Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Palieku mokyklą kitam vadovui jos aukso amžiuje“

Virginija Savickė, buvusi Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos direktorė, gegužės 2 d. pasitraukusi iš šių pareigų galutinai (nuo rugsėjo 1 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas), dabar dirbanti smuiko mokytoja, atsakė į kelis „Suvalkiečio“ klausimus.

„Esu smuiko mokytoja metodininkė, baigiau smuiką Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus pedagoginiame universitete – filosofiją (bakalauras) ir Vytauto Didžiojo universitete – edukologiją (magistras)“, – sako Virginija Savickė. – Menų mokyklos – krašto talentų lopšys, kuo išsiskiria jūsiškė?
– Mūsų mokykla sąlygiškai yra mažutė – čia daug metų mokinių skaičius yra apie 170, dirba 22 pedagogai, o iš viso darbuotojų 28. Taip pat palyginti jauna, pasitinkanti savo 40-metį.
Mūsų mokyklos ugdymas orientuotas į visus vaikus. O jei vaikas turi ne tik didelį prigimtinį talentą, bet ir didžiulę motyvaciją, puikų pedagogą šalia – rezultatai būna labai geri. Besikeičiant vaikams šiek tiek keičiasi ir mokyklos įvaizdis. Štai itin aukštų laimėjimų 2011 m. pasiekė mūsų Agnė Pilkauskaitė ir Vera Veckūnaitė, tapusios respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies muzikos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatėmis ir nominuotos geriausiomis iš geriausių. Šia linkme dirbama nuolat, daug laureatų išugdoma būtent etninės muzikos srityje.
Keletas pastarųjų metų – tikras aukso amžius pučiamųjų klasei. Nuo pirmos dienos mokykloje dirbančių mokytojų Valdos ir Gintauto Puskunigių entuziazmo suformuoti tarptautinius laurus skinantys vaikų duetai. Mokytoja Valda moko skambinti pianinu, Gintautas – groti mediniais pučiamaisiais. Buvo laikas, kai netilo liaudies dainos ir liaudiškas muzikavimas. Dabar netyla pianino, klarneto ir saksofono garsai.
Šaunus mokytojų kolektyvas dirba petys petin. Kadangi turime nedaug mokinių, juos buriame į didesnius kolektyvus. Be tradicinių visoms tokio tipo mokykloms kolektyvų, mes turime ir medžioklės ragų ansamblį, kasmet parvežantį tarptautinius laurus iš Lenkijos (vyr. mokyt. Audrius Pučinskas), vokalinį instrumentinį ansamblį „Gracile“ iš dainininkų, gitaristų ir smuikininkų (mokyt. metod. Birutė Pavalkienė, Remigijus Morkūnas ir aš), daug metų aktyviai koncertuojantį, rengiantį savus teminius renginius ir išvažiuojamuosius koncertus, gausų vaikų folkloro ansamblį „Sūduoniukai“, kuriame ir dainuojama, ir grojama, pasakojama, šokama, ruošiami solistai, duetai, trio, nuolat laimintys etnomuzikavimo konkursus (mokyt. metod. Eglė Bernotienė, kanklių vyr. mokytoja Irena Dulinskaitė ir aš). Pastaruosius keletą metų aukštais laimėjimais gali didžiuotis sakralinės muzikos puoselėtojai, kuriuos į duetus, trio suburia mokyt. metod. Salomėja Vitukynienė.
Tyliai dirbantis Dailės skyrius įneša savų spalvų į mokyklos gyvenimą. Per 9 jo gyvavimo metus čia išugdyta nemažai jaunimo, pasirinkusio menininko kelią.
Tad mūsų mokyklos išskirtinumas daugiaspalvis – nuo liaudies muzikos mylėtojų iki sakralinės muzikos, nuo skambių pučiamųjų instrumentų garsų iki tylių dailininkų potėpių. Iš esmės visi čia besimokantys vaikai pirmiausia įgyja kultūrinį išsilavinimą.
– Kokie pasiekimai susikaupė per šiuos jau besibaigiančius mokslo metus?
– Paruošta ir greitai Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai bus pateikta metinė mokyklos veiklos ataskaita. Ją bus galima rasti savivaldybės tinklapyje, skirsnyje „Teisės aktai“.
Na, o jei trumpai išskirti didžiausius pasiekimus, tai pirmiausia – III tarptautinė R. Žigaičio vaikų ir jaunimo kamerinio muzikavimo savaitė. Laimėtas projektas ir gautas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Už tai esu dėkinga pianistei Eglei Kasteckaitei, kurios iniciatyva visa tai organizuojama jau trečią kartą. Draugystė su Egle užsimezgė dar esant gyvam profesoriui R. Žigaičiui, nes jis į mažutę mūsų mokyklą atsiųsdavo koncertuoti šalies akademinės muzikos žvaigždes.
Pernai spalio 24–27 d. R. Žigaičio 85-osioms gimimo metinėms skirtoje savaitėje Eglė į mokyklą taip pat atsivežė būrį žvaigždžių.
Konkurso žiuri sudarė žinomi šalies atlikėjai ir svečiai iš Latvijos, JAV, kurie vedė ir meistriškumo pamokas. Konkurso nugalėtojais tapo mūsų mokyklos mokiniai – „Grand Prix“ atiteko Tadui Ruzveltui.  Netrukus *Vengrijoje laimėtas dar vienas Didysis prizas – tarptautiniame konkurse „Magic Britages of Budapest“, o kamerinis Rimantės Kalvaitytės ir Tito Chmieliausko duetas laimėjo I vietą (mokyt. metod. V. Puskunigienė ir G. Puskunigis).
Laimėjimų iš tiesų daug. Veiklos ataskaitoje paminėta, jog tarptautinių laureatų net 12, respublikiniuose konkursuose – 5 laureatai. Intensyvi popamokinė veikla vyksta ištisus metus – 2018 m. mokyklos mokiniai dalyvavo 44-iuose renginiuose.
– Šalia gražių laimėjimų visada būna ir rūpesčių bei sunkumų, kokius tenka ar teko įveikti šiai mokyklai?
– Asmeniškai man, kaip mokyklos vadovei, jokių didesnių sunkumų ar rūpesčių nebuvo. Tiesiog buvo kasdienis intensyvus mylimas ir įdomus darbas. Galbūt didesnis iššūkis – naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis, atnešęs mokytojams neaiškumo ir nemažai nusivylimo.
Kaip mokyklos vadovė pasijutau lyg ir išsisėmusi, įgyvendinusi viską, apie ką svajojau. Palieku sekančiam vadovui mokyklą tiesiog jos aukso amžiuje. O tobulėjimui niekada ribų nėra.
– Kadangi jau nesate vadovė, gal galite išdėstyti savo motyvus, kodėl išeinate nebaigusi kadencijos? Kaip pati vertinate savo darbo metus šioje mokykloje?
*– Šalia direktorystės visuomet dirbau pedagoginį smuiko mokytojos darbą. Vadovo darbas yra tik darbas, o mokytojo – pašaukimas. Pasirinkau pašaukimą, nes turiu daug idėjų, noro mokytis, tobulėti ir būrelį nuostabių mokinių.
Tokį sprendimą lėmė etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Bedėliodama pamokas į etatus radau, kad susidaro mažiausiai 0,75 smuiko mokytojo etato. Tad dilema – ką rinktis: ar likti tik smuiko mokytoja, ar kaip vadovei ieškoti smuiko mokytojo? Pasirinkau pirmą variantą. Nuo šių mokslo metų pradžios tapau laikinai einanti pareigas direktorė, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas direktorius, tačiau viskas labai jau užsitęsė. Pirmas konkursas buvo paskelbtas sausio mėn., jis neįvyko. Dabar vyks tik liepos viduryje…
Kiek žinau, konkursų eilę sustato Vilniuje, jų yra daugybė visoje šalyje į švietimo įstaigų vadovų vietas. Liūdna konstatuoti faktą, kad nemaža dalis švietimo įstaigų likę be vadovų. O mokykla be vadovo – lyg be galvos. Dirbau šį darbą 14 metų iš visos širdies, dažnai nei laiko, nei savaitgalių neskaičiuodama.
Dar noriu pasakyti savo nuomonę – kadangi reikalavimai mokyklos vadovui yra keliami didžiuliai, o kadencija – 5 metai, manau, mokyk-loms turi vadovauti ne mokytojai, ne menininkai, o vadybininkai. Per tuos metus aš, būdama mokytoja, išmokau vadybinio darbo. Taip, viskas išmokstama…
Didžiausi mano darbai būtų tokie: kompozitoriaus R. Žigaičio vardo suteikimas mokyklai 2010 metais ir muzikos mokyklos statuso pakeitimas į menų mokyklą, įsteigus Dailės skyrių. Įvairių klasių sukūrimas – kanklių, folkloro, klasikinės gitaros, solinio dainavimo, mušamųjų instrumentų. Šaunaus kolektyvo subūrimas – priėmiau nemažai kompetentingų, išsilavinusių pedagogų, jaunimo. Priėmiau net penkis mokytojus vyrus, nes manau, kad vaikui tai didžiulė paslauga – turėti dar vieną vyrišką autoritetą, nes, kaip žinia, vaikai nuo darželio auga labai moteriškoje aplinkoje.
Mokytojams buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį, semtis tarptautinės patirties. Daugelyje savo darbų neapsiėjau be Kazlų Rūdos savivaldybės paramos – finansinės ir moralinės. Paprastai pasakysiu – dariau, ką norėjau, nes visuomet turėjau daugybę idėjų, ateities planų, o aukščiausioji valdžia visuomet mane palaikė. Ačiū jiems už tai ir, aišku, šauniam mokyklos kolektyvui, su kuriuo man buvo lengva, įdomu ir gera dirbti.
O mokyklai linkiu liberalaus ir demokratiško vadovo, kuris gerbtų visus ir kiekvieną. Mano manymu, pagrindinė tokio tipo mokyklos vadovo pareiga – ne tik sudaryti geras ir saugias darbo sąlygas, bet ir įkvėpti žmones, kad jie dirbtų iš visos širdies.
– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės darbuose.
Kalbėjosi Loreta AKELIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...