renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Alkoholizmu sergantis kaimynas – visų bėda ir rūpestis

Po gaisro Kalvarijoje, Vytauto gatvės 6-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje, prabėgo beveik du mėnesiai. Tačiau žmonės, kuriuos ši nelaimė palietė labiau negu kitus, nepamiršę balandžio 1-osios naktį išgyvento siaubo, baimės dėl mažamečių vaikų ir savo gyvybių. Kartu ir pikta, juk gaisro priežastis – ne koks nors nenuspėjamas, netyčinis veiksmas, bet girtaujančio kaimyno visiška neatsakomybė. Gaisrą sukėlė jo bute girtavę vyrai.

Butas tapęs lindyne
Buto, kuriame gyvena Kęstutis, languose žiojėja skylės. Kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi dėl ateities, juk kaimyno elgesys nepasikeitė, nelaimė gali bet kada pasikartoti. Taip jau yra, kad priklausomybę turinčiam žmogui, niekas tampa nebesvarbu. Kaimynai nežino, ką daryti, kur kreiptis. Tarsi nehumaniška ir taip gyvenimo nuskriaustą žmogų privestinai kažkur išvežti, uždaryti. Bet nepaneigsi, kad toks asmuo aplinkiniams kelia problemų, jie tampa savotiškais priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo būdo įkaitais. Ar normalu, ar teisinga, kad dėl šalia esančio alkoholiko turi kentėti, prarasti gyvenimo džiaugsmą ir ramybę kiti? Tokius klausimus šiandien gvildena ne vienas, savo šeimoje, kaimynystėje, darbe turintis alkoholiką.
Gaisras Vytauto g. daugiabutyje kilo Kęstučiui priklausančiame bute. Nors tikslesnis būsto pavadinimas būtų – lindynė. Namuose nėra elektros, ji išjungta už skolas, dėl šios pačios priežasties užsuktas vanduo. Būstas nešildomas, nes vyras neturi pinigų malkoms. Kas buvo vertinga, tą sunaikino netinkamas žmogaus gyvenimo būdas. Kalvarijos seniūnijos socialinių darbuotojų rūpesčiu, kad nesušaltų ir nenumirtų nešildomam būste, Kęstutis praėjusiais metais buvo išgabentas į slaugą, kur praleido devynis mėnesius. Tik grįžęs, balandžio 1-osios išvakarėse, surengė sugėrovams sutiktuves, kurie begerdami, gal numetę neužgesintą nuorūką ar kažką šildę, sukėlė gaisrą. Bute buvo pilna dūmų, ėmė siautėti liepsnos. Sudegė skalbimo mašina ir kiti namų apyvokos daiktai, aprūko visos patalpos. Žmonių aukų pavyko išvengti, nes nelaimė pastebėta laiku. Pas vieną gyventoją suveikė dūmų detektorius, šis ant kojų sukėlė visus. Buvo iškviesti ugniagesiai. Žmonės pasakojo, kad iš Kęstučio buto, kaip tarakonai, vienas paskui kitą, pasipylė sugėrovai.

Gyvena nuolatinėje baimėje
Apie name kilusį gaisrą dar vis primena aprūkusios sienos ir durys.Namo gyventojams kaimynystė su tokiu žmogumi gerokai apkarto. Antrame aukšte šalia Kęstučio buto su trimis mažais vaikais gyvenanti Sandros šeima ir šiandien negali pamiršti tos nakties baisumo. Jos mažiausiai dukrytei tebuvo keli mėnesiai, kitai – šešeri metai, sūnus – aštuonerių. „Laimė, kad mano vyras nebuvo užmigęs, nes jam reikėjo į naktinį darbą. Sutuoktinis apie 23 valandą išgirdo laiptinėje šaukiantį kaimyną, kad name pilna dūmų. Žmonės greitai susigaudė – dūmai sklinda iš Kęstučio buto, bet jame esantys girti asmenys nekreipia į tai dėmesio.
Vyras Sandrai su vaikais liepė užsidaryti galiniame kambaryje, o pats skudurais kamšė duris, kad nepatektų dūmai, kad jais neapsinuodytų vaikai.
„Mūsų niekas neevakavo, net neužėjo į vidų pasižiūrėti, kaip mes laikomės. Liepė atidaryti visus langus ir stovėti prie jų, o kaip stovėti šaltą naktį, kai kūdikiui vos keli mėnesiai. Net drabužių iš kitų kambarių negalėjome pasiimti. Susukau vaikus į antklodes. Tik per plauką trūko, kad ir mūsų buto duris ugnis būtų pagriebusi. Nežinau, ką būčiau dariusi, jeigu gaisras dar būtų plitęs. Išeitis – šokti su vaikais pro langą žemyn arba bėgti pro duris. Būčiau nesugebėjus“, – pasakojo moteris.
Taip atrodo patalpa, kurioje kilo gaisras.Pasak Sandros, laimė, kad to neprireikė, gaisrą užgesino. Tačiau ji po to kelias dienas ne tik namus šveitė, bet su mažyle iš kvėpavimo takų suodžius valėsi. Paskui kūdikis sunkiai ir ilgai apsirgo, matyt, sušalo tą naktį. Teko gulėti ligoninėje.
Sandra sako, kad šis gaisras perpildė jų šeimos kantrybės taurę. Septyneri metai jie gyvena kaimynystėje su žmogumi, kuris kasdien geria, jo namuose lankosi tokio pat likimo žmonės, triukšmauja, mušasi, susitikę laiptinėje plūstasi. „Sienos plonų lentelių, tad mes tiek prisiklausome. Ko tik nebuvo – ir pjovėsi, ir mušėsi.“ Moterį neramina, kad kaimynas ligonis, serga užkrečiama liga, o jos mažai vaikai. Juk ta pačia laiptine vaikšto, už tų pačių turėklų laikosi. Sūnus net bijo iš mokyklos namo pareiti, mama jį turi pasitikti. Dar viena problema – iš kaimyninio buto sklinda tokie kvapai, kad nėra kur dėtis.
Sandra buvo ir pas Kalvarijos savivaldybės merą kalbėtis, ir kitokių išeičių ieškojo, bet niekas negali padėti. „Vienintelė išeitis – parduoti šį butą. Negalime visą laiką gyventi, kaip ant parako statinės, turime apie vaikus galvoti“, – sakė moteris.

Gaili nelaimėlio
Nuo alkoholizmo priklausomam žmogui rūpi vienintelis dalykas – kur gauti svaigalų? „Suvalkiečio“ kalbinti šio namo gyventojai pripažino, kad dėl Kęstučio gyvenimo būdo turi problemų visas namas. Tačiau žmonės jo gaili, mat jis sunkiai serga. Kaimynai iš gailesčio jam ir valgyti neša.
Pasak jų, Kęstučio bute tvarkos buvo daugiau, kol buvo gyva jo motina, istorijos mokytoja. Ir pats vyras visai kitoks jaunystėje buvo, gabus, muzikantas, išvaizdus. Žmonės nežino, kas nutiko, kad Kęstučio gyvenimas ėmė riedėti žemyn. Jis įjunko į alkoholį, išsiskyrė su šeima, neaugino dukrų, prarado turėtą būstą. Visiškai degraduoti Kęstučiui neleido motina, gabeno jam maistą, apvalydavo namus. Mamai mirus jis persikėlė į šios butą Vytauto gatvėje ir ritosi vis žemyn. Vaikai su juo ryšių nepalaiko. Kaimynai netiki, kad Kęstučio gyvenimo būdas galėtų pasikeisti. Jis taip ir gyvens, kol numirs. „Valdžia turėtų, ką nors daryti, nes šis gaisras nebus paskutinis. Bent išdužusius langus sutvarkytų, – kalbėjo gyventojai.
„Šio vyriškio kaimynai mums ne kartą skundėsi dėl jo gyvenimo būdo. Eidavome, kalbėdavome su juo, tik kas iš to – mes išeiname, jo draugai ateina. Vyras turi daug skolų, tačiau dar ne tiek, jog prarastų butą. Neįgalumo dokumentų nesitvarko, kartais kreipiasi į seniūniją socialinės pašalpos. Nuolat rūpinamės, o ką su juo daryti?“ – pasakojo Kalvarijos seniūnijos darbuotojos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...
  • Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų

    2021-02-10Lietuvos profesionalios klinikos, implantologijos centrai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
    Dantų implantai, jų įsodinimas – tai pažangiausia, patikimiausia ir ilgaamžiškiausia šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Jei implantai ir ant jų atkurti dantys yra tinkamai bei reguliariai prižiūrimi, jie tarnauja visą gyvenimą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į puikią išvaizdą bei galimybė valgyti tarsi su savais dantimis. Tik su dantų implantais įmanoma atkurti visą dantį nuo šak-nies iki vainiko, nes kiti metodai, pavyzdžiui, dantų protezavimas, gali atkurti tik danties vainiką, t. y. matomą danties dalį virš dantenų. ...
  • Ateitis jau čia – atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiabučiuose

    2021-02-10Ateitis jau čia – atsinaujinantys  energijos šaltiniai daugiabučiuose
    Jau beveik 80 daugiabučių gali pasigirti įdiegtais atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagal Daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiandien dienai vykdomi dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.Pagal naujausio kvietimo reikalavimus renovuojamiems daugiabučiams, namai, kurių plotas viršija ...
  • „Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos

    2021-02-08„Versli Lietuva” smulkiuosius verslininkus ir ekspertus kviečia prisijungti prie verslo mentorystės programos
    Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva” kviečia smulkiuosius verslininkus dalyvauti 6-8 mėn. trukmės mentorystės programoje, kuri vyks regionuose veikiančiuose bendradarbystės centruose „Spiečius”. Taip pat kviečiami šalies verslo ekspertai ir įvairių sričių specialistai papildyti mentorių gretas ir programos metu su smulkiaisiais verslininkais pasidalinti savo žiniomis. Registracija į programą vyksta iki vasario 19 d. Planuojama, jog įvadinės mentorystės sesijos prasidės dar vasario pabaigoje. Po mentorystės – išaugę pardavimai ir pajamos „Verslios Lietuvos” vystomi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirti ...
  • Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių

    2021-02-03Su problemomis susiduria vis daugiau žmonių
    Karantinas sujaukė daugelio žmonių gyvenimą – prarasti darbai, skaudžios asmeninės netektys, ko pasekoje – vis labiau auganti emocinė įtampa. Apie tai kalba Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta BURBIENĖ. – Karantinas yra didelis iššūkis ne tik mūsų Psichikos sveikatos centro pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, vis dažniau susiduriantiems su psichikos problemomis. Situaciją dar pablogino ir dviprasmiški straipsniai bei įvairūs pasisakymai apie vakciną. Žmonės sutrikę dėl informacijos gausos ir skirtingų ...
  • Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)

    2021-02-03Su pandemija susijusius psichikos sveikatos sunkumus tiria mokslininkai (Eksperto komentaras)
    Dr. Odeta GELEŽĖLYTĖ,Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė ir mokslininkė: – Nors koronaviruso pandemija pirmiausia sukėlė grėsmę žmonių fizinei sveikatai, tiek ligos plitimas, tiek su tuo susiję apribojimai neišvengiamai palietė ir mūsų psichologinę savijautą. 2020 m. pavasarį, dar COVID-19 pandemijos pradžioje, Europos psichologai išsakė susirūpinimą dėl su pandemija susijusių sunkumų poveikio žmonių psichikos sveikatai. Taigi Europos trauminio streso tyrimų asociacija (ESTSS) nusprendė suvienyti 11 Europos šalių ir atlikti itin didelio masto psichologinį tyrimą apie tai, su kokiais ...
  • Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus

    2021-02-03Artimieji gali įtarti sveikatos sutrikimus
    Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS. – Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė ...
  • Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos

    2021-02-03Neužsiimti savigyda, o kreiptis profesionalios pagalbos
    Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“. – „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. ...
  • Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius

    2021-02-03Sprendimą dėl skiepų reikėtų priimti išanalizavus kelis požiūrius
    Pasaulyje šiuo metu vyksta kova dėl vakcinos nuo COVID-19. Rodos, šalių bandymai gauti kuo pirmiau ir kuo daugiau vakcinos dozių įrodo, kad vakcina yra labai reikalinga ir yra saugi naudoti. Nepaisant to, apie vakciną vis dar sklando daugybė mitų ir legendų. Juos išsklaidyti ir paaiškinti sutiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. – Vakcina nuo koronaviruso sukurta ir pradėta naudoti palyginti neseniai, tačiau antivakseriai ir skiepų kritikai jau ...