Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Naujoji Marijampolės autobusų stotis.Koncesijos laikotarpiui miesto savivaldybė įsipareigojo pati neįrengti ir kitiems neduoti leidimų įrengti panašių stočių. Prieš pradedant veikti stočiai savivaldybė įsipareigojo paskelbti privalomąjį įsakymą, kuriuo visi autobusai keleivius išlaipinti ir įlaipinti galės tik stotyje.
Koncesijos terminui pasibaigus, stotis su visais pastatais ir įranga turėjo neatlygintinai pereiti savivaldybės nuosavybėn.
Stotis nuo sutarties patvirtinimo datos turėjo būti pastatyta ir įrengta per 4 mėnesius.
Birželio 15 dieną sutartį su nedideliais papildymais patvirtino Marijampolės miesto valdyba, o liepos 27 d. – ir susisiekimo minist­ras. Kliūčių naujos stoties statybai nebeliko.
Pasirašytąją sutartį palankiai įvertino vietos spauda. Birželio 19 d. „Suvalkietis“ informavo, jog „koncesijos sąlygos miestui yra gana geros“. Laikraštis dar atskleidė, kad Amerikos lietuvių akcinė bendrovė 3000 kv. metrų ploto sklypą iš K. Černiaus nupirko už 30000 litų.
Vykstant stoties statyboms, savivaldybė gan griežtai kontroliavo, kad visi koncesininkų pažadai būtų kuo stropiausiai vykdomi. Visi atlikti darbai buvo aktuojami. LCVA saugomoje stoties byloje galima susipažinti, pavyzdžiui, su stoties teritorijos dalies išgrindimo aktu. Spalio 27 dieną komisija, kurią sudarė miesto burmistras J. Maurukas, miesto inžinierius J. Dragašius, policijos nuovados viršininkas J. Zarauskas ir autobusų stoties vedėjas Stepelis apžiūrėjo stoties kiemo grindimo darbus ir nustatė, kad išgrįsta 1060 kv. m plotas: „Grindinys padarytas tinkamai, iškyliuotas smulkia skalda ir suplūktas; grindiniui duotas atitinkamas nuolaidumas. Kadangi darbai atitinka sąlygoms, tai komisija išgrįstą plotą pripažino tinkamu ir nutarė priimti“.
1932 m. gruodžio 1 d. naujoji stotis iškilmingai atidaryta, dalyvaujant vidaus reikalų ministrui Rusteikai.
Sulig naujosios stoties pastatymu dauguma anksčiau miestą kamavusių problemų, matyt, vienaip ar kitaip išsisprendė. Bent jau tuometinėje spaudoje jos nustota linksniuoti.
Tačiau 1935 metais balandį buvo išleistas „Viešaisiais keliais judėjimo įstatymas“, kuriuo tarp­miestinio susisiekimo autobusais organizavimas ir kontrolė buvo perduota Susisiekimo ministerijos žinion. Stotis steigti ir eksploatuoti pavesta taip pat šiai ministerijai. Tad netrukus ji kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, ketindama perimti miesto autobusų stotį. Prasidėjo gan ilgai užtrukęs susirašinėjimas, nes Marijampolės valdžia neketino lengva ranka atiduoti stotį ministerijai.
Savivaldybės nenorą atiduoti stotį, ko gero, paaiškina nenoras netekti pajamų iš jos eksploatavimo. Savivaldybių departamentui skirtame rašte (1935-11-18) burmistras J. Maurukas rašo, jog autobusų stotis per laikotarpį nuo 1933 m. sausio 1 d. iki 1935 lapkričio 1 d. gavo 71058,64 Lt pajamų, turėjo 34828,02 Lt išlaidų, o stoties pelnas siekė 36230,62 Lt. Net 34472,39 Lt iš gauto pelno atiteko savivaldybei ir tik 1757,73 Lt – koncesininkui.
Marijampolės savivaldybei vis nepaklūstant reikalavimams atiduoti ir netgi siūlant ją išpirkti, santykius aiškintis ėmė dvi ministerijos – Susisiekimo ir Vidaus reikalų.
Ar Marijampolės savivaldybė gavo pinigų už stotį, iš LCVA saugomos stoties bylos nematyti, nes paskutiniai joje esantys dokumentai datuojami 1938 metais.
Beje, šios kovos už stotį peripetijos spaudoje beveik neatsispindėjo. Užtat spauda entuziastingai ėmėsi autobusų stotyje veikusio bufeto, kuriame esą daugiau geria miestelėnai, nei autobusais kur nors važiuojantys keleiviai…
1939–1940 metais reguliariai imti skelbti autobusų kursavimo tvarkaraščiai ir jų pakeitimai. Štai kaip atrodė bene paskutinis autobusų tvarkaraštis, paskelbtas likus vos kelioms savaitėms iki Tarybų Sąjungai aneksuojant Lietuvą:
„Iš Marijampolės į Kauną išvažiuoja: 6.40, 8.05, 9.15, 10.45, 13.00, 15.00, 16.45, 18.45. (Iš Marijampolės į Kauną kelionė autobusais kaštuoja 4 litai 40 ct.)
Iš Marijampolės į Suv. Kalvariją išvaž.: 8.25, 10.45, 14.40, 16.20, 18.45 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Lazdijus (per Liudvinavą ir Krosną) išvaž.: 8.35, 16.30 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Alytų (per Kalvariją, Krosną, Simną) išv.: 8.25 ir 16.30.
Iš Marijampolės į Vilkaviškį išv.: 8.45, 10.45, 13.00, 16.35, 18.40 ir 20.45.
Iš Marijampolės į Kybartus: 8.45, l0.45, 13.00 (persėsti Vilkavišky), 16.35 (persėsti Vilkav.) ir 18.40.
Iš Marijampolės į Šakius: 8.45 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 13.25), 16.35 (tiesiog) ir 18.40 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 22.40).
Iš Kauno į Marijampolę išv.: 6.45, 9.00, 11.00, 13.00, 14.40, 17.00, 18.30 ir 20.00“.
(„Šaltinis“, 1940-06-01, Nr. 23)
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. (8 343) 51474 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS, nuotrauka iš marijampoliečio Vytauto Gaulios archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte

    2022-12-17Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį  ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte
    Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...
  • Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė

    2022-12-14Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui  Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė
    Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...
  • Karybos ekspertas Egidijus Papečkys: „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“

    2022-12-14Karybos ekspertas Egidijus Papečkys:  „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“
    E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...
  • Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina

    2022-12-14Neapykanta ukrainiečiams – nepriimtina
    Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...
  • Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare

    2022-12-14Dezinformacija – taip pat galingas ginklas kare
    Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...
  • Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais

    2022-12-14Kaimyninės valstybės apie Suvalkų koridoriaus saugumą kalbėjo ir 2020 metais
    Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...
  • Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti

    2022-12-10Antanavo seniūnijoje – dar daugiau galimybių sportuoti
    Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...
  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.