Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Diskriminacijos sąvoka sena, tačiau nemari

Teigiama, kad diskriminacijos sąvoka – žmogaus teisių suvaržymas arba atėmimas dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos – susikūrė JAV pilietinio karo metais (1861–1865 m). Tačiau istorikai mano, kad egzistuoti šis reiškinys galėjo pradėti daug anksčiau – maždaug XVII a. pradžioje. Diskriminacijos teorija ir praktika sena, tačiau vis dar gyvybinga. Dar ir šiandien rūšiuojame žmones pagal amžių, lytį, socialinę padėtį, liejame neapykantą tautinių, seksualinių mažumų atžvilgiu. Ar taip elgiamės, nes esame linkę žeminti, skriausti ir pulti už save silpnesnius, tuos, kurie ne tokie kaip dauguma?
Mokslininkai teigia, kad diskriminacija daro didelę žalą asmenybių vystymuisi, tobulėjimui, o kartu ir valstybių demografinei raidai. Todėl visuotinai sutariama, kad diskriminacija nėra toleruotina, jog su ja reikia kovoti, priešintis jos plėtrai. Pasaulio įtakingieji: politikai, mokslininkai, sportininkai, pramogų pasaulio atstovai prisideda prie skatinimo kovoti su diskriminacija, priešinasi jos sklaidai. Bėda ta, kad teigiamos permainos kelią skinasi ne taip greitai, kaip daug kas norėtų. Galbūt todėl, kad norint laimėti mūšį, pirmiausia reikia gerai pažinti priešininką? Todėl pasiaiškinkime, kas yra diskriminacija, kokie teisės aktai ją reglamentuoja ir kokios institucijos padeda asmenims nuo jos nukentėjus.

Diskriminacijos būdai
Jei žmogų laikome menkesniu ir atstumiame jį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, religinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos, tai reiškia, kad mumyse bręsta diskriminacijos apraiškos.Diskriminacijos sąvoka plati, skirtingi vadovėliai ją apibrėžia nevienodai, tačiau teorijos idėja visur panaši – tai neteisėtas, nepagrįstas žmogaus teisių ribojimas, atėmimas, išplėtimas, kliudymas naudotis savo teisėmis asmeniui ar tam tikrai žmonių grupei. Diskriminacijos sampratą Lietuvoje apibrėžia ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Šio teisės akto paskirtis – užtikrinti, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintos lygios žmonių teisės ir uždrausta bet kokia diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų.
Egzistuoja du diskriminacijos būdai – tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai dėl jo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taikomos prastesnės sąlygos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) paaiškina, kad tiesioginė diskriminacija nutinka tada, kai žmogui tiesiai šviesiai pasakoma, kad tavęs, pavyzdžiui, neskirs į vadovo vietą dėl tavo lyties ar seksualinės orientacijos, nepriims į darbą dėl amžiaus, neįleis į klubą dėl rasės, nemokės stipendijos dėl religijos, neleis balsuoti dėl negalios ir pan.
Teigiama, kad diskriminacija kenkia ne tik asmenybių, bet ir valstybių demografiniam vystymuisi.Netiesioginė diskriminacijos forma lygių galimybių įstatyme apibrėžiama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų asmenims. Pavyzdžiui, LGKT paaiškina, kad netiesioginė diskriminacija gali nutikti, kai asmeniui sakoma, kad jo negalima priimti į darbą dėl išsilavinimo stokos, tačiau iš tiesų tai įvyksta dėl amžiaus ar tautybės, nes asmuo vienintelis iš kandidatų turi universiteto diplomą, tačiau yra, pavyzdžiui, priešpensinio amžiaus ar atstovauja tautinėms mažumoms.

Diskriminacijos rūšys
Kaip atskiras diskriminacijos elementas įvardijamas priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Diskriminacija yra laikomas ir seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu taip pat laikomas diskriminacija.

Kur kreiptis pagalbos
Diskriminacija gali nutikti bet kur: darbe, universitete, kolegijoje mokykloje, parduotuvėje, banke, draudimo bendrovėje, naktiniame klube ar kt.Visos šios diskriminacijos formos Lietuvoje yra laikomos lygių galimybių pažeidimais, kurie galioja valstybės ir savivaldybių institucijose, švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose. LGKT informuoja, kad lygių galimybių įstatymai neleidžia asmenų diskriminuoti darbe, universitete, kolegijoje ar kitoje mokymo įstaigoje, parduotuvėje, banke, draudimo bendrovėje, naktiniame klube, neleidžia priimamuose įstatymuose ar teisės aktuose įteisinti diskriminacijos.
LGKT praneša, kad patyrus diskriminaciją asmuo pagalbos kreiptis gali į kelias institucijas: teismą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nevyriausybines organizacijas, ginančias žmogaus teises, darbdavį, žiniasklaidą. Kadangi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra specialiai kovai su diskriminacija sukurta institucija, jai pavesta prižiūrėti, kaip paisoma Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų, todėl patartina kreiptis būtent į šią instituciją (suprantama, tik tuo atveju, kai tiek jūsų patirta diskriminacijos forma, tiek diskriminavimo sritis reguliuojami minėtų įstatymų). Ši tarnyba įstatymų nustatyta tvarka privalo išlaikyti asmens, pateikusio skundą, duomenų slaptumą. Informaciją žiniasklaidai tarnybos darbuotojai gali pateikti tik jei sutinka skundo pareiškėjas. Svarbu, kad kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir joje nagrinėjant skundus bei pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, iš anksto laikoma, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Šiuo atveju skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Tai labai padeda potencialiai aukai, nes ilgametė Europos šalių praktika parodė, kad be tokių specifinių priemonių diskriminacijos faktą būtų labai sunku įrodyti.

Šaltinis: Lygių galimybių kontrolieriau s tarnyba. Visa tiesa apie diskriminaciją: kaip atpažinti, kaip elgtis, kur kreiptis? Vilnius, 2012.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų

    2022-11-30Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų
    Neseniai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre surengta Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, karininko Antano Matulaičio (1895–1920) atminimui skirta konferencija „Ukrainos karo pamokos mums“, kurioje daug kalbėta apie mūsų valstybės gynybą. Apie Rusijos karo Ukrainoje pamokas Lietuvai konferencijoje diskutavo organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, neseniai Briuselyje „Europos piliečio apdovanojimą“ už paramą Ukrainai atsiėmęs Jonas Omanas (Jonas Ohman), Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Povilionis, karybos apžvalgininkas ir gynybos ekspertas Aurimas Navys, diskusiją vedė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Diskusijos dalyviai A. Navys, Ž. Povilionis ir J. Omanas kvietė stiprinti krašto gynybą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos J. Omanas teigė, kad jo organizacijos nariai nuolat važiuoja ...
  • JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį

    2022-11-30JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį
    Lietuvoje šį mėnesį lankėsi buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas majoras Džonas Gronskis (John Gronski). Šias pareigas jis ėjo 2016–2019 metais ir tada ne kartą lankėsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose, Suvalkų trikampio teritorijoje. Dž. Gronskis mano, kad dėl Suvalkų koridoriaus nerimauti nereikia. Interneto nuotrauka Žurnalistų klausiamas, ar Suvalkų trikampis šiandien yra pakankamai saugi vieta, Dž. Gronskis akcentavo, jog NATO privalo ir toliau labai atidžiai stebėti Suvalkų koridorių, kaip daro iki šiol. Kariškis teigė, jog svarbūs yra ir ten esantys sausumos keliai, ir geležinkelis, kurių infrastruktūrą reikia nuolat kiek įmanoma stiprinti. Jis džiaugėsi, kad kaimyninės Lietuva ir Lenkija ...
  • Svarbi pagalba Ukrainai – ir energetikos sektoriuje

    2022-11-30
    Neseniai vykusių Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos atstovų apsilankymo Briuselyje metu nemažai kalbėta ir apie energetikos sektorių, iššūkius, kurie laukia artėjant žiemai. Europos komisarė estė Kadri Simson, atsakinga už Europos energetikos rinkos integraciją ir funkcionavimą, sako, kad padėtis šioje srityje yra visiškai kontroliuojama ir Europos Sąjungos šalys gali būti ramios dėl artėjančios žiemos. – Rusijos agresija Ukrainoje palietė daugybę sričių, jos įtaka akivaizdi ir energetikos sektoriui. Suomija, Lenkija buvo pirmosios šalys, išsivadavusios nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Anksčiau apie 40 procentų dujų buvo naudojama iš Rusijos, o dabar tas skaičius siekia mažiau kaip 9 procentus ir toliau mažėja, – sakė komisarė. Pasak jos, šiuo ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.