Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Situacija sudėtinga (Eksperto komentaras)

Ieškodami atsakymų į klausimus, ar pakankamai efektyvios priemonės ir projektai, kuriuos Užimtumo tarnyba įgyvendina, bandydama padėti į darbo rinką grįžti vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms, ir ką šiuo klausimu Lietuvos sąlygomis būtų galima nuveikti daugiau, pakalbinome mūsų kraštietę nepriklausomą ekspertę ir lektorę Algimantą Pabedinskienę, kuri 2012–2016 metais vadovavo šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Algimanta Pabedinskienė– Daugelis Europos Sąjungos šalių susiduria su demografiniais pokyčiais, kurie verčia valstybes spręsti, susitelkus ES lygiu ar nacionaliniu lygiu, senėjančios visuomenės problemas įvairiais pjūviais: socialiniu, ekonominiu, sveikatinimo, švietimo, teisiniu ir pan. Senėjant Lietuvos visuomenei, vyresnio amžiaus asmenys sudaro vis didesnę gyventojų dalį, todėl aktyvus jų dalyvavimas sociume, ypač darbo rinkoje, yra vieni pagrindinių veiksnių, kurie garantuoja darnią ir tvarią visuomenės raidą.
Įvairiose ES šalyse, taip pat Lietuvoje, atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių nei 50 metų asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybės su amžiumi mažėja. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad šias galimybes mažina ne vien tik amžius, bet ir kiti veiksniai: neįgalumas, išsilavinimo ar kvalifikacijos stoka, modernių technologijų nevaldymas, motyvacijos trūkumas ir t. t. Vyresni asmenys darbo rinkoje yra laikomi neproduktyviais, negebančiais greitai reaguoti į kintančią aplinką, nelanksčiais, turinčiais įvairių fobijų, sunkiai prisijaukinančiais naujoves, nenorinčiais mokytis ir pan. Ar tai tiesa? Ar tai tik dar mūsų pakankamai jaunos demokratinės valstybės kopimo į brendimo stadiją augimo fragmentas? Kodėl mes nenorime pripažinti, kad gyvenimo trukmės ciklas didėja ir tai suteikia didesnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms būti aktyviais visose srityse, kurti pridėtinę vertę valstybei ir sau?
Įvairūs tyrimai (ES ir pasauliniai) rodo, kad ilgėjant gyvenimo trukmei keičiasi ir pačių vyresnio amžiaus asmenų požiūris į aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje ir kitame socialiniame visuomenės gyvenime. Ir ne vien tik ekonominės paskatos motyvuoja vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Labai dažnai tai susiję su savęs realizavimo įvairiuose socialiniuose kontekstuose aspektais. Juk aiškiai suprantame, kad kiekviena valstybė turtinga tiek, kiek ji geba išlaikyti ir įgalinti savo žmogiškąjį kapitalą savo valstybės, o kartu ir kiekvieno piliečio gerovei.
Vyresnio amžiaus žmonių ekonominę ir socialinę integraciją, skurdo mažinimo, psichologinių barjerų mažinimą ir pan. gali garantuoti holistinis (visaapimantis) prob-lemos sprendimo būdas. Holistinis požiūris šiandienos kontekste yra „daugiau žmonių turi dirbti ilgiau ir kitaip“. Tenka pripažinti, kad šiai problemai spręsti nacionaliniu lygiu teikiamas per mažas dėmesys, nes nekonsoliduojamos akademinės, verslo, valdžios institucijų (kaip Užimtumo tarnyba ir pan.), socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų institucijų pajėgos.
Taip, teisinė bazė ir strateginiai dokumentai ir ES, ir nacionaliniu lygiu yra. Tačiau jų įgyvendinimas ir gyvybingumas dažnai neduoda apčiuopiamų rezultatų ir tęstinumo. Todėl apjungus anksčiau minėtų institucijų, organizacijų intelektinį, patirties, akademinį potencialą ir kiekvienai iš pusių prisiėmus konkrečius vaidmenis, funkcijas ir atsakomybes, galima sumodeliuoti ilgalaikius ir tvarius sprendimus dėl vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką. Tie sprendimai turi būti kompleksiniai, pradedant nuo senėjančios darbo jėgos pasiūlos pokyčių analizės iki vyresnio asmens diskriminacijos eliminavimo įrankių sukūrimo darbo vietoje.
Užimtumo tarnyba vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką 2014–2020 m. įgyvendina keletą ES projektų. Jie atspindi šalies ir ES strateginius dokumentus. Pagrindinės priemonės vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką, kurias siūlo projektai yra profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, įdarbinimas subsidijuojant, bedarbių teritorinio judumo rėmimas.
Peržvelgus ir paanalizavus įgyvendinant projekto veiklas pasiektus rezultatus (Užimtumo tarnybos statistiką), viskas atrodo puikiai: daug įdarbintų, daug persikvalifikavusių, daug susikūrusių sau darbo vietas įsigijus verslo liudijimus. Tačiau šie rezultatai laiko perspektyvoje kinta. Todėl būtų labai svarbu vykdyti ilgalaikę rezultatų stebėseną, o tuomet būtų galima aiškiai konstatuoti, ar tie rezultatai yra tvarūs laiko perspektyvoje. Pavyzdžiui, sakykime, kad 10 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant. Tačiau, kiek iš jų lieka dirbti vienerius, dvejus ar daugiau metų? Arba, pavyzdžiui, perkvalifikuota 5 tūkst. asmenų, iš jų 2,5 tūkst. susikūrė sau darbo vietą įsigiję verslo liudijimus, o tūkstantis buvo įdarbinti. Kas toliau? Pateikti skaičiai yra projekto rezultatas, tačiau jo tvarumas ilgalaikėje per-spektyvoje kelia abejonių.
Tenka pripažinti, kad šios priemonės yra populiarios, ypač – darbo vietos subsidijavimas. Bet baigiasi subsidija ir kas toliau? Vyresnio amžiaus asmuo dažniausiai grįžta į startinę bedarbio poziciją. Taigi, investicijos skirtos, o pridėtinė vertė maža.
Panaši situacija ir dėl perkvalifikavimo priemonės. Ji puiki, vyresnio amžiaus asmenys sėkmingai mokosi ir įgyja naują profesiją, tačiau labai dažnai darbo vietos taip ir nesusiranda dėl diskriminacijos dėl amžiaus.
Dar vieno, vyresnio amžiaus žmonėms skirto, projekto priemonės yra gana patrauklios, nes jos suteikia galimybę naujoms kompetencijoms ir veikloms, susijusioms su savanoryste. Juolab kad Lietuvoje, kaip kitose pasaulio valstybėse, savanorystė tampa ne tik jaunų žmonių veiklos modeliu, bet įtraukia ir vyresnio amžiaus asmenis. Tačiau šios ir kitos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje nesukuria vientisos vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką politikos ir instrumentų, nes problema sprendžiama tik iš dalies ir trumpam laikotarpiui.
Ką reikėtų daryti, kad atsirastų tokios užimtumo priemonės, kurios vyresnio amžiaus asmenims suteiktų materialinį pasitenkinimą ir socialines garantijas? Tenka pripažinti, kad kokios inovatyvios bebūtų integracijos į darbo rinką priemonės, jos nebus efektyvios, jei nebus taikomos kompleksiškai ir nebus bendros užimtumo politikos dalimi. Todėl pirmiausia reikia turėti aiškią ir ilgalaikę nacionalinę vyresnio amžiaus asmenų užimtumo strategiją (priemones), kuri būtų rengiama su darbo rinkos dalyviais, reaguojant į esamą situaciją ir lūkesčius. Ją bendradarbiaudami turėtų parengti darbdaviai, akademikai, socialiniai partneriai, vyresnio amžiaus asmenų organizacijos ir pan. Antra, būtina sukurti veiksmingą pasiektų rodiklių (aktyvių ir pasyvių priemonių dėka) stebėsenos ir analizės mechanizmą ilgalaikėje perspektyvoje. Trečia, reikia dinamiškos ir lanksčios sprendimų priėmimo schemos užimtumo priemonėms keisti, reaguojant į darbo rinkos pokyčius. Ketvirta, užimtumo politikai formuoti reikia kūrybinio potencialo. Penkta, būtinos finansinės garantijos (ne tik ES lėšos, bet ir nacionalinio biudžeto tikslinis finansavimas).
Ką dar galime Lietuvoje padaryti rūpindamiesi vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką? Norėčiau atkreipti dėmesį į pamatinius dalykus, kurie formuojasi ne vienerius metus. Tai – mūsų visuomenėje nusistovėjusių stereotipų į vyresnio amžiaus asmenis darbo rinkoje laužymas. Mes galime sukurti daug įvairiausių priemonių, įrankių, mechanizmų, bet jei nekeisime savo požiūrio, problemą išspręsime tik trumpam. Todėl, nors tai skamba ir banaliai, visuomenės švietimas ir naujo požiūrio formavimas visais galimais būdais yra neišvengiamas. Dialogas turi vykti visuose lygiuose, nes demografiniai pokyčiai turės įtakos bendrai valstybės raidai, o tuo pačiu – ir kiekvienam iš mūsų.
Šiuo metu jau yra tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau aš nenorėčiau sutikti su nuomone, kad darbo rinka tapo atviresnė vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesiog trūksta darbuotojų. Paanalizavus darbdavių siūlymus ir pačiai dirbant projektuose lektore su šia pažeidžiama tiksline grupe, aiškiai matau, kad kartais ne kompetencijų ar motyvacijos kriterijai lemia darbdavių pasirinkimus. Todėl ir kalbu apie naujo požiūrio formavimą visuomenėje. Tiesiog visi sutelktai turime ieškoti būdų efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus darbingų asmenų talentus, žinias, patirtį, gabumus ir kompetencijas.
*

Dalindamasi įžvalgomis apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, noriu priminti ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso suteikiamas galimybes vyresnio amžiaus asmenims dirbti. Darbo kodekso 52 str. yra siūloma nuotolinio darbo sutartis, o 93 str. – darbo vietos dalijimosi sutartis. Šios sutarčių rūšys taip pat suteikia darbdaviams galimybes samdyti ir vyresnio amžiaus asmenis, suteikiant ir darbuotojui, ir darbdaviui patrauklias darbo sutarties sąlygas. Tačiau šia galimybe dar pasinaudoja labai mažai asmenų. Ir vėl grįžtame prie to, kad dialogas ir visuomenės švietimas yra būtini. Turime galiojantį pamatinį Darbo santykius reglamentuojantį dokumentą, bet jo straipsniuose išdėstytomis galimybėmis negebame pasinaudoti.
Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų integraciją į darbo rinką, be abejonės, turėtų būti patrauklu ir patiems susikurti darbo vietą įsigijus verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Juolab kad veiklų ir galimybių spektras platus, galima realizuoti ilgus metus puoselėtas idėjas. Tačiau daugeliui dažniausiai pritrūksta drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes trūksta finansinių, mini verslo valdymo žinių ir t. t. Šiai problemai spręsti galima būtų kurti įvairius ūkinės veiklos darinius kooperacijos pagrindu, kur susivienytų keli individualia veikla užsiimantys ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Tačiau tenka pastebėti, kad vis dėlto tik nedidelis procentas vyresnio amžiaus žmonių ryžtasi kurti sau darbo vietą. Didžioji dauguma nori samdomo darbo.
Labai puikias perspektyvas Lietuvoje turi socialinio verslo pagrindu sukurtos socialinės įmonės. Jų veiklos koncepcija paremta ne tik ekonomine nauda, bet ir kuriama socialine pažanga ir verte visuomenei (socialinės paslaugos, bendruomenių verslai, pavėžėjimas ir pan.). Tokiose įmonėse vyresnio amžiaus asmenys gali puikiai save realizuoti, kadangi turi įvairių profesinių ir gyvenimiškų patirčių, kompetencijų, kurios kaip tik reikalingos socialinio verslo veikloje. Tai patraukli galimybė integruotis į darbo rinką, juolab kad socialinio verslo niša yra labai didelė. Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip tik tobulina socialinio verslo įstatymą ir finansavimo sąlygas. Tikėtina, kad tie pasiūlymai paskatins socialinių verslų augimą.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad vyresnio amžiaus asmenims integruotis į darbo rinką yra pakankamai sudėtinga, nepriklausomai nuo Užimtumo tarnybos siūlomų priemonių ar projektinių veiklų. Be to, nors visuomenėje suformuota nuomonė apie vyresnio amžiaus asmenų gebėjimus dalyvauti darbo rinkoje yra neteisinga, tačiau būtent ji sukuria esamą situaciją. Vyresnio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tarpininko vaidmenį tarp pažeidžiamos grupės atstovo ir darbdavio ir skatins visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant vyresnio amžiaus asmenų tvarios integracijos į darbo rinką. Taip pat manau, kad siekiant, jog vyresnio amžiaus asmenys tęstų darbinę veiklą, jiems būtina įvairiapusė valstybės parama darbo vietai susikurti ir socialiniams verslams plėtoti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...