…O su gamtos jėga, jos virsmais ir niekam nepavaldžiais dėsniais, nuolat kintančioje aplinkoje keičiamės ir mes. Gal ne visi tai pripažįsta ar moka įvardinti, bet taip jau yra. Matantieji ir juntantieji daugiau, giliau – apdovanotieji. Fotografas Vytautas Daraškevičius – vienas jų. Net tie, kas fotografija nelabai domisi, pavardę turėtų žinoti. Nes beveik penkis dešimtmečius jis fotografuoja mūsų senąsias šventes – pradėjo tada, kai apie baltiškuosius ritualus dauguma nežinojo ar buvo pamiršę, o kalbėjo ir veikė tik dešimtys… Fotografavo jis ir didžiuosius Atgimimo įvykius – tos nuotraukos jau tapo istorinėmis vertybėmis. Fotografavo ir dar daug ką, surengė daug parodų, išleido knygų, pelnė apdovanojimų… Penki dešimtmečiai intensyvios veiklos – ir niekada jo fotografijos nebuvo nuobodžios, lukštendamas tas pačias temas nekartojo pats savęs, neeksploatavo to, kas jau atrasta. Gal todėl, kad viskas buvo įdomu, kad pats buvo įsisukęs į tą vyksmą: ne tik stebėjo, bet ir šventė, ne tik fiksavo istoriją, bet ir joje dalyvavo? Labai patiko kažkada senokai Vytauto išsakytas požiūris į fotografiją: „Fotografijos priedermė ir kriterijus, pagal kurį reikėtų ją vertinti – kaip į ją žiūrovas žiūrės po 20, 40 ar 100 metų, ką ji jam duos“.
Marijampolės kultūros centro pirmame aukšte pačioje gegužės pradžioje atidaryta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Saulės ratu“ (taip vadinasi ir neseniai pasirodžiusi knyga) atspindi dešimtmečių darbo rezultatą – gaila, tik menkutę dalį. Daug daugiau sudėta į knygą, joje ir daugiau specialistų parengtos medžiagos, papročių, švenčių aprašymų. Parodoje prie kiekvieno ciklo taip pat yra konkrečios informacijos – besidomintieji etnokultūra, tautos paveldu turėtų ne tik pasižiūrėti, bet ir paskaityti. O fotografams (ar save taip vadinantiems) verta pasigilinti, kaip fotografuojamos, pateikiamos šventės…
Vytautas ilgiausiai fotografuoja Rasos šventes – pradėjo 1970-aisiais, nuo pirmųjų, rengtų Kernavėje… Užgavėnes fotografuoja nuo 1979-ųjų, Rudens lygiadienį – nuo 1995-ųjų. Vėliausiai, 2012 metais, fotografavo Žolinę. Parodoje – 8 ciklai. Atidarant parodą autorius sakė, kad turime džiaugtis ir didžiuotis, nes išsaugojome tradiciją pažymėti gamtos virsmus, turėtume džiaugtis, kad pas mus yra keturi metų laikai – ne visur taip yra, kitų kraštų gyventojai atvykę iš tiesų stebisi tuo… Viena vertus, švenčių pastaruoju metu daugėja, tačiau dažnai jos gerokai seklesnės, mažiau dvasingos nei anksčiau. Dabar per Rasas retai sulaukiama stebuklingo saulės patekėjimo, o anksčiau entuziastai netilpdavo ant piliakalnių…
Ypatinga paroda pasidžiaugė Kultūros centro direktorės pavaduotojas Ričardas Bagdanavičius, o Vitos Gvazdaitienės ir Dalios Venckienės vadovaujami mažieji etnokultūros puoselėtojai svečiui skyrė pavasario paukščių balsus…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos