Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kiekvienoje lėlėje – dalelė autorės širdies

Kurti interjerines lėles iš polimerinio molio (modelino) Ingrida Vaitiekūnienė pradėjo atsitiktinai, padėdama dukrai atlikti namų darbus. Neužilgo pajuto, kad kūrybos procesas įtraukė tiek, kad dažnai iki vėlumos užsidaro lėlių kambarėlyje.

Prisėdo tik padėti ir užsikabino…
Kiekviena Ingridos Vaitiekūnienės lėlė – tarsi į ją žiūrinčiojo atspindys, kaskart vis kitokia, bet pikta – niekada. Jau kurdama autorė sugalvoja joms vardus: Mąstytojas, Rozalinda, Gėlių fėja, Būgnininkas ir kt.Nors atrodytų, kad lėlė ir mergaitė – neatsiejama vaikystės vizija ir mažylės jų turi ne po vieną, savęs mažos su lėle Ingrida niekaip neprisimena. Jai labiau patiko žaisti su mašinytėmis, šautuvėliais.
– Vasarodavau kaime pas močiutę ir aplink buvo vien berniukai, tad ir žaidimai buvo berniukiški. Tik gal 2–3 klasėse jau su mergaitėmis pradėjau rengti lėles. Ir dabar turiu savo pirmą lėlę – tokią ryžą, – pasakoja Ingrida.
Daugybė lėlių Vaitiekūnų namuose atsirado augant dukroms Airai ir Ausmai. Ilgą laiką ir jų mamai lėlės buvo tiesiog vaikiškas žaislas. Tačiau, viskas pasikeitė, kai vyresnioji ją įtraukė į kitokį žaidimą.
– Kartą iš mokyk­los parėjusi Aira pasakė, kad mokytoja liepė nulipdyti skulptūrą iš modelino. Prisėdau padėti ir užsikabinau, vis bandžiau padaryti savo įsivaizduojamą lėlę, – pradžią prieš aštuonerius metus prisimena lėlių kūrėja.

Užsidegė noru išmokti
Internete pamačiusi interjero lėles Ingrida užsidegė noru išmokti ir pati tokias padaryti. Deja, nė viena internautė kūrimo proceso nekomentavo, laikė paslaptyje, o tik džiaugėsi galutiniu rezultatu.
– Paskaitinėjus komentarus supratau, kad moterys nenori dalintis informacija, viena gamintoja netgi tiesiai šviesiai patarusi nusipirkti jos meškiuką, išardyti ir perprasti, kaip padaryta… O taip norėjosi sužinoti subtilybes, nes mano pirmos lėlės buvo grubokos, netgi vulgarokos, – prisimena Ingrida.
Gerokai atviresnės pasirodė ukrainietės – jos mielai dalijosi savo žiniomis ir praktiškais patarimais – kaip nulipdžius veiduką panaikinti „raukšles“, nugludinti nelygumus, kokias medžiagas naudoti skulptūros formavimui, kaip padaryti ir aprengti karkasą.
Visgi labiausiai padėjo pamokos Kultūros centre. Būtent čia išmoko pasidaryti pirmas lėles iš siūlų, lipalo ir kojinės.
– Nupiešiau veidukus, aprengiau, pritaisiau plaukus, vyrukui įdaviau meškerę, samtelį ir pasodinau abu su mergike ant suoliuko. Taip linksma porelė ir žvejoja lig šiol… – pirmą kūrinį rodo autorė.
Pati ilgai ieškojusi, bandžiusi ir išmokusi kurti kitokias lėles, dabar Ingrida negaili patarimų kitiems. Iš sodo vielos replėmis išlankstyti karkasą būsimai figūrai nėra lengva, tad dažniausiai šis darbas tenka vyrui Juozui. Po to ant karkaso apsukamas sinteponas, aptraukiama medžiaga. Kad lėlė išlaikytų lygsvarą, apatinė jos dalis pripildoma druska. Tiesiai ant lėlės kūno siuvami drabužiai, klijuojami kailio arba vilnos plaukai, lipinamos blakstienos, piešiamos akys. Užtrunka pritaikyti batus – juos taip pat tiesiai ant lėlės kojų lipdo.

Lėlių veiduose – autorės nuotaika
*Ingrida prisipažįsta – kurdama lėles tapo ir siuvėja, ir batsiuve, ir visažiste. Dar paauglė pamėgusi rankdarbius, lankiusi visus būrelius, kurie buvo mokykloje, tuomečiuose pionierių namuose ir išmokusi siuvinėti, nerti, dabar visa tai panaudoja kurdama lėles.
Ilgiausiai užtrunka nulipdyti lėlės galvą ir rankas. Kiekviena lėlė – vis kitokia veido mimika, ir tiesą sakant, kaskart į ją pažiūrėjus atrodo vis kitaip, bet visada linksmai.
– Darau pagal nuotaiką, bet pikta niekaip nepavyksta nors tu ką, – sako Ingrida, prisipažindama, kad ir pati tokia – nuolat besišypsanti. Tad kiekviena jos lėlė ne tik išore skirtinga, bet ir sukurta savita aura, nešančia ją dariusios moters žinią – visada gerą.

Gaila atsisveikinti…
Kokį personažą sukurti, Ingrida sako kartais nusprendžia vien pamačiusi patinkančią medžiagą, iš kurios bus siuvamas rūbas. Dabar kuriamas lėles žada aprengti vasariškai – gėlėtomis suknelėmis, su skrybėlėmis.
– Kartais lėlių kambaryje užsisėdžiu nuo popietės iki vėlumos. Būna, kad ir užmigti negaliu, vis galvoju, ką galėčiau kitaip padaryti, o atsikėlus ryte viską, ką iš vakaro padarius, išardau.
Prie vienos lėlės užtrunka iki 3 savaičių. Kiek lėlių ji sukūrė per 8-erius metus, sako ir neskaičiavusi. „Daug“, – tepasako. Pirmas išdovanojo, vėliau atsirado norinčių nusipirkti. Susidomėjusiems Ingrida iš karto pasako, kad šitos lėlės vaikams netinka – jos neskirtos žaisti, nes nesaugu, gali sudužti, atsikabinti kokia detalė, pavyzdžiui karoliukas nuo rūbo, ir t. t.
– Smagu, kad žmonės pastebi mano kūrybą, įvertina ir nori ja papuošti savo namus. Tačiau kaskart atsisveikinant su lėle pasidaro gaila. Į ją dalelę savo širdies įdedu, pasaką kartu kuriu. Vis galvoju, gal apsigalvos ir grąžins, bet nė viena negrįžo, nors išvažiavo ne tik į Baltarusiją, Kazachstaną, kur tokios interjero lėlės buvo naujiena, bet ir į Ukrainą, iš kur pati patirties sėmiausi. Juk kiekviena turime savo stilių, braižą, kiekviena kuriame vis kitaip, – kalba I. Vaitiekūnienė, išmokusi originaliai papuošti namus.
Moteris džiaugiasi, kad jos sukurtos lėlės ne tik suteikia namams jaukumo, savitumo, bet ir skatina fantaziją, kiekvienas ją mato vis kitokią, atranda kažką naujo.
Marija BURBIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.