Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Sistemą keičia mažomis, bet reikšmingomis iniciatyvomis

Darbdaviai ir visuomenė vis dar nėra pajėgūs priimti ir vertinti neįgaliųjų kaip visaverčių asmenų, todėl jų įdarbinimo statistika liūdnoka. Tačiau stereotipams, kad žmonės su negalia negali tinkamai atlikti jiems pavesto darbo, Marijampolės savivaldybė nepaklusti sumanė dar 2007 metais. Mieste įrengus viešųjų erdvių stebėjimo kameras, jų aptarnavimui reikalingas darbo vietas nusprendė sukurti išskirtinai neįgaliesiems.

Iniciatyva gyvuoja jau 12 metų
Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Paulius Čeponas sako, kad vaizdo stebėjimo operatorių darbas yra labai svarbus ir reikalingas. Jie padeda užfiksuoti ir išaiškinti smulkius nusikaltimus, o visai neseniai stebėdami kamerų filmuojamą vaizdą jie pastebėjo ir padėjo surasti Interpolo ieškomą asmenį.Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Pauliaus Čepono pasakojimu, mintis sukurti darbo vietas išskirtinai neįgaliems asmenims prieš 12 metų jo kolegoms kilo ne visai atsitiktinai. Tai buvo viena būtinų sąlygų, norint įsigyti viešųjų erdvių stebėjimo kameras Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
– Tai buvo bendras trijų šalių – Marijampolės savivaldybės, Lietuvos darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnybos) ir UAB „Gatvių remontas“ (dabar – UAB „Kelranga“) – projektas. Marijampolės savivaldybė projektą rengė, Lietuvos darbo birža rūpinosi asmenų įdarbinimu, o UAB „Kelrangai“ teko projekto administratoriaus vaidmuo. Sukūrus 6 darbo vietas jas išlaikyti buvo įsipareigota 5 metus. Vėliau prie kamerų dirbti galėjo nebūtinai neįgalumą turintys asmenys, tačiau suprantant, kad galimybė dirbti negalią turintiems asmenims padeda jiems ne tik užsitikrinti finansinį stabilumą, bet ir socializuotis, nutarta nieko nekeisti, išskyrus jų atskaitingumą. 2012 m. vaizdo stebėjimo operatoriai tapo Savivaldybės administracijos darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, – paaiškino P. Čeponas.

Nusiskundimų neturi
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo teigimu, šiuo metu beveik 40 kamerų fiksuojamą vaizdą Marijampolėje stebi tie patys 6 darbuotojai kaip ir prieš 12 metų. Anot jo, darbuotojų kaitos nebuvimas turi vien teigiamą prasmę. Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, tai reiškia, kad darbuotojai yra patikimi, motyvuoti ir nestokojantys kompetencijos. Todėl manyti, kad neįgalus tolygu neprofesionalus, negalima.
– Nepaisant to, kad žmogui pripažinta fizinė negalia, jis vis tiek nori būti visaverčiu visuomenės nariu, o tai užtikrinti padeda darbas. Deja, nemažai darbdavių tokių asmenų savo komandoje turėti nenori vien dėl to, kad jie pripažinti neįgaliais. Bet jie juk lygiai tokie patys žmonės, kaip ir didžioji dauguma visuomenės. Daugybė neįgaliųjų yra baigę universitetus, įgiję aukštuosius išsilavinimus, jie atsakingi ir dažnai net labiau motyvuoti. Tai įrodo ir mūsų Viešosios tvarkos skyriaus darbininkai, vaizdo stebėjimo operatoriai. Jokių nusiskundimų jų atžvilgiu neturiu. Darbo santykiuose vertiname jų žinias, kompetencijas, asmenybės savybes, o ne fizinius duomenis, dėl kurių jiems yra apribotas darbingumo lygis, – paaiškino P. Čeponas.

Svarbiausia – atidumas
Vaizdo stebėjimo operatorių darbo vieta pritaikyta specialiai fizinę negalią turintiems asmenims. Svarbiausia čia – atidumas, pastabumas ir kruopštumas. Viešosios tvarkos skyriaus darbininkams, vaizdo stebėjimo operatoriams, pasižymėti gera fizine forma iš tiesų nereikia. Darbo aplinka tinkama ir pritaikyta įvairias, nesudėtingas fizinės negalios formas turintiems žmonėms. Vienintelis veiksmas, kuriam reikia fizinių pastangų – pulto, kuriuo sukiojama kamera, valdymas. Visa kita – atidumo, pastabumo ir kruopštumo reikalas. Mat darbuotojas vienu metu turi spėti sužiūrėti apie 40 kamerų filmuojamą vaizdą. Jei ekrane pastebima, kad atliekama galimai nusikalstama veika (mušamasi, rūkoma teritorijoje, kurioje draudžiama rūkyti, šiukšlinama ar pan.), vaizdo stebėjimo operatorius apie tai informuoja policijos pareigūnus, o šie įvertinę situaciją, jei yra būtinybė, vyksta į įvykio vietą. Dėl to, kad komunikacija su policijos pareigūnas vyktų sklandžiai, greitai ir efektyviai, vaizdo stebėjimo operatoriai įkurdinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose.

Pirmiausia negalia, o tik vėliau išsilavinimas  ir sugebėjimai
Marijampolietis Eitvydas Daubara, ieškodamas darbo savarankiškai, susidūrė su neigiamu darbdavių požiūriu į neįgaliuosius, todėl gavęs pasiūlymą dirbti vaizdo stebėjimo operatoriumi nedvejodamas sutiko.Marijampolietis Eitvydas Daubara vaizdo stebėjimo operatoriumi dirbti pradėjo vos tik buvo įkurta ši pareigybė – prieš 12 metų. Vaikinas turi 40 proc. nedarbingumą. Tai jam nesukliudė baigti inžinerijos krypties studijų Marijampolės kolegijoje, tačiau negalia buvo didžiausias kliuvinys ieškant darbo.
– Baigęs studijas pradėjau aktyvias darbo paieškas. Savo kandidatūrą teikiau pagal daugybę darbo skelbimų. Vėliau sulaukdavau nemažai skambučių su pasiūlymais susitikti, tačiau darbdaviui sužinojus, jog turiu neįgalumą ir dėl įgimtų sveikatos sutrikimų sunkaus fizinio darbo dirbti negaliu, pokalbis labai greitai baigdavosi. Esu ir susitikęs su darbuotojų ieškančių įmonių atstovais, tačiau jiems užtekdavo mane pamatyti, kad pasakytų: „Ačiū, galbūt susisieksime su jumis vėliau“. Kad ir kaip stengiausi, kad ir ką bedariau, norimo rezultato nepasiekiau. Tuomet kreipiausi į Lietuvos darbo biržą. Netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti vaizdo stebėjimo operatoriumi. Ilgai nesvarstęs sutikau. Išklausęs įvairius mokymus netrukus pradėjau dirbti ir dirbu iki šiol. Darbo sąlygos – puikios. Patalpoje užtikrinama pastovi temperatūra, kuri tam, kad gerai jausčiausi, yra labai svarbi. Labai svarbu, kad į darbo vietą patekti nesudėtinga, o slenkantis darbo grafikas leidžia planuoti ir efektyviai išnaudoti laisvą laiką, – patirtimi dalijosi vaizdo stebėjimo operatorius E. Daubara.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...