Ilgametė Kazlų Rūdos socialinės paramos centro vadovė Renata ANDRIUŠIENĖ, kurios vadovaujamoje įstaigoje slaugomi įvairias demencijas turintys globotiniai, sako, kad su tokiu ligoniu negyvenę žmonės, darydami vienokais ar kitokias išvadas, gali labai klysti. Ir tai ne iš blogos valios. Žmonės nesuvokia, kad jų artimieji ar pažįstami tiesiog suserga protine negalia. Lygiai, kaip susergama kitomis ligomis. Aplinkiniai reikalauja, kad jų artimas būtų toks, koks buvęs, kaltina gydytojus, jį patį, kad nesigydo, specia­liai negeria vaistų, reikalauja dėmesio, nesuprasdami, kad tai liga, tas žmogus taip elgiasi, todėl, kad serga, jis jau nebebus toks, koks buvo. „Aš labai dažnai susiduriu su tokiomis situacijomis“, – sako Renata Andriušienė. Socialinės paramos centro vadovei ne naujiena, kad artimieji nustoja rūpinti susirgusiu psichikos liga. Vieni nepajėgia, patys beslaugydami suserga. Juk su tokiu ligoniu reikia labai daug kantrybės, jis neadekvačiai reaguoja į aplinkinius veiksnius, jam reikalinga priežiūra dieną ir naktį. Kiek būna atvejų, kai žmogus išeina, paklysta. Tad tokio ligonio apgyvendinimas specialiuose slaugos namuose nėra blogas ar smerktinas dalykas, kaip dar daug kas mūsų visuomenėje šiandien galvoja. Žmogus gauna tinkamą gydymą, slaugą, nuolatinę priežiūrą. Jeigu jam skiriamas pakankamas dėmesys, ligonis gali taip nugyventi daug metų. Anot Renatos Andriušienės, daugelį taip šokiruojantis ligonio fiksavimas prie lovos, taikomas dėl paties paciento saugumo, kai kitų priemonių jau nebėra. Juk pacientas gali parkristi, susižeisti, susilaužyti kaulus, nukristi nuo laiptų, išeiti. Tokių atvejų daug. „Esu lankiusi ne vieną slaugos įstaigą užsienio šalyse. Ten ši problema sprendžiama paprasčiau. Prie durų yra davikliai, prie paciento taip pat, bet koks pašalinis veiksmas fiksuojamas, durys būna specialios, kai prie jų prisiartina žmogus, jos užsidaro.“
Direktorės teigimu, vertinti slaugymo aplinkybes iš šalies, sudėtinga. Aišku, labai gerai, kad kaimynai, artimieji lanko ligonį, bet būna lankytojų, kurie tiesiog mėgsta kritikuoti, priekaištauti, aiškinti, kad vienas ar kitas dalykas daromas blogai, kartais net pakenkia pacientui. Juk profesionaliam personalui, nuolat dirbančiam su ligoniu, geriau žinoti.
Pasak Renatos Andriušienės, teko susidurti ir su atvejais, kai artimuosius domina tik ligonio turtas ir dokumentų sutvarkymo formalumai. Gyvenimas įvairus ir visokių situacijų būna.