Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pakantumą ugdome, bet prasižengiame dažniau nei reikėtų (Interviu su ekspertu)

Nors šiandien su diskriminacija kovoja įvairios visuomeninės, valstybinės organizacijos, žmonių teises gina teismai, diskriminacijos apraiškų vis dar daugybė. Apie tai, kodėl esame ten, kur esame, kodėl vis dar toleruojame diskriminaciją, kaip galėtumėme sumažinti jos apraiškų skaičių ir kodėl reikia su ja kovoti, kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove ryšiams su visuomene Izabele ŠVARAITE.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės Lietuvoje dažniausiai kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios.– Kokia Lietuvos padėtis diskriminacijos klausimu kitų Europos ar pasaulio šalių kontekste? Ar mes, lietuviai, dažnai ir labai diskriminuojame vieni kitus?
– Vieningo, apimančio visus diskriminacijos klausimus indekso nėra, tad mes savo darbe remiamės įvairiais rodikliais, pavyzdžiui, Lyčių lygybės indeksu. Pagal jį Lietuva Europos Sąjungoje užima 19 vietą ir beveik dešimčia procentinių punktų atsilieka nuo ES vidurkio. Pagal politinį moterų atstovavimą, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurios vyriausybėje nėra moterų. Pasaulyje, pagal moterų skaičių vyriausybėje, kartu su tokiomis valstybėmis, kaip Azerbaidžanas, Irakas, Saudo Arabija ir kitomis, dalijamės 178-ąją vietą. Pagal moterų proporciją parlamente esame 93-oje vietoje. Lietuva pagal teisinę LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų apsaugą užima 37 vietą iš 49 Europos valstybių. Pagal 2017 m. pasaulinį Migrantų priėmimo indeksą Lietuvos rezultatas – 2,72 (iš galimų 9 balų, Islandijos, kuri yra pirmoje vietoje, rezultatas 8,26).
Lietuvoje taip pat vykdomos apklausos, matuojančios gyventojų požiūrį ir patirtis. Pavyzdžiui, Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometro duomenimis, net 57 proc. apklaustųjų yra asmeniškai patyrę diskriminaciją bandydami įsidarbindami. Dažniausiai diskriminacijos pagrindu tampa amžius, negalia ir lytis. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu darytos apklausos atsiskleidžia, su kokiomis grupėmis žmonės labiausiai nenorėtų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje vietoje ar nenorėtų išnuomoti būsto, tad labiausiai „nepageidautinos“ grupės yra romai, asmenys su psichikos negalia, iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės, musulmonai.
– Kokios diskriminacijos formos Lietuvoje pasireiškia dažniausiai?
– Pagal gaunamų skundų ir paklausimų kiekį pastebime, kad labiausiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios. Dažniausiai šie kreipimaisi susiję su darbo santykių bei vartotojų teisių apsaugos sritimis. Daugiausia pažeidimų 2018 m. užfiksavome darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.
– Kodėl diskriminacija laikoma neigiamu reiškiniu? Kokį poveikį asmenims, visuomenei daro bujojanti ir toleruojama diskriminacija?
– Pirmiausia, diskri minacija yra pamatinių žmogaus teisių pažeidimas. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visi asmenys lygūs prieš įstatymą. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, ir kitų tapatybės bruožų. Kaip pažeidimą diskriminaciją įtvirtina ir Moterų bei vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas. Šie principai atsispindi ir kituose teisės aktuose.
Diskriminacija apibūdina elgesį su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos ar kitu pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Diskriminuojant apribojamos žmonių galimybės lygiaverčiai dirbti, naudotis paslaugomis, mokytis – kuo labiau toleruosime diskriminacijos apraiškas, tuo labiau apribosime žmonių galimybes rinktis ir realizuoti savo potencialą.
– Kokios priežastys ir aplinkybės lemia diskriminacijos egzistavimo ir plitimo mastą?
– Priežasčių esama įvairių. Savo darbo praktikoje susiduriame su situacijomis, kuomet žmonės lygių galimybių įstatymų pažeidimus padaro iš nežinojimo, nesusimąstymo. Kartais, ypač kalbant apie fizinį pastatų pritaikymą ribotą judumą turintiems žmonėms, tai lemia seni pastatai, kurių prieinamumo užtikrinimui ne visada randama lėšų. Didelę įtaką turi vis dar įsišaknijusios neigiamos nuostatos, stereotipai, vieši asmenys, kurie savo kalbomis ir darbais kartais šias visuomenės nuostatas dar labiau sustiprina. Žinoma, veikia ir visokie incidentai. Pavyzdžiui, žiniasklaidai nušvietus kokį nors teroro išpuolį, padaugėja neigiamų komentarų, nukreiptų prieš atvykėlius, musulmonus (nors išpuoliai tikrai ne visuomet įvykdomi būtent šių grupių atstovų), arba nušviečiant Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylos detales padaugėjo komentarų, kad visi romai – nusikaltėliai ir panašiai.
– Kaip atpažinti diskriminaciją? Kokios yra jos ribos? Kas diskriminacija laikoma ir kas nelaikoma?
– Diskriminacijos sąvoka apima nelygiavertį asmenų traktavimą dėl jų tapatybės bruožų – tai ir skirtingų sąlygų darbe sudarymas, pirmenybės teikimas, privilegijų sudarymas dėl asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Susidūrę su kokia nors įtarimų keliančia situacija asmenys tiesiog turi savęs paklausti, ar dėl aukščiau išvardytų savybių nebuvo pažeistos jų lygios galimybės kartu su kitais įsidarbinti, gauti paslaugas, įsigyti prekes, ar su jais darbe elgiamasi taip pat, kaip ir jų kolegomis ir t. t.
Diskriminacija nelaikoma įstatymais nustatyti apribojimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (praktikoje tai labiausiai susiję su lytimi, amžiumi, negalia). Pavyzdžiui, diskriminacija nelaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, draudimas dalyvauti politinėje veikloje (yra keletas sričių, kuriose siekiant maksimalaus skaidrumo žmonės privalo sustabdyti narystę politinėse partijose), skirtingas moterų ir vyrų traktavimas siekiant apsaugoti jų sveikatą (pavyzdžiui, nėščiųjų apsauga) ir kt.
– Kaip elgtis supratus, kad esi diskriminuojamas? Kur kreiptis pagalbos? Kam skųstis? Apskritai ar reikia kažkam skųstis? Galbūt geriau problemas spręsti savarankiškai?
Daugiausia diskriminacinių pažeidimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. užfiksavo darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.– Jei gyventojas susiduria su diskriminacija valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veikloje, švietimo, mokslo ir studijų institucijose, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, organizacijų (asociacijų) veiklos srityse, jis turi teisę pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui. Pavyzdžiui, pagal įstatymą, darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami. Apie lygių galimybių pažeidimą, tokiu atveju, pirmiausia rekomenduojame pranešti vadovui – galbūt jis kažko nežino ir geranoriškai pašalins pažeidimą. Jei gyventojas pranešė, bet į tai nebuvo sureaguota, reikėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą – skundą galima užpildyti ir internetu, ir atsiųsti paštu, ir įteikti užėjus į priimamąjį.
– Kokios galimos nuobaudos už diskriminavimą?
– Pagrindinė mūsų veiklos taisyklė – bendradarbiauti, o ne bausti. Galimam pažeidėjui pašalinus diskriminuojančius veiksmus, tyrimas dėl lygių galimybių pažeidimo nutraukiamas. Pripažinęs lygių galimybių pažeidimą, kontrolierius gali siūlyti nutraukti diskriminuojančius veiksmus, įspėti, įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, gali skirti ir administracinę baudą. Dažnai viešiname diskriminacijos atvejus, tad pažeidimas, nors finansinių nuostolių dažniausiai ir neatneša, tikrai gali paveikti įmonės, institucijos ar organizacijos reputaciją.
Skundus, kurie nepatenka į Tarnybos kompetencijos ribas, paprastai perduodame kitoms institucijoms, kurios galėtų apginti galimai pažeistas asmens teises.
– Kokie galimi kovos su diskriminacija būdai? Nuo ko reikia pradėti ir kas tai turi daryti? Reikėtų veikti prevenciškai – daryti viską, kad diskriminacinio pobūdžio situacijos apskritai nesusidarytų, ar veikti ištikus bėdai? Kas turėtų inicijuoti tą kovą, užsiimti šiais dalykais? Kas šiuo metu diskriminacijos klausimu, be Jūsų tarnybos, dar dirba Lietuvoje?
– Kovoti su diskriminacija galima įvairiai. Pirmiausia, pradedant nuo savęs – apmąstyti savo požiūrį, kas lemia neigiamas nuostatas vienos ar kitos socialinės grupės atžvilgiu, išanalizuoti ar patys savo veiksmais ir žodžiais nepažeidžiame kito asmens lygiateisiškumo. Visada svarbu garsiai įvardyti ir atkreipti dėmesį kai kas nors kitas elgiasi nepagarbiai, žemina kitų žmonių garbę ir orumą. Taip pat svarbu, kad žmonės kreiptųsi dėl patirtų lygių galimybių pažeidimų – Lietuvos įstatymai gana aiškiai išdėsto, koks elgesys yra nepriimtinas, tad turėtume šiomis nuostatomis naudotis praktiškai.
Darbdaviai prie geresnės aplinkos kūrimo gali prisidėti įgyvendindami įstatymines pareigas. Įstatymai numato pareigą užtikrinti, kad darbovietėje žmonės nebūtų diskriminuojami. Nuo 2017 m. Darbo kodeksas įtvirtina darbdavių pareigą įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Organizacijos, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Naudingos informacijos, kaip sukurti pagarbią ir lygybės principus gerbiančią organizacinę kultūrą galima rasti interneto svetainėje „Lygybesplanai.lt“.
Savo darbe inicijuojame įvairias sąmoningumo didinimo kėlimo kampanijas, kuriomis gyventojai raginami atkreipti dėmesį į problemas, įvardijame įrankius, pagalbos mechanizmus.
Be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, su diskriminacijos klausimais įvairia apimtim i dirba teismai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (kai kalbame apie nepilnamečius asmenis), darbo ginčų komisijos, Valstybinė darbo inspekcija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, mes bendradarbiaujame su Lietuvos banku. Su lygybės ir nediskriminavimo klausimais taip pat dirba ir įvairios nevyriausybinės organizacijos – jos skundų netiria, tačiau labai prisideda prie žmonių konsultavimo, lygybės principų sklaidos, esamų problemų įvardijimo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ GmbH, marijampoliečiai mėgino pasisavinti „Monolith Frost“ GmbH intelektinę nuosavybę. Taip pat prekiavo ir savo gamybos ledais, supakuotais į „Monolith Frost“ GmbH priklausančio dizaino pakuotes. Galiausiai dėl kilusių nesutarimų įmonė iš Vokietijos nutarė atsisakyti „Iceco Assets“ paslaugų ir investuoti į savo ledų gamyklą Vilkaviškyje. Taip buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo UAB „Art Glacio“. Nepaisant tokių aplinkybių, „Iceco Assets“ dėl prarasto kliento kaltino buvusį darbuotoją ir norėjo prisiteisti dėl to neva patirtą žalą – daugiau kaip milijoną eurų. Pirmasis šį ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai. Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių. Loreta TUMELIENĖ Liubavo gyventojai stebisi Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių. Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš ...
  • Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė

    2021-01-22Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta, ką svarbaus planuojame nuveikti šiais metais. Šiandien apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu PLIKAIČIU. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? Kokie svarbiausi darbai laukia 2021-aisiais? – Metai tikrai nebuvo lengvi, pradedant nuo politinės situacijos savivaldybėje ir baigiant pasauline pandemija, kuriai tikriausiai nebuvome pasiruošę nė vienas. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko realizuoti nemažai sumanymų ir pasistūmėti geresnės mūsų savivaldybėje gyvenimo kokybės link. Džiaugiuosi ir nauja Savivaldybės administracijos vadovų komanda, kuri ne tik pilna naujų idėjų, bet sėkmingai įgyvendina ir jau pradėtus darbus. Nors situacija dėl COVID-19 viruso vis dar nėra stabili, tačiau galime džiaugtis, kad pagal statistikos duomenis Kalvarijos savivaldybė yra lyderė kovoje su koronavirusu – esame paskutinėje vietoje pagal sergamumo rodiklius. Manau, kad šis laikotarpis taip pat parodė, kokie mes visi galime būti susitelkę ir supratingi. Didžiausių pagyrų nusipelnė mūsų savivaldybės medikai, pirmose gretose kovojantys su virusu. Taip pat džiaugiuosi ...
  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...