www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Kaip „gydyti“ piktybišką mokyklos nelankymą?

Situacijos, kai mokykla nesusitvarko su pamokų nelankančiu mokiniu, nėra naujos ar negirdėtos. Padėtis sprendžiama įvairiai, aišku, pirmiausia pasitelkiant vaiko tėvus ir psichologus ar kitus specialistus. Kartais rezultatai būna geresni, kartais ir nesiseka.
Namų mokymas vaikui bene dažniausiai skiriamas po įvairių traumų, ligų. Skiriamas ir dėl psichikos sveikatos problemų. Tokiu atveju remiamasi psichiatro rekomendacija, o sprendimą visada priima gydytojų konsultacinė komisija. Namų mokymą gydytojų konsultacinė komisija skiria vieniems metams. Jei specialistai mano, jog ir kitais mokslo metais vaikui reikalingas individualus mokymas namuose, vėl pacientas turi kreiptis į komisiją.

Abejoja dėl namų mokymo būtinumo
*Apie situaciją, susidariusią vienoje miesto mokykloje, papasakojo pedagogai, suglumę, kad jiems teks namuose lankyti ir mokyti, pasak jų, sveiką mokinį. Aštuntokas neturi jokių problemų dėl judėjimo, nepanašu, kad turėtų ir bendravimo ar psichologinių sunkumų, nes buvo pastebėtas daugiabučio, kuriame gyvena, kieme žaidžiantis su draugais.
„O namų mokymą sveikam tinginiui suorganizavo savivaldybės socialinės darbuotojos, nes jos nesusitvarkė su vaiku ir atsakomybę permetė mokyklai, kad mes eitume mokyti namuose, nes jis pats nenori ateiti į mokyklą…“ – kalbėjo suglumusios pedagogės.
Pasak jų, vaikas mokykloje tebuvo vos kelias dienas rugsėjo pradžioje ir nuo to laiko nesirodė. Mokinio motina linkusi kaltinti mokyklą, kad jos vaikas nenori ten eiti. Aišku, po šitiek laiko nesirodymo pamokose vaikui gresia palikimas antriems metams toje pačioje klasėje. Mokytojoms sunku suprasti, kodėl pripaišoma liga vaikui, kuris tiesiog tingi mokytis. Ar nebus čia pasirinktas toks būdas neradus jokios kitos išeities?

Kai yra medikų pažyma, privalu mokyti namie
Mokyklos direktorius patvirtino, kad jų mokykloje yra vienas vaikas, kuriam visai neseniai paskirtas mokymas namuose.
„Šis mokinys nelanko pamokų nuo rudens, vos penkias dienas tebuvęs mokykloje. Kvietėme pasikalbėti jo mamą net kelis kartus. Bendros kalbos su ja neradome, ji įsitikinusi, kad vaikas nelanko, nes mokytojai jį per daug spaudžia… Aš pernai jį pats mokiau, žinau, kokia padėtis. Sėdi pamokoje, nieko nedaro, gulinėja ant suolo, o jei mokytoja paragina išsiima knygą, sąsiuvinį, susinervina, paleidžia visokių žodžių ir išbėga iš klasės. Jau pernai darbas prastokai su juo ėjosi, o šiais mokslo metais irgi neva įsižeidė, išbėgo ir negrįžo“, – pasakojo direktorius.
*Mokyklai pabandžius paraginti vaiko motiną priminti pareigą, užtikrinti, kad sūnus lankytų pamokas, ši sakiusi, neva tai – jos terorizavimas. Neradusi kalbos su mama mokyklos administracija kreipėmės per visas institucijas ieškodama pagalbos, rašė raštus. Vyko svarstymai, kur galėjo, visur kreipėsi, buvo sušaukta Vaiko gerovės komisija, vėliau medžiagą perdavė savivaldybės vaikų teisių apsaugos specialistams. Šie irgi rengė net kelis posėdžius, bet nieko teigiamo pasiekti nepavyko.
Pasak direktoriaus, per prievartą vaiko neatvesi. Taigi prieš porą savaičių vaiko motina atnešė direktoriui pažymą, kad berniuką reikia mokyti namuose.
Direktorius jau pasirašė įsakymą – taip ir teks daryti. Pasak jo, ir motina atrodo nusiteikusi optimistiškai: gal viskas bus gerai. Nors laiko nėra daug – lieka gegužės mėnuo ir dalis birželio, ir nepanašu, kad būtų galima suspėti išeiti visą 8-os klasės kursą, bet, mamos nuomone, sūnus daug ką moka, tad suspės.
Kaip pabrėžė direktorius, kai atnešama medikų pažyma, mokyk­la nieko negali padaryti – privalo organizuoti mokymą namuose, o priežastys, kodėl tai daroma – jau medikų reikalas. „Mes privalome ir darysime. Tai pirmas toks atvejis mūsų mokykloje, tačiau viską paaiškinome mokytojoms, kad turės lankyti. Jos gal šiek tiek pyksta, bet supranta – toks darbas ir reikia dirbti.“
Atvejis mokykloje – vienintelis. Daugiau mokymo namuose atvejų yra buvę, bet tada vaikai būdavo arba sugipsuoti po traumų, arba sirgo onkologine liga. Pedagogams tai savaime suprantama ir nekilo jokių klausimų. Pasak direktoriaus, dar buvo atvejis, kai medikai nustatė vaikui psichologinių problemų, tai jis ateidavo po pamokų, mokydavosi vienas.
„Mes ne medikai, neginčysime medikų pažymos, mes tuo neužsiimame. Yra pažyma, ir privalome mokyti namie. Atvejis toks – vienintelis, bet, manau, kad beprasmiškas. Mes neturime kitos išeities, nes mokykla liks kalta, jeigu nevykdys įpareigojimo. Vaiko mama pati yra sakiusi, kad nieko negali padaryti, vaikas jos neklauso ir neina į mokyklą. O ką mes galime? Tuo rūpinosi Savivaldybės vaiko gerovės komisija, rengdavo posėdžius, dalyvaudavo mūsų mokyklos socialinė pedagogė ir direktoriaus pavaduotoja, bet, atrodo, padėtis nepagerėjo.“
Pažymoje, kurią gavo mokykla, parašyta, kad mokymas namie truks iki mokslo metų pabaigos. Kokie bus rezultatai, neaišku, vaikas nervingas, nežinia, ar ir namie jis, paragintas mokytis, nesumąstys, jog yra terorizuojamas, ir nenustos stengtis…

Tėvai nesusitvarko
*Pakalbinome ir mokyklos direktoriaus pavaduotoją, kuri dalyvavo keliuose posėdžiuose dėl minėto mokinio – kai buvo svarstoma dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymo ir dėl atvejo vadybos.
„Mums neatrodo, kad jis ligonis, tiesiog tėvai nesusitvarko su juos. Aišku, nesame medikai, pasakyti tikrai negalėtume, bet išorinių ligų nematyti, o jei buvo psichologinės, tai sunku būtų buvę suprasti: mokyk­loje matėme jį labai trumpai“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Ji yra tikra, kad viską, ką galėjo, mokykla padarė: ir socialinė pedagogė ėjo į namus, kvietėsi į mokyklą berniuko motiną, siūlė psichologo pagalbą ir paaugliui, ir mamai, taip pat buvo siūloma specia­liojo pedagogo pagalba, bet motina visko atsisakė… Mama neužtikrino vaiko dalyvavimo ugdymo procese. Mokyklos darbuotojai bendravo tik su ja, nes ir į posėdį vaikas neatėjo. Įprastai Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose mokykloje dalyvauja ir vaikas, ir tėvai.
„Mes tokių atvejų, kaip šis nelabai turėję, šitas – išskirtinis. Kad vaikas visai nelankytų, nėra dar buvę. Panašu, kad motina visai praradusi kontrolę, negali užtikrinti, kad jis ateitų į mokyklą. Mes turime tokį įtarimą, kad jis nėra ligonis, todėl mums keista, kad reikia mokyti namie. Aišku, įrodymų neturime, tik atgarsių tokių girdėjome, patys nematėme.“
Dar rudenį mama mokyklos administracijai išreiškė nuogąstavimus, kad vaikas nieko nenori, kai buvo jos teiraujamasi, kodėl jis nelanko pamokų. Mokyklos vadovai tada su motina sutarė, kad ji kreipsis į medikus, o po kiek laiko informuos mokyklą, kaip sekasi. Pasak direktoriaus pavaduotojos, nesulaukę iš motinos jokių žinių patys susisiekė, ji pasakė, kad vaikas sveikas ir ji į medikus nesikreips.
„Sunku buvo su mama susikalbėti. Mes gana greitai, vos pastebėję pamokų nelankymą, informavome vaikų teisių apsaugos specialistus, rašėme jiems raštus. Ėjome į Vaikų teisių apsaugos tarnybos surengtus posėdžius, deja, mama dalyvavo ne visuose. Posėdžiuose buvo nutarta įpareigoti mokyklą užtikrinti vaikui socialinę ir psichologinę pagalbą, mama buvo įpareigota užtikrinti, kad vaikas lankytų pamokas, o seniūnijos socialiniai darbuotojai – kad užtikrintų pagalbą jai dėl lankymo. Pastangų, matyt, buvo per mažai, vaikas neatsirado mokykloje. Teko girdėti, kad jis ir į namus nelabai ką įsileidžia, būta gandų, kad net vaikų teisių apsaugos specialistų neįsileisdavo.“
Berniukui lankymas namie skirtas tam, kad apskritai būtų užtik­rinamas ugdymas. „Per mėnesį jis nebaigs 8-os klasės, čia faktas. Ar lankysime jį kitąmet, nežinia, bet dabar gydytojų rekomendaciją turime vykdyti. Manau, čia sistemoje nesusitvarkymas, kad vaikas namie, sveikas, bet niekas nepajėgia jo atvesti į mokyklą. Mes iš medikų kodo pažymoje nežinome, kokia liga, tiesiog privalome vykdyti įpareigojimą ir tą darysime“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika