Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Situacija sudėtinga (Eksperto komentaras)

Ieškodami atsakymų į klausimus, ar pakankamai efektyvios priemonės ir projektai, kuriuos Užimtumo tarnyba įgyvendina, bandydama padėti į darbo rinką grįžti vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms, ir ką šiuo klausimu Lietuvos sąlygomis būtų galima nuveikti daugiau, pakalbinome mūsų kraštietę nepriklausomą ekspertę ir lektorę Algimantą Pabedinskienę, kuri 2012–2016 metais vadovavo šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Algimanta Pabedinskienė– Daugelis Europos Sąjungos šalių susiduria su demografiniais pokyčiais, kurie verčia valstybes spręsti, susitelkus ES lygiu ar nacionaliniu lygiu, senėjančios visuomenės problemas įvairiais pjūviais: socialiniu, ekonominiu, sveikatinimo, švietimo, teisiniu ir pan. Senėjant Lietuvos visuomenei, vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę gyventojų dalį, todėl aktyvus jų dalyvavimas sociume, ypač darbo rinkoje, yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie garantuoja darnią ir tvarią visuomenės raidą.
Įvairiose ES šalyse, taip pat Lietuvoje, atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių nei 50 metų asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybės su amžiumi mažėja. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad šias galimybes mažina ne vien tik amžius, bet ir kiti veiksniai: neįgalumas, išsilavinimo ar kvalifikacijos stoka, modernių technologijų nevaldymas, motyvacijos trūkumas ir t. t. Vyresni asmenys darbo rinkoje yra laikomi neproduktyviais, negebančiais greitai reaguoti į kintančią aplinką, nelanksčiais, turinčiais įvairių fobijų, sunkiai prisijaukinančiais naujoves, nenorinčiais mokytis ir pan. Ar tai tiesa? Ar tai tik dar mūsų pakankamai jaunos demokratinės valstybės kopimo į brendimo stadiją augimo fragmentas? Kodėl mes nenorime pripažinti, kad gyvenimo trukmės ciklas didėja ir tai suteikia didesnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviais visose srityse, kurti pridėtinę vertę valstybei ir sau?
Įvairūs tyrimai (ES ir pasauliniai) rodo, kad ilgėjant gyvenimo trukmei keičiasi ir pačių vyresnio amžiaus asmenų požiūris į aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir kitame socialiniame visuomenės gyvenime. Ir ne vien tik ekonominės paskatos motyvuoja vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Labai dažnai tai susiję su savęs realizavimo įvairiuose socialiniuose kontekstuose aspektais. Juk aiškiai suprantame, kad kiekviena valstybė turtinga tiek, kiek ji geba išlaikyti ir įgalinti savo žmogiškąjį kapitalą savo valstybės, o kartu ir kiekvieno piliečio gerovei.
Vyresnio amžiaus žmonių ekonominę ir socialinę integraciją, skurdo mažinimo, psichologinių barjerų mažinimą ir pan. gali garantuoti holistinis (visaapimantis) prob-lemos sprendimo būdas. Holistinis požiūris šiandienos kontekste yra „daugiau žmonių turi dirbti ilgiau ir kitaip“. Tenka pripažinti, kad šiai problemai spręsti nacionaliniu lygiu teikiamas per mažas dėmesys, nes nekonsoliduojamos akademinės, verslo, valdžios institucijų (kaip Užimtumo tarnyba ir pan.), socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų institucijų pajėgos.
Taip, teisinė bazė ir strateginiai dokumentai ir ES, ir nacionaliniu lygiu yra. Tačiau jų įgyvendinimas ir gyvybingumas dažnai neduoda apčiuopiamų rezultatų ir tęstinumo. Todėl apjungus anksčiau minėtų institucijų, organizacijų intelektinį, patirties, akademinį potencialą ir kiekvienai iš pusių prisiėmus konkrečius vaidmenis, funkcijas ir atsakomybes, galima sumodeliuoti ilgalaikius ir tvarius sprendimus dėl vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką. Tie sprendimai turi būti kompleksiniai, pradedant nuo senėjančios darbo jėgos pasiūlos pokyčių analizės iki vyresnio asmens diskriminacijos eliminavimo įrankių sukūrimo darbo vietoje.
Užimtumo tarnyba vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką 2014–2020 m. įgyvendina keletą ES projektų. Jie atspindi šalies ir ES strateginius dokumentus. Pagrindinės priemonės vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką, kurias siūlo projektai yra profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, įdarbinimas subsidijuojant, bedarbių teritorinio judumo rėmimas.
Peržvelgus ir paanalizavus įgyvendinant projekto veiklas pasiektus rezultatus (Užimtumo tarnybos statistiką), viskas atrodo puikiai: daug įdarbintų, daug persikvalifikavusių, daug susikūrusių sau darbo vietas įsigijus verslo liudijimus. Tačiau šie rezultatai laiko perspektyvoje kinta. Todėl būtų labai svarbu vykdyti ilgalaikę rezultatų stebėseną, o tuomet būtų galima aiškiai konstatuoti, ar tie rezultatai yra tvarūs laiko perspektyvoje. Pavyzdžiui, sakykime, kad 10 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant. Tačiau, kiek iš jų lieka dirbti vienerius, dvejus ar daugiau metų? Arba, pavyzdžiui, perkvalifikuota 5 tūkst. asmenų, iš jų 2,5 tūkst. susikūrė sau darbo vietą įsigiję verslo liudijimus, o tūkstantis buvo įdarbinti. Kas toliau? Pateikti skaičiai yra projekto rezultatas, tačiau jo tvarumas ilgalaikėje per-spektyvoje kelia abejonių.
Tenka pripažinti, kad šios priemonės yra populiarios, ypač – darbo vietos subsidijavimas. Bet baigiasi subsidija ir kas toliau? Vyresnio amžiaus asmuo dažniausiai grįžta į startinę bedarbio poziciją. Taigi, investicijos skirtos, o pridėtinė vertė maža.
Panaši situacija ir dėl perkvalifikavimo priemonės. Ji puiki, vyresnio amžiaus asmenys sėkmingai mokosi ir įgyja naują profesiją, tačiau labai dažnai darbo vietos taip ir nesusiranda dėl diskriminacijos dėl amžiaus.
Dar vieno, vyresnio amžiaus žmonėms skirto, projekto priemonės yra gana patrauklios, nes jos suteikia galimybę naujoms kompetencijoms ir veikloms, susijusioms su savanoryste. Juolab kad Lietuvoje, kaip kitose pasaulio valstybėse, savanorystė tampa ne tik jaunų žmonių veiklos modeliu, bet įtraukia ir vyresnio amžiaus asmenis. Tačiau šios ir kitos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje nesukuria vientisos vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką politikos ir instrumentų, nes problema sprendžiama tik iš dalies ir trumpam laikotarpiui.
Ką reikėtų daryti, kad atsirastų tokios užimtumo priemonės, kurios vyresnio amžiaus asmenims suteiktų materialinį pasitenkinimą ir socialines garantijas? Tenka pripažinti, kad kokios inovatyvios bebūtų integracijos į darbo rinką priemonės, jos nebus efektyvios, jei nebus taikomos kompleksiškai ir nebus bendros užimtumo politikos dalimi. Todėl pirmiausia reikia turėti aiškią ir ilgalaikę nacionalinę vyresnio amžiaus asmenų užimtumo strategiją (priemones), kuri būtų rengiama su darbo rinkos dalyviais, reaguojant į esamą situaciją ir lūkesčius. Ją bendradarbiaudami turėtų parengti darbdaviai, akademikai, socialiniai partneriai, vyresnio amžiaus asmenų organizacijos ir pan. Antra, būtina sukurti veiksmingą pasiektų rodiklių (aktyvių ir pasyvių priemonių dėka) stebėsenos ir analizės mechanizmą ilgalaikėje perspektyvoje. Trečia, reikia dinamiškos ir lanksčios sprendimų priėmimo schemos užimtumo priemonėms keisti, reaguojant į darbo rinkos pokyčius. Ketvirta, užimtumo politikai formuoti reikia kūrybinio potencialo. Penkta, būtinos finansinės garantijos (ne tik ES lėšos, bet ir nacionalinio biudžeto tikslinis finansavimas).
Ką dar galime Lietuvoje padaryti rūpindamiesi vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką? Norėčiau atkreipti dėmesį į pamatinius dalykus, kurie formuojasi ne vienerius metus. Tai – mūsų visuomenėje nusistovėjusių stereotipų į vyresnio amžiaus asmenis darbo rinkoje laužymas. Mes galime sukurti daug įvairiausių priemonių, įrankių, mechanizmų, bet jei nekeisime savo požiūrio, problemą išspręsime tik trumpam. Todėl, nors tai skamba ir banaliai, visuomenės švietimas ir naujo požiūrio formavimas visais galimais būdais yra neišvengiamas. Dialogas turi vykti visuose lygiuose, nes demografiniai pokyčiai turės įtakos bendrai valstybės raidai, o tuo pačiu – ir kiekvienam iš mūsų.
Šiuo metu jau yra tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau aš nenorėčiau sutikti su nuomone, kad darbo rinka tapo atviresnė vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesiog trūksta darbuotojų. Paanalizavus darbdavių siūlymus ir pačiai dirbant projektuose lektore su šia pažeidžiama tiksline grupe, aiškiai matau, kad kartais ne kompetencijų ar motyvacijos kriterijai lemia darbdavių pasirinkimus. Todėl ir kalbu apie naujo požiūrio formavimą visuomenėje. Tiesiog visi sutelktai turime ieškoti būdų efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus darbingų asmenų talentus, žinias, patirtį, gabumus ir kompetencijas.
*

Dalindamasi įžvalgomis apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, noriu priminti ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso suteikiamas galimybes vyresnio amžiaus asmenims dirbti. Darbo kodekso 52 str. yra siūloma nuotolinio darbo sutartis, o 93 str. – darbo vietos dalijimosi sutartis. Šios sutarčių rūšys taip pat suteikia darbdaviams galimybes samdyti ir vyresnio amžiaus asmenis, suteikiant ir darbuotojui, ir darbdaviui patrauklias darbo sutarties sąlygas. Tačiau šia galimybe dar pasinaudoja labai mažai asmenų. Ir vėl grįžtame prie to, kad dialogas ir visuomenės švietimas yra būtini. Turime galiojantį pamatinį Darbo santykius reglamentuojantį dokumentą, bet jo straipsniuose išdėstytomis galimybėmis negebame pasinaudoti.
Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, be abejonės, turėtų būti patrauklu ir patiems susikurti darbo vietą įsigijus verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Juolab kad veiklų ir galimybių spektras platus, galima realizuoti ilgus metus puoselėtas idėjas. Tačiau daugeliui dažniausiai pritrūksta drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes trūksta finansinių, mini verslo valdymo žinių ir t. t. Šiai problemai spręsti galima būtų kurti įvairius ūkinės veiklos darinius kooperacijos pagrindu, kur susivienytų keli individualia veikla užsiimantys ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Tačiau tenka pastebėti, kad vis dėlto tik nedidelis procentas vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi kurti sau darbo vietą. Didžioji dauguma nori samdomo darbo.
Labai puikias perspektyvas Lietuvoje turi socialinio verslo pagrindu sukurtos socialinės įmonės. Jų veiklos koncepcija paremta ne tik ekonomine nauda, bet ir kuriama socialine pažanga ir verte visuomenei (socialinės paslaugos, bendruomenių verslai, pavėžėjimas ir pan.). Tokiose įmonėse vyresnio amžiaus asmenys gali puikiai save realizuoti, kadangi turi įvairių profesinių ir gyvenimiškų patirčių, kompetencijų, kurios kaip tik reikalingos socialinio verslo veikloje. Tai patraukli galimybė integruotis į darbo rinką, juolab kad socialinio verslo niša yra labai didelė. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip tik tobulina socialinio verslo įstatymą ir finansavimo sąlygas. Tikėtina, kad tie pasiūlymai paskatins socialinių verslų augimą.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad vyresnio amžiaus asmenims integruotis į darbo rinką yra pakankamai sudėtinga, nepriklausomai nuo Užimtumo tarnybos siūlomų priemonių ar projektinių veiklų. Be to, nors visuomenėje suformuota nuomonė apie vyresnio amžiaus asmenų gebėjimus dalyvauti darbo rinkoje yra neteisinga, tačiau būtent ji sukuria esamą situaciją. Vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tarpininko vaidmenį tarp pažeidžiamos grupės atstovo ir darbdavio ir skatins visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant vyresnio amžiaus asmenų tvarios integracijos į darbo rinką. Taip pat manau, kad siekiant, jog vyresnio amžiaus asmenys tęstų darbinę veiklą, jiems būtina įvairiapusė valstybės parama darbo vietai susikurti ir socialiniams verslams plėtoti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...