Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vietų ir žmonių vardai

20-oji Anzelmui Matučiui skirta šventė Pauosupėje (Varėnos r.). Prie mikrofono – jos vedėjas „Keistuolių teatro“ aktorius Dalius Skamarakas ir poeto atminimo saugotoja Birutė Švagždienė. Kartais labai keistai, nepaklusdami jokiems dėsniams (o gal atvirkščiai – pagal Kažkieno surašytą scenarijų ar nubraižytą projektą), suartėja ar susišaukia gyvenimai ir darbai žmonių, kurie nei vienas kitą pažinojo, nei gyveno tuo pačiu metu. Tarsi laike ir erdvėje prasilenkiančios tiesės, be jokio sąlyčio taško. Bent jau taip, nemoksliškai, jas suvokiame. Vis dėlto… Kiekvienas jų paveikė šimtus ir tūkstančius kitų, dažnai šiems to nė nejaučiant, o jų (tiesių, vadinamų gyvenimais) paslaptis slypi varduose. Žmonių: Salomėja, Matutis, Dalia Saukaitytė… Ir vietovardžių, vandenvardžių: Kiršai, Zomčinė, Varėna ir Igliauka, Uosių kaimas ir Pauosupė, Uosupio upelis ir Uosupėlis, jau kitoje Lietuvos dalyje… Ir dar daugiau jų – šio vardo variantų.
Kūryba, o konkrečiu atveju – poezija yra tas sąlyčio taškas ir jėga, prasiskverbianti per dešimtmečius ir istorijos peripetijas, nugalinti piktavalius ir sušildanti neabejingųjų sielas. Šiųmetis, jau 55-asis, Poezijos pavasaris vėl pakvietė prisiminti vardus – žmonių ir vietovių, tuos žmones išugdžiusių. Ir dar – jų atminimo saugotojus, be kurių tie takai ir takeliai į tėviškes ar kitas vietas jau būtų užžėlę… Jei ne pedagogė Birutė Švagždienė, gyvenanti Rudnioje (Varėnos r.), ne tik pažinojusi iš mūsų kraštų kilusį Anzelmą Matutį, bet ir vaikų poeto atminimui suorganizavusi prie garsiosios jo Drevės (muziejaus) penkiolika Poezijos pavasarėlių, vedanti ekskursijas A. Matučio takais ir pasakojanti ne tik apie jį – kažin, ar daug kas bežinotų apie šią vietą? Nuo 2009 metų garsiausio vaikų poeto atminimo išsaugojimu rūpinasi Varėnos biblioteka – šiemet vėl kvietusi į Pauosupę, į 20-ąją Poezijos pavasarėlio šventę, rengiamą kas antri metai. Štai koks gausus Gaižauskų giminės būrys – ir visi muzikuoja...Tai konkursas, kuriame dalyvauja vaikai (jų buvo 84), iškilmingai skelbiami vaikų literatūros laureatai. Dalyvavo poeto artimieji, grupė literatūros kūrėjų ir kritikų iš Vilniaus, skambėjo eilės ir dainos A. Matučio žodžiais – vien kompozitorius Jurgis Gaižauskas jų yra sukūręs per šimtą… Negalėjai nesijaudindamas žiūrėti į muzikuojančią gausią Gaižauskų giminę, kuri su įvairiais instrumentais atvažiavo iš Vilniaus tam, kad pagerbtų poetą – tėvo, senelio bičiulį.
Prisiminta švenčių istorija (ją atspindėjo ir paroda), literatūrinės A. Matučio premijos, kurią įsteigė Varėnos rajono savivaldybė, laureatu tapo Jonas Endrijaitis už septintąjį poezijos rinkinį vaikams. Buvo ir oficialių kalbų, ir smagių pajuokavimų, visi kviesti ragauti „Matučio arbatos“… Nuo 1970-ųjų čia besilankantis literatūros kritikas Jonas Linkevičius pasigedo poeto tėviškėnų – ankstesniuose renginiuose vis dalyvaudavo Igliaukos moksleiviai.
2019 metų Salomėjos Nėries premijos laureatė Dalia Saukaitytė ir bardas Gediminas Storpirštis. Ką reikėjo atsakyti? Kad praėjusiais metais, minint A. Matučio 95-ąsias gimimo metines, Marijampolės savivaldybėje nebuvo jokio ryškesnio renginio. Išskyrus, žinoma, kasmet Zomčinėje rengiamą vaikų knygos šventę, tačiau nuopelnus tenka atiduoti ne šeimininkams.
Šventę organizuoja Pasaulio lietuvių centras, XXVII knygos mėgėjų draugija, LUMA (Kauno ir Vilniaus skyriai), partneriai – Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija, seniūnija, Matutiečių bendruomenė. Žinoma, visada tvarkingoje poeto gimtinėje svetingai sutinka jos šeimininkas Algimantas Lanauskas. Per daugelį metų nėra tekę matyti dalyvaujant tų, kuriems tokie vyksmai turėtų bent kiek rūpėti. Atrodo, kad esame kone vienintelė savivaldybė, kuri nei „anais“, nei šiais laikais nėra skyrusi jokios vardinės premijos – ne tik literatams, bet ir kitų menų atstovams. Nėra vertų, kurių vardu pavadintume premiją, nėra vertų ją gauti? Nors kiekviena proga giriamės, kiek didžių žmonių Marijampolėje išugdyta… Kur jau ten premijos – pasigirsta minčių, kad gal ir Matučio, pagarsėjusio ir pasaulyje, gimtinė bei muziejėlis mums nėra svarbūs, o ir kiti kažin kada gyveno…
…O štai vilkaviškiečiai, nepaisydami valdžių kaitos ir konjunktūros, Salomėjos Nėries premiją teikia nuo 1971-ųjų (!), kasmet į Kiršus užsuka būrelis poetų, po senosiomis sodybos obelimis vyksta skaitymai, skamba muzika, o iškilmės rengiamos Vilkaviškyje… Šiemet jau 51-ąjį kartą Kiršuose vėl nutūpė Poezijos paukštė. Grupelė kūrėjų Alvito kapinėse pagerbė Salomėjos sūnaus Sauliaus Bučo atminimą, o vakare poetės vardo premija buvo įteikta Dalei Saukaitytei už neseniai pasirodžiusią poezijos rinktinę. Ją autorė, daug metų nesiviešinusi, nedalyvaujanti renginiuose, sakė skirianti šviesaus atminimo Vytautui Kernagiui atminti. Nes jo dėka ryškus debiutas – jos pirmoji knyga „Rugpjūčio žemuogės“ pasiekė visus: kone visi Dalios eilėraščiai tapo dainomis.
Beje, Dalia Saukaitytė – Salomėjos Nėries kraštietė, gimusi Uosių kaime netoli Alvito…
Nijolė LINIONIENĖ
Autorės nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, atsiranda trukdžiai norint užsiimti įprasta veikla. Lęšiuko drumstims pradėjus trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai – reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą. Gydymo metodai: trumpa ir saugi operacija Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija: sudrumstėjusį lęšiuką pakeičiant dirbtiniu. Vaistų kataraktai gydyti nėra. Naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ieškoti individualaus savo skonio. Keletas įžvalgų, kad jūsų kava būtų skanesnė, tuo labiau, kad šiandien Tarptautinė kavos diena. Kavinėse nebūtinai geriate gerą kavą Kavinėse, restoranuose, picerijose, net kavos namuose nebūtinai geriate gerą kavą. Taip gali būti todėl, kad neretai kavinės ieško kavos tiekėjų, kurie mainais už bendradarbiavimą duoda įrangą nemokamai. Tokiu atveju įranga būna arba sena, arba nekokybiška, juk kokybiški nauji kavos aparatai gali kainuoti iki 50 tūkst. eurų. Prasti, nudėvėti kavos aparatai gali sugadinti pačią geriausią kavą. Kitas svarbus aspektas – kavos aparatų kalibravimas. Lietuvoje tikrai yra žmonių, ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių organizavimą remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ (toliau – Priemonė). Į ją pretenduoti kviečiamos mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintieji teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą bei informavimo renginių dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko vos dešimtadalis ūkių, kur traktorius valdo kompiuteriai, naudojama palydovinė navigacija, sėjama tiksliai, nešvaistant sėklos, tręšiama ir purškiama tik ten, kur to labiausiai reikia.Tokiu būdu sutaupoma iki 40 proc. sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, tačiau derlius būna toks pat ar net didesnis nei dirbant įprastai. Be to, taikant tiksliąsias technologijas mažiau teršiama aplinka. Pažangiomis technologijomis apdorotas mėšlas taupo ne tik ūkio išlaidas, bet ir efektyvina jo naudojimą dirvoje. Tai ypač aktualu Lietuvai, iki 2030 m. įsipareigojusiai 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Todėl Žemės ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas antras duomenų pažeidimas. „Pirma, žmonės ne visada linkę pripažinti savo klaidas. Antra, net ir paaiškėjus klaidai ar apgavystei, įmonės vengia viešinti tokias istorijas – vadovai jaučia gėdą“, – pastebi pašnekovas.   Įmonių patirtis nagrinėjęs „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis žino ne vieną panašų atvejį, kai įmonės buhalterė įvykdo elektroniniu paštu gautą direktoriaus nurodymą pervesti lėšas, o vėliau paaiškėja, kad laiškas buvo apsimetėlių sukčių pinklės, o pervestų pinigų nebeįmanoma susigrąžinti.   Kidyko teigimu, jeigu verslas labiau dalintųsi informacija apie susidūrimus su kibernetiniais nusikaltėliais, visuomenė geriau suprastų pavojų ir galėtų labiau apsisaugoti. ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam XX a. šio krašto kūrėjui Romanui Krasninkevičiui, deja, ir Kraštotyros muziejaus, ir Kultūros centro projektai nuguldavo paramos dalintojų stalčiuose ir nukeliaudavo į nebūtį… Daug metų matant tokį paramos (ne)skirstymą atrodo, kad skirstytojai „mato“ tik tam tikrus vardus, objektus ar geografines vietoves, vertas dėmesio ir dosnumo… Bet pasidžiaukime, kad atkak-lumas laimi. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, vėl teikęs projektą leidiniui, beveik nebeturėdamas vilčių (gal epidemijos dėka?) neseniai gavo galimybę sukurti tik elektroninį. O du kartus atmetus Kultūros centro projektą (siūlymą organizuoti Romano Krasninkevičiaus vardo respublikinį ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug metų autorių pažįstantis ir jo veik-lą žinantis Romas Linionis, dar nevėlu tai prisiminti – juo labiau kad Marijampolėje jo fotografijų nebūta jau seniai. Beje, šis žmogus yra ne iš tų, kurie savo darbais ar jų kolekcijomis „užmėto“ parodų organizatorius – ramiai daugiau nei tris dešimtmečius darbuojasi Perlojoje – gal dėl to ir jo jubiliejus sostinėje nenuskambėjo taip ryškiai, kaip keleto vienmečių bendražygių, su kuriais prieš 50 metų padarė tuomet, atrodė, neįmanomą darbą: įkūrė Lietuvos fotomenininkų draugiją (dabar sąjunga)… Tiesa, J. Vaicekauskas pas mus yra buvęs. ...
  • Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų

    2020-09-26Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
    Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija. Prieš planuodami atliko tyrimą Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti. ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius. Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas ...
  • Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

    2020-09-26Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
    Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais. Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimoMedicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių dėvėjimas visuomet buvo ir bus viena pagrindinių apsisaugojimo nuo kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių, todėl koronavirusas – ne išimtis. „Kiekvienas žmogus, abejojantis kaukių apsauga, turėtų suprasti, kad šis virusas plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, čiaudint ar kosint iš mūsų nosiaryklės ir organizmo virusas patenka į išorę ir nuskrenda tam tikrą atstumą. Norint sustabdyti oro lašelių plitimą ir sumažinti riziką užkrėsti aplinką ar palietus veidą užsikrėsti pačiam, – rekomenduojama dėvėti kaukę, kuri dengtų nosį, burną. Svarbu ją prispausti kuo arčiau veido iš visų ...
  • Skardupių klebonui po laidojimo skandalo teks atsisveikinti su parapija

    2020-09-23Skardupių klebonui po laidojimo skandalo teks atsisveikinti su parapija
    Rugpjūčio viduryje „Suvalkietis“ rašė apie skandalą Skardupių parapijoje, kuomet per laidotuves tiesiog prie kapinių vartų tarp kunigo ir laidotuvių procesijos dalyvių įvyko konfliktas su apsistumdymais. Uoli parapijietė buvo palaidota be kunigo, kapo duobė nepašventinta, incidentą ėmė tirti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o gyventojai rinkti parašus, kad kleboną iškeltų iš jų parapijos. Loreta TUMELIENĖ Močiutę, žmoną laidoję artimieji dėl konflikto su Skardupių parapijos klebonu Algirdu Petru Kanapka labai išgyveno. Klebono elgesiu nepatenkintų žmonių Skardupių parapijoje buvo ir daugiau. Jie neslėpė, kad kunigas šiurkštus, užgaulioja tikinčiuosius, įžeidinėja. Pasak Valavičių ir aplinkinių kaimų gyventojų, dvasininkas net laidotuvių metu nevengia susirinkusiųjų išplūsti. Niekada nežinai, ko gali tikėtis. Tokį kunigo elgesį patyręs ne vienas parapijietis. Todėl žmonės neslėpė nenorintys eiti į bažnyčią, vengiantys užsakyti už mirusiuosius Mišias, vengia krikštyti, tuoktis, laidoti šios parapijos kapinėse. Kas gali, ieško kitų kunigų. Žmones piktino ir didžiulė rinkliava, kurios klebonas reikalaudavo parapijos bažnyčios priežiūrai. Skandalas prie kapinių vartų buvo paskutinis lašas, perpildęs parapijiečių kantrybės taurę. „Jis tiek mums per vienuolika ...
  • Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas

    2020-09-23Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas
    Europos paveldo dienų proga Marijampolėje praėjusį penktadienį buvo pristatytas baigtas restauruoti advokato Andriaus A. Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namas. Atnaujinta pastato išorė atspindi, jog tai – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys. Įrengtos vidaus patalpos parodo, kokia buvo to meto miestiečio gyvenamoji aplinka. Miestui šio statinio atnaujinimas – svarbus įvykis. Tai bene vienintelis medinės architektūros paveldo objektas, restauruotas išsaugant vertingas detales, pritaikytas lankymui, muziejinei ir kitokiai veiklai. Buvusių namo gyventojų asmenybės – ypatingos Baigtas tvarkyti unikalus kultūros paveldo objektas – pastatas, svarbus architektūrine ir istorine verte, yra Marijampolėje, P. Vaičaičio g. 16. Restauruoti paveldo objektą kartais sudėtingiau, nei pastatyti naują pastatą. Tačiau tai padaryti buvo verta – šis pastatas išlaikęs tarpukario miestų medinei architektūrai būdingus bruožus, architektūrines detales bei vidaus įrangos elementus ir reprezentuoja miestiečio gyvenamąją aplinką tarpukario laikotarpiu. Namo kiemelyje įvyko pastato pristatymo visuomenei renginys. Apie advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros gyvenimą Marijampolėje parengtoje inscenizacijoje susirinkusiems pasakojo muziejininkai Valė Klesevičienė ir Tomas Kukauskas. Šeima šiame name gyveno 1928–1940 m. A. ...
  • Tikslas – atskleisti gamtos grožį

    2020-09-23Tikslas – atskleisti gamtos grožį
    Išmaniųjų technologijų sprendimai svarbūs ne tik pramonėje ar viešajame sektoriuje. Vis daugiau jų panaudojama kiekvieno žmogaus buityje, gyvenamojoje aplinkoje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, jos puoselėjimui. Žmonėms gamtos grožis sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, skatina kūrybiškumą ir, be abejo, norą gražia aplinka gėrėtis kasdien. Vieni tam atiduoda visas jėgas, bando, daro, griauna ir vėl iš naujo stato, kol galiausiai kreipiasi į profesionalus, kurie ne tik įgyvendina svajonę, bet ir įdiegia naujausias technologijas, taip palengvindami šeimininkų ateitį. Tiesa, ne kiekvienas gali sau leisti įsirengti šiuolaikišką šildymo sistemą, kuri ne tik namo vidų apšildo, bet ir nuo kiemo trinkelių sniegą nutirpdo, tačiau išmania vejos laistymo sistema, įspūdingu teritorijos apšvietimu ar mėgavimusi baseino vėsa savo kieme susigundo vis daugiau žmonių. https://www.suvalkietis.lt/2020/09/23/zmones-supranta-nauda-kuria-duoda-aplinka-eksperto-komentaras/ https://www.suvalkietis.lt/2020/09/23/diena-prasideda-ir-pasibaigia-baseine/ https://www.suvalkietis.lt/2020/09/23/naujoves-palengvina-kasdienybe-ir-sukuria-svente/ https://www.suvalkietis.lt/2020/09/23/vakar-buvo-zeme-o-siandien-veja/  
  • Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

    2020-09-23Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)
    Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai. Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS. Debesyse valdoma sistema Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu. Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu gaunami duomenys apie vyraujančius orus. JAV kompanijos „Hunter“ sistema sukurta Australijoje – sausiausiame žemyne, kuriame problema dėl vandens išties didžiulė. Ji pati modeliuoja prognozę artimiausioms trims dienoms, numato oro prognozę į priekį ir tuomet, kai prognozuojamas lietus, laistymas atjungiamas. Prognozuojamos tikimybės, tad parametrus galima keisti pagal savo poreikius. Tarkime, nustačius 28 laipsnių temperatūros ribą, šiai pakilus daugiau, sistema laisto 30 ...
  • Diena prasideda ir pasibaigia baseine

    2020-09-23Diena prasideda ir pasibaigia baseine
    Tarpučių kvartale Gintauto Kavaliausko namai išsiskiria ne tik įspūdingais pastatų skliautais, bet ir kieme įrengtu puikiu baseinu, natūraliai įsikomponavusiu išpuoselėtoje teritorijoje. Gintautas prisipažino, kad šis, apie arą užimantis, baseinas jau trečias: – Pirmi du, trumpai šnekant, nepavyko. O taip norėjosi pigiau įsirengti vandens telkinį, kuriame ne tik paplaukioti galėtum, bet ir vaizdas būtų akiai malonus, ir jo priežiūra nebūtų sudėtinga, – sako jis. Po dviejų bandymų, trečią kartą įrengti baseiną kieme šeimininkas patikėjo profesionalams. Į kauniečių paruoštą projektą Marijampolės „Aplinkotvarkos serviso“ meistrai pažiūrėjo kūrybingai ir įrengė tokią oazę, kuri džiugina ir vandens gaiva, ir gražia aplinka. Prisimindamas prieš beveik septynerius metus vykusius darbus, Gintautas sako, jog nemažu iššūkiu buvo tapęs gruntinis paviršinis vanduo. Iš žemės nuolat besiveržiantis vanduo apsunkino darbus. Be to, po sklypą prieš tai jau buvo išvedžiotas švediškas geoterminis namo šildymas, kurį taip pat reikėjo saugoti, nesugadinti. Baseinas padalintas į dvi zonas – plaukimo ir žaliąją, kuri ne tik puošia pakrantę, bet augalai ir valo vandenį – ištraukia vandens organines priemaišas. Jie parinkti ...
  • Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę

    2020-09-23Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę
    Graži namų aplinka pirmiausia krenta į akis. Pasižvalgęs atidžiau neatsistebi žmonių išradingumu, meniškais sumanymais, sugebėjimu ją skoningai sutvarkyti, nepriekaištingai prižiūrėti. Apmaudu būna, kai pritrūksti tam laiko ir ilgai puoselėtą grožį sugadina, atrodytų, tokia smulkmena, kaip veja. Mokolų kaime gyvenantis Gintautas Statkevičius prisipažįsta, kad prieš ketverius metus patiems pradėjus tvarkyti apleistą sklypą nelabai sekėsi. – Labiausiai erzino neišvaizdi veja, o kai ji negraži, ir namas neatrodo gražus, ir visa aplinka neišvaizdi. Nors vandens sočiai – čia pat Šešupė, bet 20 arų pievą palaistyti, nupjauti atimdavo nemažai laiko. Būdavo laistyk nelaistęs, bet vis tiek karštą vasarą žolė išdegdavo, paruduodavo. Norėjosi, kad būtų ir gražu, ir patogu, o supratimo, kaip tai padaryti pernelyg nebuvo. Tuomet su žmona nutarėme kreiptis į profesionalus – „Aplinkotvarkos servisą“. Prieš trejus metus įrengtas automatinis laistymas – 100 procentų pateisino viltis. Dabar sumontuoti drėgmės davikliai naktį patys įsijungia ir palaisto žolę, – radęs išeitį džiaugiasi Gintautas. Kitas šeimininkų pagalbininkas – po veją zujantis robotas „Viking“. – Žoliapjove didžiulį plotą, ypač tokią vasarą, ...