Į mūsų klausimus atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė BURBAITĖ, informuodama, kad vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, informacija pateikiama nuasmeninus šeimą galimai identifikuojančius duomenis.

– Gal galėtumėte apibūdinti situacijos, susijusios su šiuo mokiniu, eigą per Jūsų tarnybą: kada atėjo Jums informacija ir iš ko, kad su vaiku kažkas negerai?
– Šeima Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos kompleksinės paslaugos.
– Kiek supratau, pedagogų nuomonė tokia, kad vaikas yra fiziškai sveikas, tiesiog tingi mokytis ir niekas nesugeba jo priversti. Kokia tokiu atveju tėvų atsakomybė teoriškai ir šiuo atveju praktiškai?
– Vaikas turi teisę mokytis, siekdamas visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus bei juos nuolat tobulinti.
Vaiko tėvai turi pareigą sudaryti būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Tėvams susidūrus su problemomis, dėl kurių jie yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaiko teisės į mokslą, šeimai inicijuojama pagalba, kurios efektyvumą dažnai lemia tėvų bendradarbiavimas su pagalbą teikiančiais specialistais.
Tėvai, atsisakantys priimti pagalbą ar kitaip panaudodami tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, gali būti baudžiami administracine tvarka, jiems skiriant įspėjimą arba piniginę baudą.
– Jeigu tai piktybiškas nelankymas, kaip elgiasi tokiu atveju vaikų teisių tarnybos? Kokius turi svertus tai pakeisti? 

– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie vaiko teisės į mokslą galimus pažeidimus, pirmiausia siekia išsiaiškinti tokio elgesio priežastis: susitinkama su vaiku, išklausoma jo nuomonė, pabendraujama su vaiko tėvais ar kitais jo įstatyminiais atstovais, su nepilnamečiu emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Kartu kreipiamasi į mokyklą dėl informacijos apie vaiko ugdymąsi, pavyzdžiui, kaip vyksta vaiko ugdymo procesas, kiek aktyviai vaikas jame dalyvauja, kaip atsiskaitoma už darbus, ar atsiskaitoma laiku, kaip bendradarbiauja vaiko tėvai su mokyklos darbuotojais, ar domisi vaiko ugdymo procesu, kokių priemonių ėmėsi pati mokykla spręsdama vaiko lankomumo klausimą ir kitą svarbią informaciją. Tarnybos teritorinis skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su vaiko elgesiu, jo šeima, socialine aplinka, esant poreikiui inicijuoja vaikui ir šeimai pagalbą.
Svarbu paminėti, kad pastebėjus vaiko ugdymosi problemas, nepilnamečio tėvai, kiti atstovai pagal įstatymą, policijos įstaiga, mokyk­la, Savivaldybės administracija, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų) gali inicijuoti minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymą, t. y. prevencinę ir kompleksinę pagalbą šeimai ir vaikui, tokią kaip socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ir pan.
Kai vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, ir jų tėvams (globėjams) nepakanka pavienių paslaugų teikimo, gali būti skiriamos savivaldybės administracijos koordinuotai teikiamos paslaugos, kurių tikslas yra sudaryti palankias sąlygas vaiko gerovei, padedant jo tėvams (globėjams) kurti saugią aplinką, užtikrinti vaiko gyvenimo, jo asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.
– Ar šiuo atveju sulaukta tėvų bendradarbiavimo sprendžiant nelankymo problemą?
– Šiuo metu šeimai teikiama pagalba, vykdomas atvejo vadybos procesas, kurio vienas iš tikslų yra motyvuoti šeimą priimti specialistų, teikiančių paslaugas, pagalbą.
– Kokio tikslo siekiama skiriant mokymą namuose, jeigu mokinys nesirodė mokykloje nuo rugsėjo mėn. ir neturi šansų baigti 8-tą klasę ir būti perkeltas į 9-ają?
– Dėl mokinio individualaus mokymo namuose tikslingumo sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija (toliau GKK), atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę (LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-1405 „Dėl mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12, 14, 16 p.). Mokymo namuose trukmė kiekvienam mokiniui nustatoma individuali, tačiau ne ilgesnė kaip 12 mėnesių, vėliau pagal poreikį terminas gali būti pratęsiamas. Mokykla, nepritarianti GKK sprendimui skirti mokiniui mokymą namie, gali teikti GKK siūlymą pakartotinai nagrinėti šį klausimą.
– Kadangi yra medicininė pažyma, jog mokiniui priklauso mokymas namuose, o turima duomenų, jog jis matytas kieme žaidžiantis su kitais vaikais, kokie tai galėtų būti susirgimai? Kada vaikų teisių specialistai nusprendžia kreiptis į medikus, kokie tai būna paprastai atvejai?
– Pažymėtina, kad mokymą namie skiria asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje prirašytas mokinys, t. y. GKK, arba atskirais atvejais pati mokymo įstaiga (LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13, 15 p.).
Kartu pastebėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius, nepriklausomai nuo jam pritaikytos mokymo formos. Taip pat visi nepilnamečiai turi teisę į sveiką vystymąsi ir tinkamą sveikatos priežiūrą, todėl tais atvejais, kai vaiko teisių specialistai paima vaiką iš jam nesaugios, nepalankios aplinkos, siekiant ištirti vaiko sveikatos būklę ir/ar suteikti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiasi į gydymo įstaigą (Vaiko teisių konvencija, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).