Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kaip „gydyti“ piktybišką mokyklos nelankymą?

Situacijos, kai mokykla nesusitvarko su pamokų nelankančiu mokiniu, nėra naujos ar negirdėtos. Padėtis sprendžiama įvairiai, aišku, pirmiausia pasitelkiant vaiko tėvus ir psichologus ar kitus specialistus. Kartais rezultatai būna geresni, kartais ir nesiseka.
Namų mokymas vaikui bene dažniausiai skiriamas po įvairių traumų, ligų. Skiriamas ir dėl psichikos sveikatos problemų. Tokiu atveju remiamasi psichiatro rekomendacija, o sprendimą visada priima gydytojų konsultacinė komisija. Namų mokymą gydytojų konsultacinė komisija skiria vieniems metams. Jei specialistai mano, jog ir kitais mokslo metais vaikui reikalingas individualus mokymas namuose, vėl pacientas turi kreiptis į komisiją.

Abejoja dėl namų mokymo būtinumo
*Apie situaciją, susidariusią vienoje miesto mokykloje, papasakojo pedagogai, suglumę, kad jiems teks namuose lankyti ir mokyti, pasak jų, sveiką mokinį. Aštuntokas neturi jokių problemų dėl judėjimo, nepanašu, kad turėtų ir bendravimo ar psichologinių sunkumų, nes buvo pastebėtas daugiabučio, kuriame gyvena, kieme žaidžiantis su draugais.
„O namų mokymą sveikam tinginiui suorganizavo savivaldybės socialinės darbuotojos, nes jos nesusitvarkė su vaiku ir atsakomybę permetė mokyklai, kad mes eitume mokyti namuose, nes jis pats nenori ateiti į mokyklą…“ – kalbėjo suglumusios pedagogės.
Pasak jų, vaikas mokykloje tebuvo vos kelias dienas rugsėjo pradžioje ir nuo to laiko nesirodė. Mokinio motina linkusi kaltinti mokyklą, kad jos vaikas nenori ten eiti. Aišku, po šitiek laiko nesirodymo pamokose vaikui gresia palikimas antriems metams toje pačioje klasėje. Mokytojoms sunku suprasti, kodėl pripaišoma liga vaikui, kuris tiesiog tingi mokytis. Ar nebus čia pasirinktas toks būdas neradus jokios kitos išeities?

Kai yra medikų pažyma, privalu mokyti namie
Mokyklos direktorius patvirtino, kad jų mokykloje yra vienas vaikas, kuriam visai neseniai paskirtas mokymas namuose.
„Šis mokinys nelanko pamokų nuo rudens, vos penkias dienas tebuvęs mokykloje. Kvietėme pasikalbėti jo mamą net kelis kartus. Bendros kalbos su ja neradome, ji įsitikinusi, kad vaikas nelanko, nes mokytojai jį per daug spaudžia… Aš pernai jį pats mokiau, žinau, kokia padėtis. Sėdi pamokoje, nieko nedaro, gulinėja ant suolo, o jei mokytoja paragina išsiima knygą, sąsiuvinį, susinervina, paleidžia visokių žodžių ir išbėga iš klasės. Jau pernai darbas prastokai su juo ėjosi, o šiais mokslo metais irgi neva įsižeidė, išbėgo ir negrįžo“, – pasakojo direktorius.
*Mokyklai pabandžius paraginti vaiko motiną priminti pareigą, užtikrinti, kad sūnus lankytų pamokas, ši sakiusi, neva tai – jos terorizavimas. Neradusi kalbos su mama mokyklos administracija kreipėmės per visas institucijas ieškodama pagalbos, rašė raštus. Vyko svarstymai, kur galėjo, visur kreipėsi, buvo sušaukta Vaiko gerovės komisija, vėliau medžiagą perdavė savivaldybės vaikų teisių apsaugos specialistams. Šie irgi rengė net kelis posėdžius, bet nieko teigiamo pasiekti nepavyko.
Pasak direktoriaus, per prievartą vaiko neatvesi. Taigi prieš porą savaičių vaiko motina atnešė direktoriui pažymą, kad berniuką reikia mokyti namuose.
Direktorius jau pasirašė įsakymą – taip ir teks daryti. Pasak jo, ir motina atrodo nusiteikusi optimistiškai: gal viskas bus gerai. Nors laiko nėra daug – lieka gegužės mėnuo ir dalis birželio, ir nepanašu, kad būtų galima suspėti išeiti visą 8-os klasės kursą, bet, mamos nuomone, sūnus daug ką moka, tad suspės.
Kaip pabrėžė direktorius, kai atnešama medikų pažyma, mokyk­la nieko negali padaryti – privalo organizuoti mokymą namuose, o priežastys, kodėl tai daroma – jau medikų reikalas. „Mes privalome ir darysime. Tai pirmas toks atvejis mūsų mokykloje, tačiau viską paaiškinome mokytojoms, kad turės lankyti. Jos gal šiek tiek pyksta, bet supranta – toks darbas ir reikia dirbti.“
Atvejis mokykloje – vienintelis. Daugiau mokymo namuose atvejų yra buvę, bet tada vaikai būdavo arba sugipsuoti po traumų, arba sirgo onkologine liga. Pedagogams tai savaime suprantama ir nekilo jokių klausimų. Pasak direktoriaus, dar buvo atvejis, kai medikai nustatė vaikui psichologinių problemų, tai jis ateidavo po pamokų, mokydavosi vienas.
„Mes ne medikai, neginčysime medikų pažymos, mes tuo neužsiimame. Yra pažyma, ir privalome mokyti namie. Atvejis toks – vienintelis, bet, manau, kad beprasmiškas. Mes neturime kitos išeities, nes mokykla liks kalta, jeigu nevykdys įpareigojimo. Vaiko mama pati yra sakiusi, kad nieko negali padaryti, vaikas jos neklauso ir neina į mokyklą. O ką mes galime? Tuo rūpinosi Savivaldybės vaiko gerovės komisija, rengdavo posėdžius, dalyvaudavo mūsų mokyklos socialinė pedagogė ir direktoriaus pavaduotoja, bet, atrodo, padėtis nepagerėjo.“
Pažymoje, kurią gavo mokykla, parašyta, kad mokymas namie truks iki mokslo metų pabaigos. Kokie bus rezultatai, neaišku, vaikas nervingas, nežinia, ar ir namie jis, paragintas mokytis, nesumąstys, jog yra terorizuojamas, ir nenustos stengtis…

Tėvai nesusitvarko
*Pakalbinome ir mokyklos direktoriaus pavaduotoją, kuri dalyvavo keliuose posėdžiuose dėl minėto mokinio – kai buvo svarstoma dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymo ir dėl atvejo vadybos.
„Mums neatrodo, kad jis ligonis, tiesiog tėvai nesusitvarko su juos. Aišku, nesame medikai, pasakyti tikrai negalėtume, bet išorinių ligų nematyti, o jei buvo psichologinės, tai sunku būtų buvę suprasti: mokyk­loje matėme jį labai trumpai“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Ji yra tikra, kad viską, ką galėjo, mokykla padarė: ir socialinė pedagogė ėjo į namus, kvietėsi į mokyklą berniuko motiną, siūlė psichologo pagalbą ir paaugliui, ir mamai, taip pat buvo siūloma specia­liojo pedagogo pagalba, bet motina visko atsisakė… Mama neužtikrino vaiko dalyvavimo ugdymo procese. Mokyklos darbuotojai bendravo tik su ja, nes ir į posėdį vaikas neatėjo. Įprastai Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose mokykloje dalyvauja ir vaikas, ir tėvai.
„Mes tokių atvejų, kaip šis nelabai turėję, šitas – išskirtinis. Kad vaikas visai nelankytų, nėra dar buvę. Panašu, kad motina visai praradusi kontrolę, negali užtikrinti, kad jis ateitų į mokyklą. Mes turime tokį įtarimą, kad jis nėra ligonis, todėl mums keista, kad reikia mokyti namie. Aišku, įrodymų neturime, tik atgarsių tokių girdėjome, patys nematėme.“
Dar rudenį mama mokyklos administracijai išreiškė nuogąstavimus, kad vaikas nieko nenori, kai buvo jos teiraujamasi, kodėl jis nelanko pamokų. Mokyklos vadovai tada su motina sutarė, kad ji kreipsis į medikus, o po kiek laiko informuos mokyklą, kaip sekasi. Pasak direktoriaus pavaduotojos, nesulaukę iš motinos jokių žinių patys susisiekė, ji pasakė, kad vaikas sveikas ir ji į medikus nesikreips.
„Sunku buvo su mama susikalbėti. Mes gana greitai, vos pastebėję pamokų nelankymą, informavome vaikų teisių apsaugos specialistus, rašėme jiems raštus. Ėjome į Vaikų teisių apsaugos tarnybos surengtus posėdžius, deja, mama dalyvavo ne visuose. Posėdžiuose buvo nutarta įpareigoti mokyklą užtikrinti vaikui socialinę ir psichologinę pagalbą, mama buvo įpareigota užtikrinti, kad vaikas lankytų pamokas, o seniūnijos socialiniai darbuotojai – kad užtikrintų pagalbą jai dėl lankymo. Pastangų, matyt, buvo per mažai, vaikas neatsirado mokykloje. Teko girdėti, kad jis ir į namus nelabai ką įsileidžia, būta gandų, kad net vaikų teisių apsaugos specialistų neįsileisdavo.“
Berniukui lankymas namie skirtas tam, kad apskritai būtų užtik­rinamas ugdymas. „Per mėnesį jis nebaigs 8-os klasės, čia faktas. Ar lankysime jį kitąmet, nežinia, bet dabar gydytojų rekomendaciją turime vykdyti. Manau, čia sistemoje nesusitvarkymas, kad vaikas namie, sveikas, bet niekas nepajėgia jo atvesti į mokyklą. Mes iš medikų kodo pažymoje nežinome, kokia liga, tiesiog privalome vykdyti įpareigojimą ir tą darysime“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...