininkas J. Zarauskas ir autobusų stoties vedėjas Stepelis apžiūrėjo stoties kiemo grindimo darbus ir nustatė, kad išgrįsta 1060 kv. m plotas: „Grindinys padarytas tinkamai, iškyliuotas smulkia skalda ir suplūktas; grindiniui duotas atitinkamas nuolaidumas. Kadangi darbai atitinka sąlygoms, tai komisija išgrįstą plotą pripažino tinkamu ir nutarė priimti“.
1932 m. gruodžio 1 d. naujoji stotis iškilmingai atidaryta, dalyvaujant vidaus reikalų ministrui Rusteikai.
Sulig naujosios stoties pastatymu dauguma anksčiau miestą kamavusių problemų, matyt, vienaip ar kitaip išsisprendė. Bent jau tuometinėje spaudoje jos nustota linksniuoti.
Tačiau 1935 metais balandį buvo išleistas „Viešaisiais keliais judėjimo įstatymas“, kuriuo tarpmiestinio susisiekimo autobusais organizavimas ir kontrolė buvo perduota Susisiekimo ministerijos žinion. Stotis steigti ir eksploatuoti pavesta taip pat šiai ministerijai. Tad netrukus ji kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, ketindama perimti miesto autobusų stotį. Prasidėjo gan ilgai užtrukęs susirašinėjimas, nes Marijampolės valdžia neketino lengva ranka atiduoti stotį ministerijai.
Savivaldybės nenorą atiduoti stotį, ko gero, paaiškina nenoras netekti pajamų iš jos eksploatavimo. Savivaldybių departamentui skirtame rašte (1935-11-18) burmistras J. Maurukas rašo, jog autobusų stotis per laikotarpį nuo 1933 m. sausio 1 d. iki 1935 lapkričio 1 d. gavo 71058,64 Lt pajamų, turėjo 34828,02 Lt išlaidų, o stoties pelnas siekė 36230,62 Lt. Net 34472,39 Lt iš gauto pelno atiteko savivaldybei ir tik 1757,73 Lt – koncesininkui.
Marijampolės savivaldybei vis nepaklūstant reikalavimams atiduoti ir netgi siūlant ją išpirkti, santykius aiškintis ėmė dvi ministerijos – Susisiekimo ir Vidaus reikalų.
Ar Marijampolės savivaldybė gavo pinigų už stotį, iš LCVA saugomos stoties bylos nematyti, nes paskutiniai joje esantys dokumentai datuojami 1938 metais.
Beje, šios kovos už stotį peripetijos spaudoje beveik neatsispindėjo. Užtat spauda entuziastingai ėmėsi autobusų stotyje veikusio bufeto, kuriame esą daugiau geria miestelėnai, nei autobusais kur nors važiuojantys keleiviai…
1939–1940 metais reguliariai imti skelbti autobusų kursavimo tvarkaraščiai ir jų pakeitimai. Štai kaip atrodė bene paskutinis autobusų tvarkaraštis, paskelbtas likus vos kelioms savaitėms iki Tarybų Sąjungai aneksuojant Lietuvą:
„Iš Marijampolės į Kauną išvažiuoja: 6.40, 8.05, 9.15, 10.45, 13.00, 15.00, 16.45, 18.45. (Iš Marijampolės į Kauną kelionė autobusais kaštuoja 4 litai 40 ct.)
Iš Marijampolės į Suv. Kalvariją išvaž.: 8.25, 10.45, 14.40, 16.20, 18.45 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Lazdijus (per Liudvinavą ir Krosną) išvaž.: 8.35, 16.30 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Alytų (per Kalvariją, Krosną, Simną) išv.: 8.25 ir 16.30.
Iš Marijampolės į Vilkaviškį išv.: 8.45, 10.45, 13.00, 16.35, 18.40 ir 20.45.
Iš Marijampolės į Kybartus: 8.45, l0.45, 13.00 (persėsti Vilkavišky), 16.35 (persėsti Vilkav.) ir 18.40.
Iš Marijampolės į Šakius: 8.45 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 13.25), 16.35 (tiesiog) ir 18.40 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 22.40).
Iš Kauno į Marijampolę išv.: 6.45, 9.00, 11.00, 13.00, 14.40, 17.00, 18.30 ir 20.00“.
(„Šaltinis“, 1940-06-01, Nr. 23)
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. (8 343) 51474 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS, nuotrauka iš marijampoliečio Vytauto Gaulios archyvo
