(Pradžia Nr. 37)
1936 m. gegužės mėnesį vietoje ilgamečio Marijampolės autobusų stoties viršininko Stepelio paskirtas marijampolietis aviacijos atsargos kapitonas Klimavičius.
Tą patį mėnesį pranešta, kad pradėtas tiesioginis susisiekimas autobusais tarp Marijampolės ir Prienų. Tiesa, rudens pabaigoje autobusai į Prienus nustojo važinėti dėl itin blogų kelių. Norintys pasiekti Prienus marijampoliečiai vėl turėjo keliauti per Garliavą.
Nuo 1936 m. rugpjūčio 1 d. autobusai iš Suvalkijos jau vyko į naująją Laikinosios sostinės autobusų stotį, atidarytą Vytauto prospekte, kur ji, tik neseniai rekonstruota, veikia iki šiol.
Tais pat metais Kelių valdyba nustatė naują autobusams važinėti tvarką. Ji pabandyta padaryti patogesnė keleiviams: „Jei lieka 5 keleiviai, netilpę į išėjusį autobusą, tai turi eiti kitas autobusas. Jei išėjo tą dieną skirtas paskutinis autobusas, tai naujas autobusas turi eiti, jei liko bent trys keleiviai. Jei laukiamas autobusas pasivėlina daugiau, kaip 30 min., tai 5 keleiviai jau gali reikalauti, kad leistų jiems atskirą autobusą.
Bilietai autostotyje parduodami iš eilės tiems keleiviams, kurie anksčiau atvyksta, nepaisant ar jie toli ar netoli važiuos. Bilietus galima užsisakyti ir telefonu, tik pinigus reikia sumokėti ne vėliau, kaip 5 min. prieš autobusui išeinant. („Šaltinis“, 1936-09-05 Nr. 36)
Baigiantis ekonominei krizei, vėl ėmė augti prekyba automobiliais ir autobusais. Prie to prisidėjo ir Vyriausybė, sumažinusi muito tarifus: benzino kaina, buvusi bene didžiausia Europoje, sumažėjo 24 %. Nuo 1936 m. į benziną imta maišyti 5 proc. etilo spirito, toks mišinys buvo vadinamas motorinu ir kainavo kiek brangiau, nei benzinas. Kilogramo (taip pateikiamos kainos žurnale „Technika ir ūkis“ 1938m., Nr. 4-6) benzino urmo kaina 1936 m. siekė 1,09 Lt, kilogramas motorino kainavo 1,25 Lt, o štai kilogramas gazolio (dyzelinio kuro) – vos 0,25 Lt. Tad suprantama, kad šiuo kuru varomo transporto skaičius smarkiai augo (pavyzdžiui, 1938 m. apie 80 % visų užmiesčio autobusų jau buvo dyzeliniai).
Lietuvoje 1936 metais dirbo 150 autobusų, jie pervežė 1 mln. 472,7 tūkst. keleivių.
1937 metais bilietas iš Marijampolės į Kauną kainavo 3,9 lito. Nuvykti į Liudvinavą iš Marijampolės kainavo 0,9 Lt, į Kalvariją – 1,3 Lt, į Simną – 2,8 Lt, į Alytų – 4,6 Lt. Bilietas iš Kalvarijos į Šeštokus kainavo 1,1 Lt, į Alytų – 3,9 Lt.
Lietuvoje 1937 metais dirbo 161 autobusas, pervežė beveik 2 mln. keleivių. Šie, pasak to meto spaudos, jau darėsi išrankūs, nenorėjo važiuoti „visokiais chlamais“, reikalavo gerų autobusų: „Pasitaiko, kad keleivis nusipirkęs bilietą ir pamatęs blogesnės išvaizdos autobusą, atsisako juo važiuoti ir reikalauja bilietą perregistruoti tam laikui, kada važiuos modernus autobusas. Kai kurie keleiviai tiesiog reikalauja: „duokite bilietą į modernų autobusą“ („Lietuvos aidas“, 1937-10-20).
1938-ieji prasidėjo didelėmis pūgomis, dėl kurių sausį autobusai iš Kauno važiavo tik į Prienus, Garliavą ir Raudondvarį, o kitur niekur nekursavo.
„Dvylika autobusų provincijoj liko užpustytų, o jais važiavę keleiviai turėjo kitomis susisiekimo priemonėmis toliau važiuoti“, – pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“, o laikraštis „Dešimt centų“ dar papildė, kad „pačių autobusų savininkų iniciatyva pasamdyta apie 100 bedarbių, kurie valo sniegą nuo svarbesniųjų Suvalkų krašto plentų.“
1938 metais maršrutuose Kaunas–Vilkaviškis, Kaunas–Naumiestis ir Kaunas–Kalvarija dirbo 22 autobusai, jie vežė 331,7 tūkst. keleivių.
Visoje Lietuvoje leidimų ruožuose 1938 metais dirbo 189 autobusai, pervežę apie 2,5 mln. keleivių.
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. (8 343) 51474 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS
Nuotrauka iš marijampoliečio Vytauto Gaulios archyvo