Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pakantumą ugdome, bet prasižengiame dažniau nei reikėtų (Interviu su ekspertu)

Nors šiandien su diskriminacija kovoja įvairios visuomeninės, valstybinės organizacijos, žmonių teises gina teismai, diskriminacijos apraiškų vis dar daugybė. Apie tai, kodėl esame ten, kur esame, kodėl vis dar toleruojame diskriminaciją, kaip galėtumėme sumažinti jos apraiškų skaičių ir kodėl reikia su ja kovoti, kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove ryšiams su visuomene Izabele ŠVARAITE.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės Lietuvoje dažniausiai kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios.– Kokia Lietuvos padėtis diskriminacijos klausimu kitų Europos ar pasaulio šalių kontekste? Ar mes, lietuviai, dažnai ir labai diskriminuojame vieni kitus?
– Vieningo, apimančio visus diskriminacijos klausimus indekso nėra, tad mes savo darbe remiamės įvairiais rodikliais, pavyzdžiui, Lyčių lygybės indeksu. Pagal jį Lietuva Europos Sąjungoje užima 19 vietą ir beveik dešimčia procentinių punktų atsilieka nuo ES vidurkio. Pagal politinį moterų atstovavimą, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurios vyriausybėje nėra moterų. Pasaulyje, pagal moterų skaičių vyriausybėje, kartu su tokiomis valstybėmis, kaip Azerbaidžanas, Irakas, Saudo Arabija ir kitomis, dalijamės 178-ąją vietą. Pagal moterų proporciją parlamente esame 93-oje vietoje. Lietuva pagal teisinę LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų apsaugą užima 37 vietą iš 49 Europos valstybių. Pagal 2017 m. pasaulinį Migrantų priėmimo indeksą Lietuvos rezultatas – 2,72 (iš galimų 9 balų, Islandijos, kuri yra pirmoje vietoje, rezultatas 8,26).
Lietuvoje taip pat vykdomos apklausos, matuojančios gyventojų požiūrį ir patirtis. Pavyzdžiui, Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometro duomenimis, net 57 proc. apklaustųjų yra asmeniškai patyrę diskriminaciją bandydami įsidarbindami. Dažniausiai diskriminacijos pagrindu tampa amžius, negalia ir lytis. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu darytos apklausos atsiskleidžia, su kokiomis grupėmis žmonės labiausiai nenorėtų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje vietoje ar nenorėtų išnuomoti būsto, tad labiausiai „nepageidautinos“ grupės yra romai, asmenys su psichikos negalia, iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės, musulmonai.
– Kokios diskriminacijos formos Lietuvoje pasireiškia dažniausiai?
– Pagal gaunamų skundų ir paklausimų kiekį pastebime, kad labiausiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą žmonės kreipiasi dėl galimos diskriminacijos dėl jų lyties, amžiaus bei negalios. Dažniausiai šie kreipimaisi susiję su darbo santykių bei vartotojų teisių apsaugos sritimis. Daugiausia pažeidimų 2018 m. užfiksavome darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.
– Kodėl diskriminacija laikoma neigiamu reiškiniu? Kokį poveikį asmenims, visuomenei daro bujojanti ir toleruojama diskriminacija?
– Pirmiausia, diskri minacija yra pamatinių žmogaus teisių pažeidimas. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad visi asmenys lygūs prieš įstatymą. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, ir kitų tapatybės bruožų. Kaip pažeidimą diskriminaciją įtvirtina ir Moterų bei vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas. Šie principai atsispindi ir kituose teisės aktuose.
Diskriminacija apibūdina elgesį su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos ar kitu pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Diskriminuojant apribojamos žmonių galimybės lygiaverčiai dirbti, naudotis paslaugomis, mokytis – kuo labiau toleruosime diskriminacijos apraiškas, tuo labiau apribosime žmonių galimybes rinktis ir realizuoti savo potencialą.
– Kokios priežastys ir aplinkybės lemia diskriminacijos egzistavimo ir plitimo mastą?
– Priežasčių esama įvairių. Savo darbo praktikoje susiduriame su situacijomis, kuomet žmonės lygių galimybių įstatymų pažeidimus padaro iš nežinojimo, nesusimąstymo. Kartais, ypač kalbant apie fizinį pastatų pritaikymą ribotą judumą turintiems žmonėms, tai lemia seni pastatai, kurių prieinamumo užtikrinimui ne visada randama lėšų. Didelę įtaką turi vis dar įsišaknijusios neigiamos nuostatos, stereotipai, vieši asmenys, kurie savo kalbomis ir darbais kartais šias visuomenės nuostatas dar labiau sustiprina. Žinoma, veikia ir visokie incidentai. Pavyzdžiui, žiniasklaidai nušvietus kokį nors teroro išpuolį, padaugėja neigiamų komentarų, nukreiptų prieš atvykėlius, musulmonus (nors išpuoliai tikrai ne visuomet įvykdomi būtent šių grupių atstovų), arba nušviečiant Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylos detales padaugėjo komentarų, kad visi romai – nusikaltėliai ir panašiai.
– Kaip atpažinti diskriminaciją? Kokios yra jos ribos? Kas diskriminacija laikoma ir kas nelaikoma?
– Diskriminacijos sąvoka apima nelygiavertį asmenų traktavimą dėl jų tapatybės bruožų – tai ir skirtingų sąlygų darbe sudarymas, pirmenybės teikimas, privilegijų sudarymas dėl asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Susidūrę su kokia nors įtarimų keliančia situacija asmenys tiesiog turi savęs paklausti, ar dėl aukščiau išvardytų savybių nebuvo pažeistos jų lygios galimybės kartu su kitais įsidarbinti, gauti paslaugas, įsigyti prekes, ar su jais darbe elgiamasi taip pat, kaip ir jų kolegomis ir t. t.
Diskriminacija nelaikoma įstatymais nustatyti apribojimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (praktikoje tai labiausiai susiję su lytimi, amžiumi, negalia). Pavyzdžiui, diskriminacija nelaikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, draudimas dalyvauti politinėje veikloje (yra keletas sričių, kuriose siekiant maksimalaus skaidrumo žmonės privalo sustabdyti narystę politinėse partijose), skirtingas moterų ir vyrų traktavimas siekiant apsaugoti jų sveikatą (pavyzdžiui, nėščiųjų apsauga) ir kt.
– Kaip elgtis supratus, kad esi diskriminuojamas? Kur kreiptis pagalbos? Kam skųstis? Apskritai ar reikia kažkam skųstis? Galbūt geriau problemas spręsti savarankiškai?
Daugiausia diskriminacinių pažeidimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. užfiksavo darbo santykių ir vartotojų teisių srityse.– Jei gyventojas susiduria su diskriminacija valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veikloje, švietimo, mokslo ir studijų institucijose, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, organizacijų (asociacijų) veiklos srityse, jis turi teisę pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui. Pavyzdžiui, pagal įstatymą, darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami. Apie lygių galimybių pažeidimą, tokiu atveju, pirmiausia rekomenduojame pranešti vadovui – galbūt jis kažko nežino ir geranoriškai pašalins pažeidimą. Jei gyventojas pranešė, bet į tai nebuvo sureaguota, reikėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą – skundą galima užpildyti ir internetu, ir atsiųsti paštu, ir įteikti užėjus į priimamąjį.
– Kokios galimos nuobaudos už diskriminavimą?
– Pagrindinė mūsų veiklos taisyklė – bendradarbiauti, o ne bausti. Galimam pažeidėjui pašalinus diskriminuojančius veiksmus, tyrimas dėl lygių galimybių pažeidimo nutraukiamas. Pripažinęs lygių galimybių pažeidimą, kontrolierius gali siūlyti nutraukti diskriminuojančius veiksmus, įspėti, įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, gali skirti ir administracinę baudą. Dažnai viešiname diskriminacijos atvejus, tad pažeidimas, nors finansinių nuostolių dažniausiai ir neatneša, tikrai gali paveikti įmonės, institucijos ar organizacijos reputaciją.
Skundus, kurie nepatenka į Tarnybos kompetencijos ribas, paprastai perduodame kitoms institucijoms, kurios galėtų apginti galimai pažeistas asmens teises.
– Kokie galimi kovos su diskriminacija būdai? Nuo ko reikia pradėti ir kas tai turi daryti? Reikėtų veikti prevenciškai – daryti viską, kad diskriminacinio pobūdžio situacijos apskritai nesusidarytų, ar veikti ištikus bėdai? Kas turėtų inicijuoti tą kovą, užsiimti šiais dalykais? Kas šiuo metu diskriminacijos klausimu, be Jūsų tarnybos, dar dirba Lietuvoje?
– Kovoti su diskriminacija galima įvairiai. Pirmiausia, pradedant nuo savęs – apmąstyti savo požiūrį, kas lemia neigiamas nuostatas vienos ar kitos socialinės grupės atžvilgiu, išanalizuoti ar patys savo veiksmais ir žodžiais nepažeidžiame kito asmens lygiateisiškumo. Visada svarbu garsiai įvardyti ir atkreipti dėmesį kai kas nors kitas elgiasi nepagarbiai, žemina kitų žmonių garbę ir orumą. Taip pat svarbu, kad žmonės kreiptųsi dėl patirtų lygių galimybių pažeidimų – Lietuvos įstatymai gana aiškiai išdėsto, koks elgesys yra nepriimtinas, tad turėtume šiomis nuostatomis naudotis praktiškai.
Darbdaviai prie geresnės aplinkos kūrimo gali prisidėti įgyvendindami įstatymines pareigas. Įstatymai numato pareigą užtikrinti, kad darbovietėje žmonės nebūtų diskriminuojami. Nuo 2017 m. Darbo kodeksas įtvirtina darbdavių pareigą įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Organizacijos, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Naudingos informacijos, kaip sukurti pagarbią ir lygybės principus gerbiančią organizacinę kultūrą galima rasti interneto svetainėje „Lygybesplanai.lt“.
Savo darbe inicijuojame įvairias sąmoningumo didinimo kėlimo kampanijas, kuriomis gyventojai raginami atkreipti dėmesį į problemas, įvardijame įrankius, pagalbos mechanizmus.
Be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, su diskriminacijos klausimais įvairia apimtim i dirba teismai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (kai kalbame apie nepilnamečius asmenis), darbo ginčų komisijos, Valstybinė darbo inspekcija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, mes bendradarbiaujame su Lietuvos banku. Su lygybės ir nediskriminavimo klausimais taip pat dirba ir įvairios nevyriausybinės organizacijos – jos skundų netiria, tačiau labai prisideda prie žmonių konsultavimo, lygybės principų sklaidos, esamų problemų įvardijimo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.