Jau kelerius metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai teikiama daugiabučiams, priklausantiems kvartalui, t. y. įtrauktiems į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Kvartalinės renovacijos tikslas – atnaujinti ne pavienius namus, bet visą kvartale esančią infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimą ir pan. Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė visų šalies savivaldybių.
Būsto energijos taupymo agentūros (toliau BETA) direktorius Valius Serbenta paaiškina, kad visos Lietuvos savivaldybės yra skatinamos rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas, kurios apima ne tik pastatų energinio efektyvumo didinimą, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymą ir pritaikymą gyventojų poreikiams.
Pasiruošė daugiau nei pusė savivaldybių
Remiantis paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis, matyti, jog savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje tik didės – beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117 kvartalų.
Anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, kvartaline renovacija siekiama didesnės naudos – kad miestų gyventojams būtų sukurta visapusiškai geresnė gyvenimo aplinka.
„Kvartalinės renovacijos projektai padės pasiekti geresnių rezultatų, nei pavienių namų atnaujinimas. Džiugu, kad savivaldybės prie kompleksinės renovacijos prisideda įvairiomis iniciatyvomis – tvarko aplinką, suformuoja žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų namų energijos poreikį atnaujina šilumos tinklus“, – kalbėjo aplinkos ministras K. Mažeika Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.
Dėmesys – kokybei ir energijos taupymams
Aplinkos ministras K. Mažeika taip pat pabrėžia, kad svarbiausia nepamiršti renovacijos darbų kokybės: „Pastebime, jog renovuojamų daugiabučių gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir taip pat įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebėdami, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Gyventojams svarbu, kad namo modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis – būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėmis.“
BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė pastebi, kad įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai padėtų sutaupyti 300 000 MWh šiluminės energijos. Ji pabrėžia, kad įgyvendinus kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, turi būti pasiektas ne mažesnis nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymas.
„Didžiąja dalimi energijos taupymas susijęs su daugiabučių renovacija, bet rengiant Kvartalo efektyvumo didinimo programą, reikia realizuoti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, neužtenka renovuoti tik viešuosius pastatus ir daugiabučius, dar galima modernizuoti šilumos tiekimo tinklus ir neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai reikėtų įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių parkavimo aikšteles ar kitas gyvenimo kokybę kvartale gerinančias priemones“, – paaiškina S. Ramanauskienė.
Darbų įgyvendinimo tvarka nesikeičia
Dar svarbu pažymėti, kad nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, esminiai renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.
Nuotrauka iš BETA archyvų
Užs. 650.