Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Neįgalieji – ne patys geidžiamiausi darbuotojai

Skaičiuojama, kad Lietuvoje negalią turi kas dešimtas žmogus, tačiau dirba – tik kas trečias. Nepaisant to, kad galimybė dirbti suteikia finansinį stabilumą, užtikrina saviraišką, savarankiškumą, ne visi galintys ir norintys dirbti neįgalieji turi galimybę įsilieti į darbo rinką. Susirasti darbą jiems trukdo išankstinės darbdavių nuostatos ir stereotipai – jie mano, kad neįgalūs žmonės nesugebės tinkamai atlikti darbo. Jei to ir išvengiama, susiduriama su kita – infrastruktūros neįgaliesiems nepritaikymo – problema. Dėl to praėjusį šeštadienį, gegužės 5-osios išvakarėse, kuomet minima Europos savarankiško gyvenimo diena, sostinėje neįgalieji surengė protestą, taip bandydami atkreipti dėmesį į jų bendruomenės problemas.

Teisinasi, kad trūksta kompetencijų
Iki šiol pagerinti neįgaliųjų ir kitų negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje įsidarbinimo galimybes buvo skatinama mokant lėšas socialinėms įmonėms. Abejojama, ar mechanizmas iš tiesų palankus ieškančių darbo interesams. Diskusijų, kaip pagerinti ir padidinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką viešojoje erdvėje verda dažnai ir daug. Deja, apčiuopiamų rezultatų jos neduoda. Situacija tokia, kad šių metų pradžioje darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje buvo apie 160 tūkst., o iš jų darbą turėjo tik šiek tiek daugiau nei 13 tūkst. Pernai atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kad Lietuvos darbdaviai yra pasidaliję į dvi stovyklas: 43 proc. teigia, kad negalia nėra kliūtis priimti žmogų į darbą, o likusieji abejojo ar tokį variantą svarstytų. 72 proc. darbdavių priimant žmogų į darbą, sako, vertina svarbiausią kriterijų – kvalifikaciją ir turimas kompetencijas, o jomis daugelis neįgalių žmonių, deja, pasigirti negali. Darbdaviai teisinasi, kad dažnai dėl to, o ne dėl negalios jiems tenka atsisakyti neįgalius asmenis priimti į darbą.

Dėmesį atkreipti bandė protestu
Jei jau taip, tuomet reikėtų kelti klausimą, kodėl retas neįgalusis turi konkurencingą išsilavinimą? Kaltas jų nenoras mokytis, tobulėti, o gal galimybių ribojimas infrastruktūros nepritaikymu?
Universitetai, kolegijos galbūt ir pritaiko įvažiavimus į pastatus, auditorijas judėjimo negalią turintiems žmonėms, tačiau kaip neįgaliajam iki to universiteto atsigauti, jei nėra galimybės patekti į viešąjį transportą, laisvai judėti gatvėmis, šaligatviais? Sakoma, nėra nieko neįveikiamo, jei tikrai labai nori kažką pasiekti. Taip, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis nemažai neįgaliųjų sugeba įgyti išsilavinimą. Todėl teisinimasis, kad į darbą neįgalieji dažniau nepriimami ne dėl fizinių trūkumų, o dėl to, kad nėra išsilavinę, galima laikyti labai primityviais. Siekdami palankesnių sąlygų, neįgalieji ir juos palaikantys asmenys, praėjusį savaitgalį Vilniuje surengė protesto eitynes prieš neįgaliųjų atskirtį. Protesto „Laimė galėti“ tikslas buvo parodyti, kad neįgaliųjų bendruomenė yra didelė, kad ji turi tam tikras teises, kurias būtina užtikrinti, kad problemas, kurios yra sistemiškos, reikia spręsti. Žinoma, kaip viena didžiausių bėdų buvo įvardinta menkas infrastruktūros neįgaliesiems išvystymas ir pritaikymas, sudėtinga neįgaliųjų integracija į visuomenę ir, žinoma, darbo rinką.

Parama laukiamo efekto nesukuria
Siekiant pagerinti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką rezultatus, ketinama įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Iš pradžių viešajame sektoriuje, vėliau galbūt ir privačiame. Politikai ir įvairios organizacijos pripažįsta, kad didžiausia problema nėra neįgalieji, o visuomenės požiūris į juos. Darbdaviai tiesiog neturi paskatos, priežasties įdarbinti neįgaliuosius. Suprantant, kad nuomonę ir požiūrį lengvai pakeisti nėra lengva, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką valstybė jau kuris laikas skatina finansiniais mechanizmais. Pavyzdžiui, asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimą valstybė skatina lėšas skirstydama socialinėms įmonėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje tokių įmonių, kur tam tikrą skaičių darbuotojų turi sudaryti labiausiai pažeidžiami asmenys, yra beveik 200. Skaičiuojama, kad socialinėms įmonėms pernai buvo skirta didesnė nei 30 mln. eurų. parama. Skaičiai taip pat rodo, kad iš daugiau kaip 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų darbą turi apie 48 tūkst. Iš jų tik maždaug 8 tūkst. dirba socialinėse įmonėse. Likusieji 40 tūkst. dirba įmonėse, kurios socialinės įmonės statuso neturi ir kurioms pinigų už tai, kad jie į kolektyvą priėmė ir darbo vietą sukūrė neįgaliajam, neskyrė. Vadinasi, pinigai nėra tas kriterijus, kuris paskatina darbdavį į darbą priimti neįgaliuosius. Kalbama, kad socialinių įmonių rėmimas valstybės lėšomis tarnauja ne neįgaliųjų, o verslo įmonių interesams, todėl šis žmonių su negalia ir kitų socialiai pažeidžiamų socialinių grupių asmenų būdas integruoti juos į darbo rinką vis labiau kritikuojamas.

Problemas išspręs kvotos?
Atsižvelgiant į tai, nuspręsta ieškoti efektyvesnių būdų, galinčių padidinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Pernai rudenį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė taikyti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, kurios būtų privalomos viešajam sektoriui. Seime jau netgi svarstomos pataisos, kurios nuo šių metų vidurio turėtų nustatyti kvotas, kiek neįgaliųjų turėtų būti įdarbinta viešajame sektoriuje. Planuojama, kad, pavyzdžiui, įstaigoje, kurioje dirba 50 darbuotojų, 5 proc. dirbančiųjų turėtų sudaryti neįgalieji. Svarstoma, kad pradėjus kvotų sistemą taikyti viešajame, vėliau ją būtų galima įtvirtinti ir privačiame sektoriuje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga. Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. „Šio ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys. Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais. Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo ...
  • Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas

    2020-10-14Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas
    Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią. Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, ...
  • Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti

    2020-10-14Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
    Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt. Išeitis turintiems nenašias žemes Šia KPP ...
  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą ...
  • Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas

    2020-10-10Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas
    Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.   Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis. „Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – ...
  • Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena

    2020-10-09Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
    Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
  • Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“

    2020-10-07Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“
    „Kalbu dabar su Jumis ir kyla noras, kad tie koncertai vyktų jau rytoj“, – šypsosi operos solistas Liudas Mikalauskas. Spalio 10 d. operos solistas kartu su Ona Kolobovaite ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos Marijampolėje. Įspūdinga programa, aukščiausio lygio profesionalai – L. Mikalauskas neabejoja, kad klausytojų laukia didelė muzikos šventė. Liudai, prieš akis – trys koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar laukiate jų? Jūs tik pažiūrėkit į programą, kaip tokių koncertų galima ...
  • Norėdama paskolos prarado pinigus

    2020-10-07Norėdama paskolos prarado pinigus
    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Apgavikai, prisidengę verslininkais, iš Šakių rajono gyventojos išviliojo pusantro tūkstančio eurų. Lukšių miestelyje gyvenančiai 45 metų moteriai reikėjo 7000 eurų paskolos. Internete ji naršė po įvairius šaltinius ieškodama duomenų apie paskolas. Moters paieškas užfiksavo sukčiai. Rugsėjo 9-ąją į savo feisbuko paskyrą ji sulaukė pasiūlymo. Netaisyklinga lietuvių kalba buvo siūlomos paskolos nuo 5 iki 50 milijonų eurų su trijų procentų palūkanomis. Lukšių gyventoja pasiūlymu susigundė ir ...
  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...