Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Situacija sudėtinga (Eksperto komentaras)

Ieškodami atsakymų į klausimus, ar pakankamai efektyvios priemonės ir projektai, kuriuos Užimtumo tarnyba įgyvendina, bandydama padėti į darbo rinką grįžti vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms, ir ką šiuo klausimu Lietuvos sąlygomis būtų galima nuveikti daugiau, pakalbinome mūsų kraštietę nepriklausomą ekspertę ir lektorę Algimantą Pabedinskienę, kuri 2012–2016 metais vadovavo šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Algimanta Pabedinskienė– Daugelis Europos Sąjungos šalių susiduria su demografiniais pokyčiais, kurie verčia valstybes spręsti, susitelkus ES lygiu ar nacionaliniu lygiu, senėjančios visuomenės problemas įvairiais pjūviais: socialiniu, ekonominiu, sveikatinimo, švietimo, teisiniu ir pan. Senėjant Lietuvos visuomenei, vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę gyventojų dalį, todėl aktyvus jų dalyvavimas sociume, ypač darbo rinkoje, yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie garantuoja darnią ir tvarią visuomenės raidą.
Įvairiose ES šalyse, taip pat Lietuvoje, atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių nei 50 metų asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybės su amžiumi mažėja. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad šias galimybes mažina ne vien tik amžius, bet ir kiti veiksniai: neįgalumas, išsilavinimo ar kvalifikacijos stoka, modernių technologijų nevaldymas, motyvacijos trūkumas ir t. t. Vyresni asmenys darbo rinkoje yra laikomi neproduktyviais, negebančiais greitai reaguoti į kintančią aplinką, nelanksčiais, turinčiais įvairių fobijų, sunkiai prisijaukinančiais naujoves, nenorinčiais mokytis ir pan. Ar tai tiesa? Ar tai tik dar mūsų pakankamai jaunos demokratinės valstybės kopimo į brendimo stadiją augimo fragmentas? Kodėl mes nenorime pripažinti, kad gyvenimo trukmės ciklas didėja ir tai suteikia didesnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviais visose srityse, kurti pridėtinę vertę valstybei ir sau?
Įvairūs tyrimai (ES ir pasauliniai) rodo, kad ilgėjant gyvenimo trukmei keičiasi ir pačių vyresnio amžiaus asmenų požiūris į aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir kitame socialiniame visuomenės gyvenime. Ir ne vien tik ekonominės paskatos motyvuoja vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Labai dažnai tai susiję su savęs realizavimo įvairiuose socialiniuose kontekstuose aspektais. Juk aiškiai suprantame, kad kiekviena valstybė turtinga tiek, kiek ji geba išlaikyti ir įgalinti savo žmogiškąjį kapitalą savo valstybės, o kartu ir kiekvieno piliečio gerovei.
Vyresnio amžiaus žmonių ekonominę ir socialinę integraciją, skurdo mažinimo, psichologinių barjerų mažinimą ir pan. gali garantuoti holistinis (visaapimantis) prob-lemos sprendimo būdas. Holistinis požiūris šiandienos kontekste yra „daugiau žmonių turi dirbti ilgiau ir kitaip“. Tenka pripažinti, kad šiai problemai spręsti nacionaliniu lygiu teikiamas per mažas dėmesys, nes nekonsoliduojamos akademinės, verslo, valdžios institucijų (kaip Užimtumo tarnyba ir pan.), socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų institucijų pajėgos.
Taip, teisinė bazė ir strateginiai dokumentai ir ES, ir nacionaliniu lygiu yra. Tačiau jų įgyvendinimas ir gyvybingumas dažnai neduoda apčiuopiamų rezultatų ir tęstinumo. Todėl apjungus anksčiau minėtų institucijų, organizacijų intelektinį, patirties, akademinį potencialą ir kiekvienai iš pusių prisiėmus konkrečius vaidmenis, funkcijas ir atsakomybes, galima sumodeliuoti ilgalaikius ir tvarius sprendimus dėl vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką. Tie sprendimai turi būti kompleksiniai, pradedant nuo senėjančios darbo jėgos pasiūlos pokyčių analizės iki vyresnio asmens diskriminacijos eliminavimo įrankių sukūrimo darbo vietoje.
Užimtumo tarnyba vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką 2014–2020 m. įgyvendina keletą ES projektų. Jie atspindi šalies ir ES strateginius dokumentus. Pagrindinės priemonės vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką, kurias siūlo projektai yra profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, įdarbinimas subsidijuojant, bedarbių teritorinio judumo rėmimas.
Peržvelgus ir paanalizavus įgyvendinant projekto veiklas pasiektus rezultatus (Užimtumo tarnybos statistiką), viskas atrodo puikiai: daug įdarbintų, daug persikvalifikavusių, daug susikūrusių sau darbo vietas įsigijus verslo liudijimus. Tačiau šie rezultatai laiko perspektyvoje kinta. Todėl būtų labai svarbu vykdyti ilgalaikę rezultatų stebėseną, o tuomet būtų galima aiškiai konstatuoti, ar tie rezultatai yra tvarūs laiko perspektyvoje. Pavyzdžiui, sakykime, kad 10 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant. Tačiau, kiek iš jų lieka dirbti vienerius, dvejus ar daugiau metų? Arba, pavyzdžiui, perkvalifikuota 5 tūkst. asmenų, iš jų 2,5 tūkst. susikūrė sau darbo vietą įsigiję verslo liudijimus, o tūkstantis buvo įdarbinti. Kas toliau? Pateikti skaičiai yra projekto rezultatas, tačiau jo tvarumas ilgalaikėje per-spektyvoje kelia abejonių.
Tenka pripažinti, kad šios priemonės yra populiarios, ypač – darbo vietos subsidijavimas. Bet baigiasi subsidija ir kas toliau? Vyresnio amžiaus asmuo dažniausiai grįžta į startinę bedarbio poziciją. Taigi, investicijos skirtos, o pridėtinė vertė maža.
Panaši situacija ir dėl perkvalifikavimo priemonės. Ji puiki, vyresnio amžiaus asmenys sėkmingai mokosi ir įgyja naują profesiją, tačiau labai dažnai darbo vietos taip ir nesusiranda dėl diskriminacijos dėl amžiaus.
Dar vieno, vyresnio amžiaus žmonėms skirto, projekto priemonės yra gana patrauklios, nes jos suteikia galimybę naujoms kompetencijoms ir veikloms, susijusioms su savanoryste. Juolab kad Lietuvoje, kaip kitose pasaulio valstybėse, savanorystė tampa ne tik jaunų žmonių veiklos modeliu, bet įtraukia ir vyresnio amžiaus asmenis. Tačiau šios ir kitos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje nesukuria vientisos vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką politikos ir instrumentų, nes problema sprendžiama tik iš dalies ir trumpam laikotarpiui.
Ką reikėtų daryti, kad atsirastų tokios užimtumo priemonės, kurios vyresnio amžiaus asmenims suteiktų materialinį pasitenkinimą ir socialines garantijas? Tenka pripažinti, kad kokios inovatyvios bebūtų integracijos į darbo rinką priemonės, jos nebus efektyvios, jei nebus taikomos kompleksiškai ir nebus bendros užimtumo politikos dalimi. Todėl pirmiausia reikia turėti aiškią ir ilgalaikę nacionalinę vyresnio amžiaus asmenų užimtumo strategiją (priemones), kuri būtų rengiama su darbo rinkos dalyviais, reaguojant į esamą situaciją ir lūkesčius. Ją bendradarbiaudami turėtų parengti darbdaviai, akademikai, socialiniai partneriai, vyresnio amžiaus asmenų organizacijos ir pan. Antra, būtina sukurti veiksmingą pasiektų rodiklių (aktyvių ir pasyvių priemonių dėka) stebėsenos ir analizės mechanizmą ilgalaikėje perspektyvoje. Trečia, reikia dinamiškos ir lanksčios sprendimų priėmimo schemos užimtumo priemonėms keisti, reaguojant į darbo rinkos pokyčius. Ketvirta, užimtumo politikai formuoti reikia kūrybinio potencialo. Penkta, būtinos finansinės garantijos (ne tik ES lėšos, bet ir nacionalinio biudžeto tikslinis finansavimas).
Ką dar galime Lietuvoje padaryti rūpindamiesi vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką? Norėčiau atkreipti dėmesį į pamatinius dalykus, kurie formuojasi ne vienerius metus. Tai – mūsų visuomenėje nusistovėjusių stereotipų į vyresnio amžiaus asmenis darbo rinkoje laužymas. Mes galime sukurti daug įvairiausių priemonių, įrankių, mechanizmų, bet jei nekeisime savo požiūrio, problemą išspręsime tik trumpam. Todėl, nors tai skamba ir banaliai, visuomenės švietimas ir naujo požiūrio formavimas visais galimais būdais yra neišvengiamas. Dialogas turi vykti visuose lygiuose, nes demografiniai pokyčiai turės įtakos bendrai valstybės raidai, o tuo pačiu – ir kiekvienam iš mūsų.
Šiuo metu jau yra tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau aš nenorėčiau sutikti su nuomone, kad darbo rinka tapo atviresnė vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesiog trūksta darbuotojų. Paanalizavus darbdavių siūlymus ir pačiai dirbant projektuose lektore su šia pažeidžiama tiksline grupe, aiškiai matau, kad kartais ne kompetencijų ar motyvacijos kriterijai lemia darbdavių pasirinkimus. Todėl ir kalbu apie naujo požiūrio formavimą visuomenėje. Tiesiog visi sutelktai turime ieškoti būdų efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus darbingų asmenų talentus, žinias, patirtį, gabumus ir kompetencijas.
*

Dalindamasi įžvalgomis apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, noriu priminti ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso suteikiamas galimybes vyresnio amžiaus asmenims dirbti. Darbo kodekso 52 str. yra siūloma nuotolinio darbo sutartis, o 93 str. – darbo vietos dalijimosi sutartis. Šios sutarčių rūšys taip pat suteikia darbdaviams galimybes samdyti ir vyresnio amžiaus asmenis, suteikiant ir darbuotojui, ir darbdaviui patrauklias darbo sutarties sąlygas. Tačiau šia galimybe dar pasinaudoja labai mažai asmenų. Ir vėl grįžtame prie to, kad dialogas ir visuomenės švietimas yra būtini. Turime galiojantį pamatinį Darbo santykius reglamentuojantį dokumentą, bet jo straipsniuose išdėstytomis galimybėmis negebame pasinaudoti.
Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, be abejonės, turėtų būti patrauklu ir patiems susikurti darbo vietą įsigijus verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Juolab kad veiklų ir galimybių spektras platus, galima realizuoti ilgus metus puoselėtas idėjas. Tačiau daugeliui dažniausiai pritrūksta drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes trūksta finansinių, mini verslo valdymo žinių ir t. t. Šiai problemai spręsti galima būtų kurti įvairius ūkinės veiklos darinius kooperacijos pagrindu, kur susivienytų keli individualia veikla užsiimantys ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Tačiau tenka pastebėti, kad vis dėlto tik nedidelis procentas vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi kurti sau darbo vietą. Didžioji dauguma nori samdomo darbo.
Labai puikias perspektyvas Lietuvoje turi socialinio verslo pagrindu sukurtos socialinės įmonės. Jų veiklos koncepcija paremta ne tik ekonomine nauda, bet ir kuriama socialine pažanga ir verte visuomenei (socialinės paslaugos, bendruomenių verslai, pavėžėjimas ir pan.). Tokiose įmonėse vyresnio amžiaus asmenys gali puikiai save realizuoti, kadangi turi įvairių profesinių ir gyvenimiškų patirčių, kompetencijų, kurios kaip tik reikalingos socialinio verslo veikloje. Tai patraukli galimybė integruotis į darbo rinką, juolab kad socialinio verslo niša yra labai didelė. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip tik tobulina socialinio verslo įstatymą ir finansavimo sąlygas. Tikėtina, kad tie pasiūlymai paskatins socialinių verslų augimą.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad vyresnio amžiaus asmenims integruotis į darbo rinką yra pakankamai sudėtinga, nepriklausomai nuo Užimtumo tarnybos siūlomų priemonių ar projektinių veiklų. Be to, nors visuomenėje suformuota nuomonė apie vyresnio amžiaus asmenų gebėjimus dalyvauti darbo rinkoje yra neteisinga, tačiau būtent ji sukuria esamą situaciją. Vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tarpininko vaidmenį tarp pažeidžiamos grupės atstovo ir darbdavio ir skatins visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant vyresnio amžiaus asmenų tvarios integracijos į darbo rinką. Taip pat manau, kad siekiant, jog vyresnio amžiaus asmenys tęstų darbinę veiklą, jiems būtina įvairiapusė valstybės parama darbo vietai susikurti ir socialiniams verslams plėtoti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...
  • Marijampolės kolegija minėjo 20-metį

    2021-11-26Marijampolės kolegija minėjo 20-metį
    Jubiliejus – tai proga prisiminti, padėkoti, nusilenkti. Trečiadienį tokią progą turėjo Marijampolės kolegijos bendruomenė, minėdama kolegijos 20-metį. Tradiciškai pasigirdo svarstymų, ar tai daug, ar mažai – 20 metų. Kaip institucijai tai nėra didelis amžius. Visgi tuos metus dar prisimena daugelis, daug yra žmonių, kurie gali pasidalinti atsiminimais, įspūdžiais apie tai, kaip kolegija kūrėsi ir vystėsi. Kolegija visais šiais metais įgyvendino įvairias šventines iniciatyvas, skirtas jubiliejui. Marijampolės kultūros centre trečiadienį buvo atidaryta fotografijų, įamžinusių kolegijos dešimtmečius, paroda „20-mečio istorija atminty ir vilty“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios, skirtos pagerbti ir prisiminti kolegijos bendruomenės narius. Iškilmingą renginį „Praeitis atvira ateičiai“ kultūros centro ...
  • Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?

    2021-11-26Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?
    Norite sutaupyti pinigų perkant vaikiškus drabužius? Vaikiškiems drabužiams galite išleisti netgi daugiau nei perkant suaugusiųjų drabužius. Ką daryti ir kaip sutaupyti? Štai keletas patarimų praktiškoms mamoms! 1. Pirkite klasikinius drabužius Pirkite klasikinius pagrindus – tai patarimas, kurį perskaitysite kiekviename mados žurnale nuo „Vogue“, „Elle“ iki „Grazia“. Ir šią taisyklę lygiai taip pat galime pritaikyti vaikų drabužiams. Džinsai, chinos, pagrindiniai marškinėliai ir megztiniai taps pagrindiniais jūsų vaiko drabužių deriniais. Taip vaikas visada turės universalų drabužį, kurį galės derinti su naujais „negaliu gyventi be jo “ marškinėliais, kelnėmis ar sijonu. 2. Priimkite visas dovanas, ypač kūdikių rūbelius Neišvengiama, kad nuo tos dienos, kai pranešite apie nėštumą, ...
  • Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros

    2021-11-20Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros
    Lapkričio 1 d. susijungė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), iki šiol administravusi daugiabučių renovacijos procesus, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Nuo šiol pastatų renovacijos procesus koordinuos naujai įsteigtas APVA pastatų energinio taupumo departamentas. Aplinkos ministerija tikina, kad agentūrų susijungimas padės užtikrinti efektyvesnę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo eigą visoms proceso šalims. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos planas yra patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti. APVA direktorius Ignotas Šalavėjus pasakoja, jog Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę ...
  • Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 

    2021-11-19Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 
    Žmonėms, kurie nežino, ką skaityti, rekomenduojame atsiversti gerą, laiko patikrintą klasikos knygą. Tačiau šiuolaikinė literatūra taip pat įdomi ir verta dėmesio. Kiekvienais metais rengiami įvairūs prestižiniai apdovanojimai, tokie kaip „Man Booker“, Pulicerio ar Nobelio literatūros premijos. Skaitytojai taip pat nominuoja ir renka savo geriausias metų knygas. Todėl visada verta pasižvalgyti po tokių premijų ar rinkimų nugalėtojus, nominantus, bei pasidomėti įvairiais  bestseleriais. Tiems, kuriems vis dar keblu išsirinkti vertingą skaitinį, interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė rekomendacijų ir siūlo tokią šiuolaikinę užsienio literatūrą, kuri įsimins ilgam. Visgi, skaitytojai, kaip ir knygos, labai įvairūs, todėl šiame sąraše rasite kūrinių, parinktų skirtingų pomėgių žmonėms. Tai populiarūs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.