Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Situacija sudėtinga (Eksperto komentaras)

Ieškodami atsakymų į klausimus, ar pakankamai efektyvios priemonės ir projektai, kuriuos Užimtumo tarnyba įgyvendina, bandydama padėti į darbo rinką grįžti vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms, ir ką šiuo klausimu Lietuvos sąlygomis būtų galima nuveikti daugiau, pakalbinome mūsų kraštietę nepriklausomą ekspertę ir lektorę Algimantą Pabedinskienę, kuri 2012–2016 metais vadovavo šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Algimanta Pabedinskienė– Daugelis Europos Sąjungos šalių susiduria su demografiniais pokyčiais, kurie verčia valstybes spręsti, susitelkus ES lygiu ar nacionaliniu lygiu, senėjančios visuomenės problemas įvairiais pjūviais: socialiniu, ekonominiu, sveikatinimo, švietimo, teisiniu ir pan. Senėjant Lietuvos visuomenei, vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę gyventojų dalį, todėl aktyvus jų dalyvavimas sociume, ypač darbo rinkoje, yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie garantuoja darnią ir tvarią visuomenės raidą.
Įvairiose ES šalyse, taip pat Lietuvoje, atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių nei 50 metų asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybės su amžiumi mažėja. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad šias galimybes mažina ne vien tik amžius, bet ir kiti veiksniai: neįgalumas, išsilavinimo ar kvalifikacijos stoka, modernių technologijų nevaldymas, motyvacijos trūkumas ir t. t. Vyresni asmenys darbo rinkoje yra laikomi neproduktyviais, negebančiais greitai reaguoti į kintančią aplinką, nelanksčiais, turinčiais įvairių fobijų, sunkiai prisijaukinančiais naujoves, nenorinčiais mokytis ir pan. Ar tai tiesa? Ar tai tik dar mūsų pakankamai jaunos demokratinės valstybės kopimo į brendimo stadiją augimo fragmentas? Kodėl mes nenorime pripažinti, kad gyvenimo trukmės ciklas didėja ir tai suteikia didesnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviais visose srityse, kurti pridėtinę vertę valstybei ir sau?
Įvairūs tyrimai (ES ir pasauliniai) rodo, kad ilgėjant gyvenimo trukmei keičiasi ir pačių vyresnio amžiaus asmenų požiūris į aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir kitame socialiniame visuomenės gyvenime. Ir ne vien tik ekonominės paskatos motyvuoja vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Labai dažnai tai susiję su savęs realizavimo įvairiuose socialiniuose kontekstuose aspektais. Juk aiškiai suprantame, kad kiekviena valstybė turtinga tiek, kiek ji geba išlaikyti ir įgalinti savo žmogiškąjį kapitalą savo valstybės, o kartu ir kiekvieno piliečio gerovei.
Vyresnio amžiaus žmonių ekonominę ir socialinę integraciją, skurdo mažinimo, psichologinių barjerų mažinimą ir pan. gali garantuoti holistinis (visaapimantis) prob-lemos sprendimo būdas. Holistinis požiūris šiandienos kontekste yra „daugiau žmonių turi dirbti ilgiau ir kitaip“. Tenka pripažinti, kad šiai problemai spręsti nacionaliniu lygiu teikiamas per mažas dėmesys, nes nekonsoliduojamos akademinės, verslo, valdžios institucijų (kaip Užimtumo tarnyba ir pan.), socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų institucijų pajėgos.
Taip, teisinė bazė ir strateginiai dokumentai ir ES, ir nacionaliniu lygiu yra. Tačiau jų įgyvendinimas ir gyvybingumas dažnai neduoda apčiuopiamų rezultatų ir tęstinumo. Todėl apjungus anksčiau minėtų institucijų, organizacijų intelektinį, patirties, akademinį potencialą ir kiekvienai iš pusių prisiėmus konkrečius vaidmenis, funkcijas ir atsakomybes, galima sumodeliuoti ilgalaikius ir tvarius sprendimus dėl vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką. Tie sprendimai turi būti kompleksiniai, pradedant nuo senėjančios darbo jėgos pasiūlos pokyčių analizės iki vyresnio asmens diskriminacijos eliminavimo įrankių sukūrimo darbo vietoje.
Užimtumo tarnyba vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką 2014–2020 m. įgyvendina keletą ES projektų. Jie atspindi šalies ir ES strateginius dokumentus. Pagrindinės priemonės vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką, kurias siūlo projektai yra profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, įdarbinimas subsidijuojant, bedarbių teritorinio judumo rėmimas.
Peržvelgus ir paanalizavus įgyvendinant projekto veiklas pasiektus rezultatus (Užimtumo tarnybos statistiką), viskas atrodo puikiai: daug įdarbintų, daug persikvalifikavusių, daug susikūrusių sau darbo vietas įsigijus verslo liudijimus. Tačiau šie rezultatai laiko perspektyvoje kinta. Todėl būtų labai svarbu vykdyti ilgalaikę rezultatų stebėseną, o tuomet būtų galima aiškiai konstatuoti, ar tie rezultatai yra tvarūs laiko perspektyvoje. Pavyzdžiui, sakykime, kad 10 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant. Tačiau, kiek iš jų lieka dirbti vienerius, dvejus ar daugiau metų? Arba, pavyzdžiui, perkvalifikuota 5 tūkst. asmenų, iš jų 2,5 tūkst. susikūrė sau darbo vietą įsigiję verslo liudijimus, o tūkstantis buvo įdarbinti. Kas toliau? Pateikti skaičiai yra projekto rezultatas, tačiau jo tvarumas ilgalaikėje per-spektyvoje kelia abejonių.
Tenka pripažinti, kad šios priemonės yra populiarios, ypač – darbo vietos subsidijavimas. Bet baigiasi subsidija ir kas toliau? Vyresnio amžiaus asmuo dažniausiai grįžta į startinę bedarbio poziciją. Taigi, investicijos skirtos, o pridėtinė vertė maža.
Panaši situacija ir dėl perkvalifikavimo priemonės. Ji puiki, vyresnio amžiaus asmenys sėkmingai mokosi ir įgyja naują profesiją, tačiau labai dažnai darbo vietos taip ir nesusiranda dėl diskriminacijos dėl amžiaus.
Dar vieno, vyresnio amžiaus žmonėms skirto, projekto priemonės yra gana patrauklios, nes jos suteikia galimybę naujoms kompetencijoms ir veikloms, susijusioms su savanoryste. Juolab kad Lietuvoje, kaip kitose pasaulio valstybėse, savanorystė tampa ne tik jaunų žmonių veiklos modeliu, bet įtraukia ir vyresnio amžiaus asmenis. Tačiau šios ir kitos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje nesukuria vientisos vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką politikos ir instrumentų, nes problema sprendžiama tik iš dalies ir trumpam laikotarpiui.
Ką reikėtų daryti, kad atsirastų tokios užimtumo priemonės, kurios vyresnio amžiaus asmenims suteiktų materialinį pasitenkinimą ir socialines garantijas? Tenka pripažinti, kad kokios inovatyvios bebūtų integracijos į darbo rinką priemonės, jos nebus efektyvios, jei nebus taikomos kompleksiškai ir nebus bendros užimtumo politikos dalimi. Todėl pirmiausia reikia turėti aiškią ir ilgalaikę nacionalinę vyresnio amžiaus asmenų užimtumo strategiją (priemones), kuri būtų rengiama su darbo rinkos dalyviais, reaguojant į esamą situaciją ir lūkesčius. Ją bendradarbiaudami turėtų parengti darbdaviai, akademikai, socialiniai partneriai, vyresnio amžiaus asmenų organizacijos ir pan. Antra, būtina sukurti veiksmingą pasiektų rodiklių (aktyvių ir pasyvių priemonių dėka) stebėsenos ir analizės mechanizmą ilgalaikėje perspektyvoje. Trečia, reikia dinamiškos ir lanksčios sprendimų priėmimo schemos užimtumo priemonėms keisti, reaguojant į darbo rinkos pokyčius. Ketvirta, užimtumo politikai formuoti reikia kūrybinio potencialo. Penkta, būtinos finansinės garantijos (ne tik ES lėšos, bet ir nacionalinio biudžeto tikslinis finansavimas).
Ką dar galime Lietuvoje padaryti rūpindamiesi vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką? Norėčiau atkreipti dėmesį į pamatinius dalykus, kurie formuojasi ne vienerius metus. Tai – mūsų visuomenėje nusistovėjusių stereotipų į vyresnio amžiaus asmenis darbo rinkoje laužymas. Mes galime sukurti daug įvairiausių priemonių, įrankių, mechanizmų, bet jei nekeisime savo požiūrio, problemą išspręsime tik trumpam. Todėl, nors tai skamba ir banaliai, visuomenės švietimas ir naujo požiūrio formavimas visais galimais būdais yra neišvengiamas. Dialogas turi vykti visuose lygiuose, nes demografiniai pokyčiai turės įtakos bendrai valstybės raidai, o tuo pačiu – ir kiekvienam iš mūsų.
Šiuo metu jau yra tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau aš nenorėčiau sutikti su nuomone, kad darbo rinka tapo atviresnė vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesiog trūksta darbuotojų. Paanalizavus darbdavių siūlymus ir pačiai dirbant projektuose lektore su šia pažeidžiama tiksline grupe, aiškiai matau, kad kartais ne kompetencijų ar motyvacijos kriterijai lemia darbdavių pasirinkimus. Todėl ir kalbu apie naujo požiūrio formavimą visuomenėje. Tiesiog visi sutelktai turime ieškoti būdų efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus darbingų asmenų talentus, žinias, patirtį, gabumus ir kompetencijas.
*

Dalindamasi įžvalgomis apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, noriu priminti ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso suteikiamas galimybes vyresnio amžiaus asmenims dirbti. Darbo kodekso 52 str. yra siūloma nuotolinio darbo sutartis, o 93 str. – darbo vietos dalijimosi sutartis. Šios sutarčių rūšys taip pat suteikia darbdaviams galimybes samdyti ir vyresnio amžiaus asmenis, suteikiant ir darbuotojui, ir darbdaviui patrauklias darbo sutarties sąlygas. Tačiau šia galimybe dar pasinaudoja labai mažai asmenų. Ir vėl grįžtame prie to, kad dialogas ir visuomenės švietimas yra būtini. Turime galiojantį pamatinį Darbo santykius reglamentuojantį dokumentą, bet jo straipsniuose išdėstytomis galimybėmis negebame pasinaudoti.
Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, be abejonės, turėtų būti patrauklu ir patiems susikurti darbo vietą įsigijus verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Juolab kad veiklų ir galimybių spektras platus, galima realizuoti ilgus metus puoselėtas idėjas. Tačiau daugeliui dažniausiai pritrūksta drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes trūksta finansinių, mini verslo valdymo žinių ir t. t. Šiai problemai spręsti galima būtų kurti įvairius ūkinės veiklos darinius kooperacijos pagrindu, kur susivienytų keli individualia veikla užsiimantys ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Tačiau tenka pastebėti, kad vis dėlto tik nedidelis procentas vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi kurti sau darbo vietą. Didžioji dauguma nori samdomo darbo.
Labai puikias perspektyvas Lietuvoje turi socialinio verslo pagrindu sukurtos socialinės įmonės. Jų veiklos koncepcija paremta ne tik ekonomine nauda, bet ir kuriama socialine pažanga ir verte visuomenei (socialinės paslaugos, bendruomenių verslai, pavėžėjimas ir pan.). Tokiose įmonėse vyresnio amžiaus asmenys gali puikiai save realizuoti, kadangi turi įvairių profesinių ir gyvenimiškų patirčių, kompetencijų, kurios kaip tik reikalingos socialinio verslo veikloje. Tai patraukli galimybė integruotis į darbo rinką, juolab kad socialinio verslo niša yra labai didelė. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip tik tobulina socialinio verslo įstatymą ir finansavimo sąlygas. Tikėtina, kad tie pasiūlymai paskatins socialinių verslų augimą.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad vyresnio amžiaus asmenims integruotis į darbo rinką yra pakankamai sudėtinga, nepriklausomai nuo Užimtumo tarnybos siūlomų priemonių ar projektinių veiklų. Be to, nors visuomenėje suformuota nuomonė apie vyresnio amžiaus asmenų gebėjimus dalyvauti darbo rinkoje yra neteisinga, tačiau būtent ji sukuria esamą situaciją. Vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tarpininko vaidmenį tarp pažeidžiamos grupės atstovo ir darbdavio ir skatins visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant vyresnio amžiaus asmenų tvarios integracijos į darbo rinką. Taip pat manau, kad siekiant, jog vyresnio amžiaus asmenys tęstų darbinę veiklą, jiems būtina įvairiapusė valstybės parama darbo vietai susikurti ir socialiniams verslams plėtoti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek kuklesnė, nei, tarkime, naudojant betoninius polius. Taigi, jei ir jūs esate vienas iš tų, kuris žino, kas yra sraigtiniai poliai, tačiau negalėtų pateikti atsakymo į ...
  • O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)

    2020-10-28O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)
    Žinoma, pasaulis nebūtų sugriuvęs ir didieji istorijos virsmai nebūtų buvę kitokie. Bet šiandien, minėdami 150-ąją jo gimimo sukaktį, tikrai galime teigti: jo indėlis į mūsų kultūrą, lietuvybės puoselėjimą, šio krašto identiteto išsaugojimą sunkiai pervertinamas. „…knygnešys, slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti vienas iš steigėjų ir jos vadovas, Tilžės ir JAV lietuviškų laikraščių bendradarbis ir leidėjas, publicistas, grožinės literatūros vertėjas ir leidėjas, Miko Petrausko operečių libretų autorius, tautosakos rinkėjas, muziejininkas. Trisdešimt metų (1896–1926) gyveno JAV, į ...
  • Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose

    2020-10-28Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose
    Spalis – senjorų mėnuo. Jau šio mėnesio pirmąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, gied-romis šypsenomis iš nuotraukų pražydo Patašinės bibliotekos parodų lentynos: čia parengta mūsų bendruomenės fotografės Rimos Spūdienės darbų paroda „Mūsų senjorai – žydintis gyvenimo ruduo“. R. Spūdienė savo kūryba – nuotraukomis, filmukais internete, parodomis – puikiai reprezentuoja Patašinės miestelį ir jo bendruomenę, populiarina biblio-tekos veiklą. Kadangi Patašinės senjorai aktyvūs, veiklūs, kūrybiški, fotografė šiai parodai pradėjo ruoštis daugiau kaip prieš metus, fiksuodama gražiausias akimirkas iš ...
  • A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti

    2020-10-28A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti
    Po rugsėjo 9-ąją vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai. Kai buvo paskelbta, kad absoliučia dauguma laimėjo Aliaksandras Lukašenka, žmonės ėmė mitinguoti, protestuoti, nes ne vienam atrodė, kad taip negali būti, kadangi buvo nemažai ir tokių, kurie išdrįso balsuoti už opoziciją. Baltarusija – mūsų kaimynė, todėl tai, kas vyksta šioje šalyje, veikia ir mus, mūsų šalies saugumą, mūsų pačių saugumo jausmą. Žmonės nerimauja, kad jeigu ilgai užsitęsę neramumai kaimyninėje šalyje peraugtų į karinius veiksmus, susirėmimus tarp ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. Apdraudė galvijus Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė paspausti nuorodą ir neva užsidirbti daug pinigų iš investicijų. „Esu atsargus žmogus. Nuorodos nespaudžiau. Iškart kreipiausi į www.epolicija.lt“, – pasakoja sukčių taikiniu tapęs pašnekovas. Policijos ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ir daugiau metų) sudarė Šiaulių „FK Mamukai“, Vilniaus ,,JL Stars“, Kybartų „Sveikata“, Marijampolės „MMFK Sūduva“, Šiaulių „Ginstrektės damos“ komandos. Turnyre buvo varžomasi 7×7 dvejose aikštelėse, vienu ...
  • Policija grįžta į kaimus

    2020-10-24Policija grįžta į kaimus
    Netylant svarstymams, kad apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijų panaikinimas, policijos nuovadų uždarymas buvo policijos reformos klaida, nes policija nutolo nuo žmonių ir prarado grįžtamąjį ryšį, Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla patvirtino policijos veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą. Jo esmė, kad policijos pareigūnams vėl priskirtos seniūnijos, kuriose jie lankosi, palaiko ryšius su seniūnais ir gyventojais. Tad nuo spalio 1-osios kiek kitokia forma į seniūnijas sugrįžo policija. Pareigūnai atlieka anksčiau dirbusių apylinkės inspektorių funkcijas. ...
  • Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose

    2020-10-24Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose
    Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių kaimiškųjų seniūnijų seniūnai pasirinko aktyvų gyventojų aptarnavimo modelį. Tai reiškia, kad pareigūnai keletą kartų per savaitę atvyksta į seniūnijas, patruliuoja jose, tikrina vairuotojų blaivumą, stebi eismo saugumą, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikosi pėstieji, dviratininkai, elektriniais paspirtukais važinėjantys paaugliai. Veiklos tyrėjai lanko į viešosios tvarkos pažeidimus, nusikalstamas veikas linkusių asmenų susibūrimo vietas, „karštuosius“ taškus, kur daugiausia padaroma viešosios tvarkos pažeidimų, nusikalstamų veikų. Kiekviena seniūnija yra skyrusi pareigūnams kabinetą, kur ...
  • Gyventojai jaučiasi saugesni

    2020-10-24Gyventojai jaučiasi saugesni
    „Suvalkiečio“ korespondentė lankė kaimiškų seniūnijų gyventojus ir klausė, ar jie pastebėjo, kad nuo spalio 1-osios jų kaimus ar miestelius dažniau lanko policijos pareigūnai. Ar žmonės žino, kad kartą per savaitę jie dirba jų seniūnijoje? Ar gyventojai pasigedo po reformos pradingusių apylinkės inspektorių? Sasnavos miestelyje gyvenantys Loreta Palubinskienė ir Darius Pauliukonis sakė, kad pastaruoju metu Sasnavoje tikrai daugiau policijos. Žmonės girdėjo, kad seniūnijai yra priskirti konkretūs pareigūnai, kad prireikus galima į juos kreiptis. „Mums nereikėjo, tai ir ...
  • Eksperto komentaras

    2020-10-24Eksperto komentaras
    Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Alfredas BARTKUS: – Nuo spalio 1-osios, vykdant Generalinio komisaro įsakymą „Dėl policijos veiksmų stiprinant kaimiškų vietovių gyventojų saugumą“, į seniūnijų centrus kartą per savaitę atvyksta du policijos pareigūnai, kurie tris valandas dirba tik toje seniūnijoje. Šis žingsnis nėra grįžimas atgal, apylinkės inspektorių sugrąžinimas, tokios pareigybės nebebus. Į seniūnijas, kaip ir buvo po reformos, vyksta veiklos padalinio tyrėjai. Kartu prisijungė ir bendruomenės pareigūnai. Tik anksčiau tyrėjai patys pagal kriminogeninę situaciją, ...
  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką nuolat reikia prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia. Buvo rūkoma visur Prieš daugiau ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos. Metas – sunkus visiemsVisuotinė pandemija ne ...