Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pakantumą ugdome, bet prasižengiame dažniau nei reikėtų (Interviu su ekspertu)

Nors šiandien su diskriminacija kovoja įvairios visuomeninės, valstybinės organizacijos, žmonių teises gina teismai, diskriminacijos apraiškų vis dar daugybė. Apie tai, kodėl esame ten, kur esame, kodėl vis dar toleruojame diskriminaciją, kaip galėtumėme sumažinti jos apraiškų skaičių ir kodėl reikia su ja kovoti, kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove ryšiams su visuomene Izabele ŠVARAITE.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės Lietuvoje dažniausiai kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios.– Kokia Lietuvos padėtis diskriminacijos klausimu kitų Europos ar pasaulio šalių kontekste? Ar mes, lietuviai, dažnai ir labai diskriminuojame vieni kitus?
– Vieningo, apimančio visus diskriminacijos klausimus indekso nėra, tad mes savo darbe remiamės įvairiais rodikliais, pavyzdžiui, Lyčių lygybės indeksu. Pagal jį Lietuva Europos Sąjungoje užima 19 vietą ir beveik dešimčia procentinių punktų atsilieka nuo ES vidurkio. Pagal politinį moterų atstovavimą, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurios vyriausybėje nėra moterų. Pasaulyje, pagal moterų skaičių vyriausybėje, kartu su tokiomis valstybėmis, kaip Azerbaidžanas, Irakas, Saudo Arabija ir kitomis, dalijamės 178-ąją vietą. Pagal moterų proporciją parlamente esame 93-oje vietoje. Lietuva pagal teisinę LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų apsaugą užima 37 vietą iš 49 Europos valstybių. Pagal 2017 m. pasaulinį Migrantų priėmimo indeksą Lietuvos rezultatas – 2,72 (iš galimų 9 balų, Islandijos, kuri yra pirmoje vietoje, rezultatas 8,26).
Lietuvoje taip pat vykdomos apklausos, matuojančios gyventojų požiūrį ir patirtis. Pavyzdžiui, Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometro duomenimis, net 57 proc. apklaustųjų yra asmeniškai patyrę diskriminaciją bandydami įsidarbindami. Dažniausiai diskriminacijos pagrindu tampa amžius, negalia ir lytis. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu darytos apklausos atsiskleidžia, su kokiomis grupėmis žmonės labiausiai nenorėtų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje vietoje ar nenorėtų išnuomoti būsto, tad labiausiai „nepageidautinos“ grupės yra romai, asmenys su psichikos negalia, iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės, musulmonai.
– Kokios diskriminacijos formos Lietuvoje pasireiškia dažniausiai?
– Pagal gaunamų skundų ir paklausimų kiekį pastebime, kad labiausiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios. Dažniausiai šie kreipimaisi susiję su darbo santykių bei vartotojų teisių apsaugos sritimis. Daugiausia pažeidimų 2018 m. užfiksavome darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.
– Kodėl diskriminacija laikoma neigiamu reiškiniu? Kokį poveikį asmenims, visuomenei daro bujojanti ir toleruojama diskriminacija?
– Pirmiausia, diskri minacija yra pamatinių žmogaus teisių pažeidimas. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visi asmenys lygūs prieš įstatymą. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, ir kitų tapatybės bruožų. Kaip pažeidimą diskriminaciją įtvirtina ir Moterų bei vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas. Šie principai atsispindi ir kituose teisės aktuose.
Diskriminacija apibūdina elgesį su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos ar kitu pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Diskriminuojant apribojamos žmonių galimybės lygiaverčiai dirbti, naudotis paslaugomis, mokytis – kuo labiau toleruosime diskriminacijos apraiškas, tuo labiau apribosime žmonių galimybes rinktis ir realizuoti savo potencialą.
– Kokios priežastys ir aplinkybės lemia diskriminacijos egzistavimo ir plitimo mastą?
– Priežasčių esama įvairių. Savo darbo praktikoje susiduriame su situacijomis, kuomet žmonės lygių galimybių įstatymų pažeidimus padaro iš nežinojimo, nesusimąstymo. Kartais, ypač kalbant apie fizinį pastatų pritaikymą ribotą judumą turintiems žmonėms, tai lemia seni pastatai, kurių prieinamumo užtikrinimui ne visada randama lėšų. Didelę įtaką turi vis dar įsišaknijusios neigiamos nuostatos, stereotipai, vieši asmenys, kurie savo kalbomis ir darbais kartais šias visuomenės nuostatas dar labiau sustiprina. Žinoma, veikia ir visokie incidentai. Pavyzdžiui, žiniasklaidai nušvietus kokį nors teroro išpuolį, padaugėja neigiamų komentarų, nukreiptų prieš atvykėlius, musulmonus (nors išpuoliai tikrai ne visuomet įvykdomi būtent šių grupių atstovų), arba nušviečiant Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylos detales padaugėjo komentarų, kad visi romai – nusikaltėliai ir panašiai.
– Kaip atpažinti diskriminaciją? Kokios yra jos ribos? Kas diskriminacija laikoma ir kas nelaikoma?
– Diskriminacijos sąvoka apima nelygiavertį asmenų traktavimą dėl jų tapatybės bruožų – tai ir skirtingų sąlygų darbe sudarymas, pirmenybės teikimas, privilegijų sudarymas dėl asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Susidūrę su kokia nors įtarimų keliančia situacija asmenys tiesiog turi savęs paklausti, ar dėl aukščiau išvardytų savybių nebuvo pažeistos jų lygios galimybės kartu su kitais įsidarbinti, gauti paslaugas, įsigyti prekes, ar su jais darbe elgiamasi taip pat, kaip ir jų kolegomis ir t. t.
Diskriminacija nelaikoma įstatymais nustatyti apribojimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (praktikoje tai labiausiai susiję su lytimi, amžiumi, negalia). Pavyzdžiui, diskriminacija nelaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, draudimas dalyvauti politinėje veikloje (yra keletas sričių, kuriose siekiant maksimalaus skaidrumo žmonės privalo sustabdyti narystę politinėse partijose), skirtingas moterų ir vyrų traktavimas siekiant apsaugoti jų sveikatą (pavyzdžiui, nėščiųjų apsauga) ir kt.
– Kaip elgtis supratus, kad esi diskriminuojamas? Kur kreiptis pagalbos? Kam skųstis? Apskritai ar reikia kažkam skųstis? Galbūt geriau problemas spręsti savarankiškai?
Daugiausia diskriminacinių pažeidimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. užfiksavo darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.– Jei gyventojas susiduria su diskriminacija valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veikloje, švietimo, mokslo ir studijų institucijose, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, organizacijų (asociacijų) veiklos srityse, jis turi teisę pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui. Pavyzdžiui, pagal įstatymą, darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami. Apie lygių galimybių pažeidimą, tokiu atveju, pirmiausia rekomenduojame pranešti vadovui – galbūt jis kažko nežino ir geranoriškai pašalins pažeidimą. Jei gyventojas pranešė, bet į tai nebuvo sureaguota, reikėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą – skundą galima užpildyti ir internetu, ir atsiųsti paštu, ir įteikti užėjus į priimamąjį.
– Kokios galimos nuobaudos už diskriminavimą?
– Pagrindinė mūsų veiklos taisyklė – bendradarbiauti, o ne bausti. Galimam pažeidėjui pašalinus diskriminuojančius veiksmus, tyrimas dėl lygių galimybių pažeidimo nutraukiamas. Pripažinęs lygių galimybių pažeidimą, kontrolierius gali siūlyti nutraukti diskriminuojančius veiksmus, įspėti, įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, gali skirti ir administracinę baudą. Dažnai viešiname diskriminacijos atvejus, tad pažeidimas, nors finansinių nuostolių dažniausiai ir neatneša, tikrai gali paveikti įmonės, institucijos ar organizacijos reputaciją.
Skundus, kurie nepatenka į Tarnybos kompetencijos ribas, paprastai perduodame kitoms institucijoms, kurios galėtų apginti galimai pažeistas asmens teises.
– Kokie galimi kovos su diskriminacija būdai? Nuo ko reikia pradėti ir kas tai turi daryti? Reikėtų veikti prevenciškai – daryti viską, kad diskriminacinio pobūdžio situacijos apskritai nesusidarytų, ar veikti ištikus bėdai? Kas turėtų inicijuoti tą kovą, užsiimti šiais dalykais? Kas šiuo metu diskriminacijos klausimu, be Jūsų tarnybos, dar dirba Lietuvoje?
– Kovoti su diskriminacija galima įvairiai. Pirmiausia, pradedant nuo savęs – apmąstyti savo požiūrį, kas lemia neigiamas nuostatas vienos ar kitos socialinės grupės atžvilgiu, išanalizuoti ar patys savo veiksmais ir žodžiais nepažeidžiame kito asmens lygiateisiškumo. Visada svarbu garsiai įvardyti ir atkreipti dėmesį kai kas nors kitas elgiasi nepagarbiai, žemina kitų žmonių garbę ir orumą. Taip pat svarbu, kad žmonės kreiptųsi dėl patirtų lygių galimybių pažeidimų – Lietuvos įstatymai gana aiškiai išdėsto, koks elgesys yra nepriimtinas, tad turėtume šiomis nuostatomis naudotis praktiškai.
Darbdaviai prie geresnės aplinkos kūrimo gali prisidėti įgyvendindami įstatymines pareigas. Įstatymai numato pareigą užtikrinti, kad darbovietėje žmonės nebūtų diskriminuojami. Nuo 2017 m. Darbo kodeksas įtvirtina darbdavių pareigą įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Organizacijos, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Naudingos informacijos, kaip sukurti pagarbią ir lygybės principus gerbiančią organizacinę kultūrą galima rasti interneto svetainėje „Lygybesplanai.lt“.
Savo darbe inicijuojame įvairias sąmoningumo didinimo kėlimo kampanijas, kuriomis gyventojai raginami atkreipti dėmesį į problemas, įvardijame įrankius, pagalbos mechanizmus.
Be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, su diskriminacijos klausimais įvairia apimtim i dirba teismai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (kai kalbame apie nepilnamečius asmenis), darbo ginčų komisijos, Valstybinė darbo inspekcija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, mes bendradarbiaujame su Lietuvos banku. Su lygybės ir nediskriminavimo klausimais taip pat dirba ir įvairios nevyriausybinės organizacijos – jos skundų netiria, tačiau labai prisideda prie žmonių konsultavimo, lygybės principų sklaidos, esamų problemų įvardijimo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...