Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Neįgalieji – ne patys geidžiamiausi darbuotojai

Skaičiuojama, kad Lietuvoje negalią turi kas dešimtas žmogus, tačiau dirba – tik kas trečias. Nepaisant to, kad galimybė dirbti suteikia finansinį stabilumą, užtikrina saviraišką, savarankiškumą, ne visi galintys ir norintys dirbti neįgalieji turi galimybę įsilieti į darbo rinką. Susirasti darbą jiems trukdo išankstinės darbdavių nuostatos ir stereotipai – jie mano, kad neįgalūs žmonės nesugebės tinkamai atlikti darbo. Jei to ir išvengiama, susiduriama su kita – infrastruktūros neįgaliesiems nepritaikymo – problema. Dėl to praėjusį šeštadienį, gegužės 5-osios išvakarėse, kuomet minima Europos savarankiško gyvenimo diena, sostinėje neįgalieji surengė protestą, taip bandydami atkreipti dėmesį į jų bendruomenės problemas.

Teisinasi, kad trūksta kompetencijų
Iki šiol pagerinti neįgaliųjų ir kitų negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje įsidarbinimo galimybes buvo skatinama mokant lėšas socialinėms įmonėms. Abejojama, ar mechanizmas iš tiesų palankus ieškančių darbo interesams. Diskusijų, kaip pagerinti ir padidinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką viešojoje erdvėje verda dažnai ir daug. Deja, apčiuopiamų rezultatų jos neduoda. Situacija tokia, kad šių metų pradžioje darbingo amžiaus neįgaliųjų Lietuvoje buvo apie 160 tūkst., o iš jų darbą turėjo tik šiek tiek daugiau nei 13 tūkst. Pernai atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kad Lietuvos darbdaviai yra pasidaliję į dvi stovyklas: 43 proc. teigia, kad negalia nėra kliūtis priimti žmogų į darbą, o likusieji abejojo ar tokį variantą svarstytų. 72 proc. darbdavių priimant žmogų į darbą, sako, vertina svarbiausią kriterijų – kvalifikaciją ir turimas kompetencijas, o jomis daugelis neįgalių žmonių, deja, pasigirti negali. Darbdaviai teisinasi, kad dažnai dėl to, o ne dėl negalios jiems tenka atsisakyti neįgalius asmenis priimti į darbą.

Dėmesį atkreipti bandė protestu
Jei jau taip, tuomet reikėtų kelti klausimą, kodėl retas neįgalusis turi konkurencingą išsilavinimą? Kaltas jų nenoras mokytis, tobulėti, o gal galimybių ribojimas infrastruktūros nepritaikymu?
Universitetai, kolegijos galbūt ir pritaiko įvažiavimus į pastatus, auditorijas judėjimo negalią turintiems žmonėms, tačiau kaip neįgaliajam iki to universiteto atsigauti, jei nėra galimybės patekti į viešąjį transportą, laisvai judėti gatvėmis, šaligatviais? Sakoma, nėra nieko neįveikiamo, jei tikrai labai nori kažką pasiekti. Taip, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis nemažai neįgaliųjų sugeba įgyti išsilavinimą. Todėl teisinimasis, kad į darbą neįgalieji dažniau nepriimami ne dėl fizinių trūkumų, o dėl to, kad nėra išsilavinę, galima laikyti labai primityviais. Siekdami palankesnių sąlygų, neįgalieji ir juos palaikantys asmenys, praėjusį savaitgalį Vilniuje surengė protesto eitynes prieš neįgaliųjų atskirtį. Protesto „Laimė galėti“ tikslas buvo parodyti, kad neįgaliųjų bendruomenė yra didelė, kad ji turi tam tikras teises, kurias būtina užtikrinti, kad problemas, kurios yra sistemiškos, reikia spręsti. Žinoma, kaip viena didžiausių bėdų buvo įvardinta menkas infrastruktūros neįgaliesiems išvystymas ir pritaikymas, sudėtinga neįgaliųjų integracija į visuomenę ir, žinoma, darbo rinką.

Parama laukiamo efekto nesukuria
Siekiant pagerinti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką rezultatus, ketinama įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Iš pradžių viešajame sektoriuje, vėliau galbūt ir privačiame. Politikai ir įvairios organizacijos pripažįsta, kad didžiausia problema nėra neįgalieji, o visuomenės požiūris į juos. Darbdaviai tiesiog neturi paskatos, priežasties įdarbinti neįgaliuosius. Suprantant, kad nuomonę ir požiūrį lengvai pakeisti nėra lengva, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką valstybė jau kuris laikas skatina finansiniais mechanizmais. Pavyzdžiui, asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimą valstybė skatina lėšas skirstydama socialinėms įmonėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje tokių įmonių, kur tam tikrą skaičių darbuotojų turi sudaryti labiausiai pažeidžiami asmenys, yra beveik 200. Skaičiuojama, kad socialinėms įmonėms pernai buvo skirta didesnė nei 30 mln. eurų. parama. Skaičiai taip pat rodo, kad iš daugiau kaip 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų darbą turi apie 48 tūkst. Iš jų tik maždaug 8 tūkst. dirba socialinėse įmonėse. Likusieji 40 tūkst. dirba įmonėse, kurios socialinės įmonės statuso neturi ir kurioms pinigų už tai, kad jie į kolektyvą priėmė ir darbo vietą sukūrė neįgaliajam, neskyrė. Vadinasi, pinigai nėra tas kriterijus, kuris paskatina darbdavį į darbą priimti neįgaliuosius. Kalbama, kad socialinių įmonių rėmimas valstybės lėšomis tarnauja ne neįgaliųjų, o verslo įmonių interesams, todėl šis žmonių su negalia ir kitų socialiai pažeidžiamų socialinių grupių asmenų būdas integruoti juos į darbo rinką vis labiau kritikuojamas.

Problemas išspręs kvotos?
Atsižvelgiant į tai, nuspręsta ieškoti efektyvesnių būdų, galinčių padidinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Pernai rudenį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė taikyti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas, kurios būtų privalomos viešajam sektoriui. Seime jau netgi svarstomos pataisos, kurios nuo šių metų vidurio turėtų nustatyti kvotas, kiek neįgaliųjų turėtų būti įdarbinta viešajame sektoriuje. Planuojama, kad, pavyzdžiui, įstaigoje, kurioje dirba 50 darbuotojų, 5 proc. dirbančiųjų turėtų sudaryti neįgalieji. Svarstoma, kad pradėjus kvotų sistemą taikyti viešajame, vėliau ją būtų galima įtvirtinti ir privačiame sektoriuje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...
  • Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų

    2020-09-26Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
    Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir ...
  • Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

    2020-09-26Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
    Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais. Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimoMedicinos specialistų teigimu, ...