Tokią poziciją sako pasirinkusi rašytoja Aldona Ruseckaitė, savo naujausioje knygoje „Padai, pilni vinių“, pasakojančioje apie Salomėjos Nėries paskutinį, dramatišką gyvenimo laikotarpį. Knygos pristatymas ir susitikimas su autore, sutraukęs į Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką gausybę žmonių, tapo prasmingu ir ryškiu Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo akcentu.
Kodėl Salomėja Nėris? Juk apie ją tiek prirašyta – ir dokumentinių, ir grožinių kūrinių, ką dar galima atrasti ar naujo pasakyti? Tokių ir panašių klausimų
rašytoja išgirsta ne kartą – o ir sužinojęs apie naują knygą ne vienas poetės gerbėjas (ar nekentėjas) veikiausiai panašiai mąstė. Bet intriga buvo: „Esu pati nustebusi, kad knyga tokia populiari (labiausiai džiaugiuosi, kad žmonės vis dar skaito), nustebo ir leidykla bei knygynas, kai šis romanas tapo perkamiausiu.
Reiškia, Salomėja dar labai gyva, jos vardas, jos galia dar veikia. Ir gerai, kad norima gilintis, aiškintis, suprasti. Knygos rašyti neketinau, tiesiog prie Salomėjos
nuolat prisiliesdavau, nes dirbant Maironio lietuvių literatūros muziejuje rūpinomės ir jos memorialiniu muziejumi Palemone, teko jį restauruoti. Viskas buvo labai arti, visą laiką gilinausi, dėliojau…“
Aldona Ruseckaitė sakė visada buvusi ta, kuri Salomėją gynė nuo ją puolančių – gynusi iš moteriško solidarumo. Bet kartu kirbėjo ir klausimas: o kokios jos pažiūros buvo iš tikrųjų, ar tikėjo tuo, ką rašė, darė? Taip „sakinys po sakinio, detalė po detalės susidėliojo paskutiniųjų penkerių gyvenimo metų paveikslas. Tragiškas, pilnas prieštaravimų. Ir knygos pavadinimas atsirado nuo pirmos eilutės. „Padai pilni vinių“ – čia jos pačios žodžiai. Jais galima apibūdinti ir visą gyvenimą, ne tik šiuos metus. Aš nekaltinu jos ir neteisinu, o noriu „atverti“ tuos penkerius metus, parodyti laiką, kai kiekvienam buvo nelengva pasirinkti. Ji visada turėjo tėvo, šio krašto ūkininko, išdidumo ir noro pirmauti, ją jaudino trečiafrontininkų veikla ir 
tai, kad ji – viena jų. Ji nuoširdžiai tikėjo socializmo idėjomis (jos palankiai buvo sutiktos Europoje, kur poetė tobulino savo žinias), nuoširdžiai rašė. Paskutinieji metai buvo sunkūs, tragiški, ji iš šio pasaulio iškeliavo taip ir nesupratusi Stalino sukurto blogio. Buvo puiki poetė, bet naivi politikė, daug kas tuo naudojosi…“
Autorė apie Salomėją pasakoja ir naudodama daugybę faktų, ir pasitelkdama vaizduotę – poetės poelgius vertina ir aptaria, ją kaltina ir gina Smakas ir Gerieji balsai. Susirinkusieji galėjo paklausyti fragmentų iš romano (skaitė Vida Mickuvienė ir Karolis Sinskas). Dainas Salomėjos Nėries žodžiais atliko Artūras Grinevičius ir Vera Vasiliauskienė, visai salei pritariant…
Buvo solidu, gražu ir šilta. Tik pritrūko knygų visiems norintiems…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos