Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Palieku mokyklą kitam vadovui jos aukso amžiuje“

Virginija Savickė, buvusi Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos direktorė, gegužės 2 d. pasitraukusi iš šių pareigų galutinai (nuo rugsėjo 1 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas), dabar dirbanti smuiko mokytoja, atsakė į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

„Esu smuiko mokytoja metodininkė, baigiau smuiką Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus pedagoginiame universitete – filosofiją (bakalauras) ir Vytauto Didžiojo universitete – edukologiją (magistras)“, – sako Virginija Savickė. – Menų mokyklos – krašto talentų lopšys, kuo išsiskiria jūsiškė?
– Mūsų mokykla sąlygiškai yra mažutė – čia daug metų mokinių skaičius yra apie 170, dirba 22 pedagogai, o iš viso darbuotojų 28. Taip pat palyginti jauna, pasitinkanti savo 40-metį.
Mūsų mokyklos ugdymas orientuotas į visus vaikus. O jei vaikas turi ne tik didelį prigimtinį talentą, bet ir didžiulę motyvaciją, puikų pedagogą šalia – rezultatai būna labai geri. Besikeičiant vaikams šiek tiek keičiasi ir mokyklos įvaizdis. Štai itin aukštų laimėjimų 2011 m. pasiekė mūsų Agnė Pilkauskaitė ir Vera Veckūnaitė, tapusios respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies muzikos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatėmis ir nominuotos geriausiomis iš geriausių. Šia linkme dirbama nuolat, daug laureatų išugdoma būtent etninės muzikos srityje.
Keletas pastarųjų metų – tikras aukso amžius pučiamųjų klasei. Nuo pirmos dienos mokykloje dirbančių mokytojų Valdos ir Gintauto Puskunigių entuziazmo suformuoti tarptautinius laurus skinantys vaikų duetai. Mokytoja Valda moko skambinti pianinu, Gintautas – groti mediniais pučiamaisiais. Buvo laikas, kai netilo liaudies dainos ir liaudiškas muzikavimas. Dabar netyla pianino, klarneto ir saksofono garsai.
Šaunus mokytojų kolektyvas dirba petys petin. Kadangi turime nedaug mokinių, juos buriame į didesnius kolektyvus. Be tradicinių visoms tokio tipo mokykloms kolektyvų, mes turime ir medžioklės ragų ansamblį, kasmet parvežantį tarptautinius laurus iš Lenkijos (vyr. mokyt. Audrius Pučinskas), vokalinį instrumentinį ansamblį „Gracile“ iš dainininkų, gitaristų ir smuikininkų (mokyt. metod. Birutė Pavalkienė, Remigijus Morkūnas ir aš), daug metų aktyviai koncertuojantį, rengiantį savus teminius renginius ir išvažiuojamuosius koncertus, gausų vaikų folkloro ansamblį „Sūduoniukai“, kuriame ir dainuojama, ir grojama, pasakojama, šokama, ruošiami solistai, duetai, trio, nuolat laimintys etnomuzikavimo konkursus (mokyt. metod. Eglė Bernotienė, kanklių vyr. mokytoja Irena Dulinskaitė ir aš). Pastaruosius keletą metų aukštais laimėjimais gali didžiuotis sakralinės muzikos puoselėtojai, kuriuos į duetus, trio suburia mokyt. metod. Salomėja Vitukynienė.
Tyliai dirbantis Dailės skyrius įneša savų spalvų į mokyklos gyvenimą. Per 9 jo gyvavimo metus čia išugdyta nemažai jaunimo, pasirinkusio menininko kelią.
Tad mūsų mokyklos išskirtinumas daugiaspalvis – nuo liaudies muzikos mylėtojų iki sakralinės muzikos, nuo skambių pučiamųjų instrumentų garsų iki tylių dailininkų potėpių. Iš esmės visi čia besimokantys vaikai pirmiausia įgyja kultūrinį išsilavinimą.
– Kokie pasiekimai susikaupė per šiuos jau besibaigiančius mokslo metus?
– Paruošta ir greitai Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai bus pateikta metinė mokyklos veiklos ataskaita. Ją bus galima rasti savivaldybės tinklapyje, skirsnyje „Teisės aktai“.
Na, o jei trumpai išskirti didžiausius pasiekimus, tai pirmiausia – III tarptautinė R. Žigaičio vaikų ir jaunimo kamerinio muzikavimo savaitė. Laimėtas projektas ir gautas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Už tai esu dėkinga pianistei Eglei Kasteckaitei, kurios iniciatyva visa tai organizuojama jau trečią kartą. Draugystė su Egle užsimezgė dar esant gyvam profesoriui R. Žigaičiui, nes jis į mažutę mūsų mokyklą atsiųsdavo koncertuoti šalies akademinės muzikos žvaigždes.
Pernai spalio 24–27 d. R. Žigaičio 85-osioms gimimo metinėms skirtoje savaitėje Eglė į mokyklą taip pat atsivežė būrį žvaigždžių.
Konkurso žiuri sudarė žinomi šalies atlikėjai ir svečiai iš Latvijos, JAV, kurie vedė ir meistriškumo pamokas. Konkurso nugalėtojais tapo mūsų mokyklos mokiniai – „Grand Prix“ atiteko Tadui Ruzveltui.  Netrukus *Vengrijoje laimėtas dar vienas Didysis prizas – tarptautiniame konkurse „Magic Britages of Budapest“, o kamerinis Rimantės Kalvaitytės ir Tito Chmieliausko duetas laimėjo I vietą (mokyt. metod. V. Puskunigienė ir G. Puskunigis).
Laimėjimų iš tiesų daug. Veiklos ataskaitoje paminėta, jog tarptautinių laureatų net 12, respublikiniuose konkursuose – 5 laureatai. Intensyvi popamokinė veikla vyksta ištisus metus – 2018 m. mokyklos mokiniai dalyvavo 44-iuose renginiuose.
– Šalia gražių laimėjimų visada būna ir rūpesčių bei sunkumų, kokius tenka ar teko įveikti šiai mokyklai?
– Asmeniškai man, kaip mokyklos vadovei, jokių didesnių sunkumų ar rūpesčių nebuvo. Tiesiog buvo kasdienis intensyvus mylimas ir įdomus darbas. Galbūt didesnis iššūkis – naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis, atnešęs mokytojams neaiškumo ir nemažai nusivylimo.
Kaip mokyklos vadovė pasijutau lyg ir išsisėmusi, įgyvendinusi viską, apie ką svajojau. Palieku sekančiam vadovui mokyklą tiesiog jos aukso amžiuje. O tobulėjimui niekada ribų nėra.
– Kadangi jau nesate vadovė, gal galite išdėstyti savo motyvus, kodėl išeinate nebaigusi kadencijos? Kaip pati vertinate savo darbo metus šioje mokykloje?
*– Šalia direktorystės visuomet dirbau pedagoginį smuiko mokytojos darbą. Vadovo darbas yra tik darbas, o mokytojo – pašaukimas. Pasirinkau pašaukimą, nes turiu daug idėjų, noro mokytis, tobulėti ir būrelį nuostabių mokinių.
Tokį sprendimą lėmė etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Bedėliodama pamokas į etatus radau, kad susidaro mažiausiai 0,75 smuiko mokytojo etato. Tad dilema – ką rinktis: ar likti tik smuiko mokytoja, ar kaip vadovei ieškoti smuiko mokytojo? Pasirinkau pirmą variantą. Nuo šių mokslo metų pradžios tapau laikinai einanti pareigas direktorė, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas direktorius, tačiau viskas labai jau užsitęsė. Pirmas konkursas buvo paskelbtas sausio mėn., jis neįvyko. Dabar vyks tik liepos viduryje…
Kiek žinau, konkursų eilę sustato Vilniuje, jų yra daugybė visoje šalyje į švietimo įstaigų vadovų vietas. Liūdna konstatuoti faktą, kad nemaža dalis švietimo įstaigų likę be vadovų. O mokykla be vadovo – lyg be galvos. Dirbau šį darbą 14 metų iš visos širdies, dažnai nei laiko, nei savaitgalių neskaičiuodama.
Dar noriu pasakyti savo nuomonę – kadangi reikalavimai mokyklos vadovui yra keliami didžiuliai, o kadencija – 5 metai, manau, mokyk-loms turi vadovauti ne mokytojai, ne menininkai, o vadybininkai. Per tuos metus aš, būdama mokytoja, išmokau vadybinio darbo. Taip, viskas išmokstama…
Didžiausi mano darbai būtų tokie: kompozitoriaus R. Žigaičio vardo suteikimas mokyklai 2010 metais ir muzikos mokyklos statuso pakeitimas į menų mokyklą, įsteigus Dailės skyrių. Įvairių klasių sukūrimas – kanklių, folkloro, klasikinės gitaros, solinio dainavimo, mušamųjų instrumentų. Šaunaus kolektyvo subūrimas – priėmiau nemažai kompetentingų, išsilavinusių pedagogų, jaunimo. Priėmiau net penkis mokytojus vyrus, nes manau, kad vaikui tai didžiulė paslauga – turėti dar vieną vyrišką autoritetą, nes, kaip žinia, vaikai nuo darželio auga labai moteriškoje aplinkoje.
Mokytojams buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį, semtis tarptautinės patirties. Daugelyje savo darbų neapsiėjau be Kazlų Rūdos savivaldybės paramos – finansinės ir moralinės. Paprastai pasakysiu – dariau, ką norėjau, nes visuomet turėjau daugybę idėjų, ateities planų, o aukščiausioji valdžia visuomet mane palaikė. Ačiū jiems už tai ir, aišku, šauniam mokyklos kolektyvui, su kuriuo man buvo lengva, įdomu ir gera dirbti.
O mokyklai linkiu liberalaus ir demokratiško vadovo, kuris gerbtų visus ir kiekvieną. Mano manymu, pagrindinė tokio tipo mokyklos vadovo pareiga – ne tik sudaryti geras ir saugias darbo sąlygas, bet ir įkvėpti žmones, kad jie dirbtų iš visos širdies.
– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės darbuose.
Kalbėjosi Loreta AKELIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.