Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vietų ir žmonių vardai

20-oji Anzelmui Matučiui skirta šventė Pauosupėje (Varėnos r.). Prie mikrofono – jos vedėjas „Keistuolių teatro“ aktorius Dalius Skamarakas ir poeto atminimo saugotoja Birutė Švagždienė. Kartais labai keistai, nepaklusdami jokiems dėsniams (o gal atvirkščiai – pagal Kažkieno surašytą scenarijų ar nubraižytą projektą), suartėja ar susišaukia gyvenimai ir darbai žmonių, kurie nei vienas kitą pažinojo, nei gyveno tuo pačiu metu. Tarsi laike ir erdvėje prasilenkiančios tiesės, be jokio sąlyčio taško. Bent jau taip, nemoksliškai, jas suvokiame. Vis dėlto… Kiekvienas jų paveikė šimtus ir tūkstančius kitų, dažnai šiems to nė nejaučiant, o jų (tiesių, vadinamų gyvenimais) paslaptis slypi varduose. Žmonių: Salomėja, Matutis, Dalia Saukaitytė… Ir vietovardžių, vandenvardžių: Kiršai, Zomčinė, Varėna ir Igliauka, Uosių kaimas ir Pauosupė, Uosupio upelis ir Uosupėlis, jau kitoje Lietuvos dalyje… Ir dar daugiau jų – šio vardo variantų.
Kūryba, o konkrečiu atveju – poezija yra tas sąlyčio taškas ir jėga, prasiskverbianti per dešimtmečius ir istorijos peripetijas, nugalinti piktavalius ir sušildanti neabejingųjų sielas. Šiųmetis, jau 55-asis, Poezijos pavasaris vėl pakvietė prisiminti vardus – žmonių ir vietovių, tuos žmones išugdžiusių. Ir dar – jų atminimo saugotojus, be kurių tie takai ir takeliai į tėviškes ar kitas vietas jau būtų užžėlę… Jei ne pedagogė Birutė Švagždienė, gyvenanti Rudnioje (Varėnos r.), ne tik pažinojusi iš mūsų kraštų kilusį Anzelmą Matutį, bet ir vaikų poeto atminimui suorganizavusi prie garsiosios jo Drevės (muziejaus) penkiolika Poezijos pavasarėlių, vedanti ekskursijas A. Matučio takais ir pasakojanti ne tik apie jį – kažin, ar daug kas bežinotų apie šią vietą? Nuo 2009 metų garsiausio vaikų poeto atminimo išsaugojimu rūpinasi Varėnos biblioteka – šiemet vėl kvietusi į Pauosupę, į 20-ąją Poezijos pavasarėlio šventę, rengiamą kas antri metai. Štai koks gausus Gaižauskų giminės būrys – ir visi muzikuoja...Tai konkursas, kuriame dalyvauja vaikai (jų buvo 84), iškilmingai skelbiami vaikų literatūros laureatai. Dalyvavo poeto artimieji, grupė literatūros kūrėjų ir kritikų iš Vilniaus, skambėjo eilės ir dainos A. Matučio žodžiais – vien kompozitorius Jurgis Gaižauskas jų yra sukūręs per šimtą… Negalėjai nesijaudindamas žiūrėti į muzikuojančią gausią Gaižauskų giminę, kuri su įvairiais instrumentais atvažiavo iš Vilniaus tam, kad pagerbtų poetą – tėvo, senelio bičiulį.
Prisiminta švenčių istorija (ją atspindėjo ir paroda), literatūrinės A. Matučio premijos, kurią įsteigė Varėnos rajono savivaldybė, laureatu tapo Jonas Endrijaitis už septintąjį poezijos rinkinį vaikams. Buvo ir oficialių kalbų, ir smagių pajuokavimų, visi kviesti ragauti „Matučio arbatos“… Nuo 1970-ųjų čia besilankantis literatūros kritikas Jonas Linkevičius pasigedo poeto tėviškėnų – ankstesniuose renginiuose vis dalyvaudavo Igliaukos moksleiviai.
2019 metų Salomėjos Nėries premijos laureatė Dalia Saukaitytė ir bardas Gediminas Storpirštis. Ką reikėjo atsakyti? Kad praėjusiais metais, minint A. Matučio 95-ąsias gimimo metines, Marijampolės savivaldybėje nebuvo jokio ryškesnio renginio. Išskyrus, žinoma, kasmet Zomčinėje rengiamą vaikų knygos šventę, tačiau nuopelnus tenka atiduoti ne šeimininkams.
Šventę organizuoja Pasaulio lietuvių centras, XXVII knygos mėgėjų draugija, LUMA (Kauno ir Vilniaus skyriai), partneriai – Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija, seniūnija, Matutiečių bendruomenė. Žinoma, visada tvarkingoje poeto gimtinėje svetingai sutinka jos šeimininkas Algimantas Lanauskas. Per daugelį metų nėra tekę matyti dalyvaujant tų, kuriems tokie vyksmai turėtų bent kiek rūpėti. Atrodo, kad esame kone vienintelė savivaldybė, kuri nei „anais“, nei šiais laikais nėra skyrusi jokios vardinės premijos – ne tik literatams, bet ir kitų menų atstovams. Nėra vertų, kurių vardu pavadintume premiją, nėra vertų ją gauti? Nors kiekviena proga giriamės, kiek didžių žmonių Marijampolėje išugdyta… Kur jau ten premijos – pasigirsta minčių, kad gal ir Matučio, pagarsėjusio ir pasaulyje, gimtinė bei muziejėlis mums nėra svarbūs, o ir kiti kažin kada gyveno…
…O štai vilkaviškiečiai, nepaisydami valdžių kaitos ir konjunktūros, Salomėjos Nėries premiją teikia nuo 1971-ųjų (!), kasmet į Kiršus užsuka būrelis poetų, po senosiomis sodybos obelimis vyksta skaitymai, skamba muzika, o iškilmės rengiamos Vilkaviškyje… Šiemet jau 51-ąjį kartą Kiršuose vėl nutūpė Poezijos paukštė. Grupelė kūrėjų Alvito kapinėse pagerbė Salomėjos sūnaus Sauliaus Bučo atminimą, o vakare poetės vardo premija buvo įteikta Dalei Saukaitytei už neseniai pasirodžiusią poezijos rinktinę. Ją autorė, daug metų nesiviešinusi, nedalyvaujanti renginiuose, sakė skirianti šviesaus atminimo Vytautui Kernagiui atminti. Nes jo dėka ryškus debiutas – jos pirmoji knyga „Rugpjūčio žemuogės“ pasiekė visus: kone visi Dalios eilėraščiai tapo dainomis.
Beje, Dalia Saukaitytė – Salomėjos Nėries kraštietė, gimusi Uosių kaime netoli Alvito…
Nijolė LINIONIENĖ
Autorės nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Parduotuvės veidas – Pupa

    2020-09-21Parduotuvės veidas – Pupa
    Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir… pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa. Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o pradeda karstytis, laikydamasis už metalinių virbų, medinių laktų, virvių. Šnekink nešnekinęs – papūga tyli. Tačiau apsisukus nueiti vėl išgirsti: „Ką tu?“ – Pupa pirmiausia domisi naujais žmonėmis – klauso, ką jie kalba, sukioja galvą. Iš pradžių ir su manimi nesisveikindavo. O kartais kaip užsukta čiauška. Būna, kad į ją nė dėmesio nekreipi, dėlioji prekes, dirbi kitus darbus. Tada ji pati kalbina: „Gražuolė, oi kokia gražuolė“. Šiais žodžiais apie ją kalba žmonės, ji įsimena, o tada tarsi ne tik save, bet ir kitą pagiria. Ir kam nebūtų malonu ...
  • „Suvalkijos vyturys“

    2020-09-19"Suvalkijos vyturys"
    Česlova JAKŠTYTĖ Iš knygos „Solveigos sodai“ * * * Jau regėjau ir skydą, ir šaulį. Ir žengiau už ribos – – – Jau klūpėjau prieš šitą pasaulį iš tikros pagarbos. Ir saulutę mylėjau, ir gėlę, ir žvaigždes danguje. Nors būtis ši ir turi šešėlį, visad šlovinau ją. Kaip aš mėgau miglos baltą šalį, smilgas, eglių ūgius… Ir, man rodės, su laumėm birželį vis braidžiau po rugius, po šilus, po sodus ir po sielą… Ir pamilus buvau – – – Ak, kaip švelniai kadais mėnesienai aš akis bučiavau! * * * Prieš lemtį klūpau aš klusniai. Bet gyvenu ne tuo – – – Sulūžo tamsūs akiniai – gerai, kad jau ruduo. Iš tolo dar gėlių dvasia aromatu atklys. Aukštų alėjų lajose slaptingas spindulys. Ir laumių verpalas plaukuos su laimėm, su klastom – – – Ir stebisi širdis laukuos kraujažolėm b a l t o m… * * * Paliovė paukštis Dievo dvasią gėręs – gaidų pribarstęs lyriškų, lanksčių. Ir meilės angelas, sparnus suvėręs, užsnūdo tyliai už manų pečių… Tik parke vėjas vis dar skaito Bloką. Ir mūzos sparnas prakilnus… Jau šimtą metų jis posmus tuos moka, bet vis dar sklaido puslapius senus – – – Kai nugelsta kviečiai Kai nugelsta kviečiai, man kažkas pasidaro: lyg ...
  • Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai po Solveigos sodus… (Naujos marijampoliečių knygos)

    2020-09-19Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai  po Solveigos sodus... (Naujos marijampoliečių knygos)
    Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas. Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima nusakyti taip: „Ir paskutinės rožės tau bylos, kad mylimas esi…“ Taigi tai – meilės lyrika. Eilėraščiai tarsi primena mums, kad meilė – varomoji gyvenimo jėga, suteikianti jam spalvų ir prasmę.Taip pat eilėraščiuose – daug pastebėjimų apie gyvenimo grožį, autorė geba rasti tame labai daug prasmės ir perteikti ją kitiems, tikėdamasi, kad tai skaitytojus irgi įkvėps: „Kai manos dienos bus jau nužydėję,kai plauksiu tik su draiskana bure,atsiųsk man, Dieve, šiltą švelnų vėją ir svaigų rožių kvapą vakare…“ „Suvalkiečio“ informacija
  • Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)

    2020-09-16Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)
    2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos skiriamos VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“, besirūpinančiai onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. O dainuojamosios poezijos „virusas“ persimetė į Marijampolę ir tapo festivaliu „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. …Tų vakarų buvo visokių, atlikėjų rengėjai prisikviesdavo tai daugiau, tai mažiau, pinigų sumos gal ir nebuvo tūkstantinės – rinkosi čia ne tūkstančiai klausytojų, tačiau ne mažiau svarbu buvo tai, kad visus vienijo bendras tikslas ir pomėgis. O svetinga Alenskų šeima (ne tik kultūros darbuotoja Eglė, bet ir kiti), dar ir su bičiulių pagalba kartu su karšta arbata dovanodavo ir kitokią, dvasinę, šilumą… Pradėjus ...
  • Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika … (Kultūra be sienų)

    2020-09-16Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika ... (Kultūra be sienų)
    Pasiklausyti pravoslavų dvasinės muzikos Marijampolės muzikos mėgėjai turėjo progą jau trečius metus iš eilės. Tradicija kiekvienais metais organizuoti bažnytinio dainavimo festivalį prigijo Marijampolės tautinių mažumų klubo „Mozaika“ iniciatyva. Pirminis sumanymas buvo festivalį rengti rusakalbių šv. Velykų proga, todėl iki šiol jį vadinta „Velykų skambesiu“. Šiais metais dėl pandemijos teko keisti renginio laiką ir pavadinimą. Festivalis „Varpų skambesys“ vyko praėjusį šeštadienį Marijampolės meno mokyklos aktų salėje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. Skamba ji bažnyčiose ir koncertų salėse, jos mėgėjų ratas gana platus. Tai – kerinti, didinga ir dvasinga muzika, kurta ne vieną tūkstantį metų… Ši muzika skirta vienytis su Dievu, pajusti dvasinę didybę. Tekstų pagrindas paprastai atitinka šventuosius raštus, kartais tai – pažodinis variantas, bet gali būti ir laisvesnė interpretacija. Visos pasaulio religijos turi religinės muzikos tradicijas. Tačiau žodis „dvasinė“ paprastai taikomas pravoslavų cerkvės muzikai įvardinti. Būdingiausi jos žanrai – psalmės, choralai, himnai. Šiemetinį festivalį „Varpų skambesys“ tradiciškai pradėjo marijampolietės – ansamblio „Mozaika“ dainininkės – kolektyvas susibūręs to ...
  • „Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)

    2020-09-16„Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)
    Taip savo kūrinių parodą pavadino JAV gyvenantis Audrius Plioplys – mokslininkas (vienas žinomiausių Amerikoje neurologų), gydytojas ir ryškus kūrėjas. Prieš porą metų jau turėjome progos susipažinti su jo netikėtomis fotografijų interpretacijomis Marijampolės kultūros centre vykusioje parodoje (po jos darbus padovanojo). Dabartinė 17 darbų ekspozicija į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galeriją atkeliavo Lietuvos medicinos instituto bibliotekos dėka. Jau senokai paroda keliauja po Lietuvą, bet Marijampolei pasisekė išskirtinai: jos atidaryme dalyvavo ir pats autorius, į Lietuvą trumpam atvykęs darbiniais reikalais. A. Plioplio šaknys mūsų krašte – Plioplių kaime, nors jis gimė Kanadoje. Pats sako čia būdamas atrandąs paralelių su Prezidentu Kaziu Griniumi: abu medikai, abiem be medicinos rūpėjo daug kitų dalykų. „Tiesa, prezidentu (o jis buvo labai geras prezidentas) netapau, tačiau politika, tuo, kas vyksta visada domiuosi, turiu savo nuomonę ir nevengiu jos išsakyti. Lietuvių draugijos dažnai prašo tai padaryti. Griniui taip pat rūpėjo Lietuvos kultūros dalykai, mano gyvenime šalia mokslinio darbo, žmonių gydymo visada buvo menas. Meno pasaulyje ...
  • …Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)

    2020-09-16...Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)
    Namukas, pirtelė, tvartelis, gyvulėlis, senutėlė obelis ar nuo metų naštos persikreipusi moterėlė – visi tarsi pasiklydę erdvėje, nes čia daug daug dangaus, kuris tarsi skaidraus krištolo gaubtas apglėbia visa tai. Gyvenimą: „Bulviasodis“, „Molinis tvartelis“, „Kieme su vištomis“, „Išleidžianti povą“, „Ravinti daržą“… Daug to mėlynumo – daug erdvės, kurioje tapytojo Jono Daniliausko paveikslų herojai gyvena ir dirba savo tokius kasdienius, atrodytų, paprastus, bet kai geriau suvoki – svarbiais (dailėtyrininkai vadina „magiškais“) ritualais virtusius darbus. Tas dangus – iš bekraščių Suvalkijos lygumų, nuo Lekėčių ir aplinkinių vietų Šakių rajone (čia šiemet septyniasdešimtmetį mininčio autoriaus gimtinė), jo apgaubti, saugomi geresnėse ar prastesnėse trobose gyveno ir vaikus augino, nelengvai dirbo, šventes šventė lygumų žmonės – autoriaus artimieji, kaimynai, bendraamžiai. Skambūs kaimų vardai, deja, beveik išnyko, o jų gyvenimo atšvaitai liko atmintyje ir paveiksluose. „Tapyba man – kaip prisiminimas, – teigia dailininkas pabrėždamas, kad jo siužetai „nuo žemės“, neišgalvoti, o motyvai dažnai panašūs, keliauja iš paveikslo į paveikslą. Tačiau, sako, keičiasi požiūris į tuos pačius dalykus. ...
  • Išmanūs namai tampa realybe

    2020-09-16Išmanūs namai tampa realybe
    Šiandien mūsų jau nebestebina vos ne kasdien tobulėjantys mobilieji telefonai, kompiuteriai, neįsivaizduojame, kad galėtume gyventi be interneto. Mūsų namai kasdien tampa vis išmanesni. Daugelyje buities sričių rankų darbą pakeitė išmanūs prietaisai, kurie už mus skalbia, valo, gamina. Ar kada galėjome pagalvoti, kad galėsime įsigyti robotą, už mus atliekantį įvairius buities darbus? Siurbiantį ir plaunantį grindis, valantį langus. Per trisdešimtį laisvos Lietuvos metų mus pasiekė moderniausios technologijos, palengvinančios buitį, taupančios laiką. Didžiausias palengvinimas – šildymo sistema oras–vanduo Marijampolietė Violeta Utmanienė, gyvenanti nuosavame name Naujųjų Tarpučių mikrorajone, sako dar prisimenanti tuos laikus, kai namuose kūrendavo virtuvinę krosnį, ant jos šildydavo iš šulinio atsineštą vandenį ir pasidėję dubenis prausdavosi. Šiandien jų namuose tikrai nemažai išmaniųjų prietaisų, kurie palengvina gyvenimą, taupo laiką. Ketverius metus su šeima gyvenusi Dubline, apie metus Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą Violeta grįžo prieš dvylika metų. Moteris prisimena, kad kai statėsi namą Naujuose Tarpučiuose, būstui šildyti nebuvo jokios kitos galimybės tik anglimis kūrenama krosnis. „Devynerius metus aš su ja vargau, nešiodama anglis ir malkas, ...
  • Poezijos šventė „Po rugpjūčio dangum“

    2020-09-16Poezijos šventė „Po rugpjūčio dangum“
    Tradiciškai priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį Marijampolės literatų klubas „Sietynas“ surengė jau penkioliktąją poezijos šventę „Po rugpjūčio dangum“. Į renginį, vykusį Poezijos parke, susirinko kūrėjai iš Kalvarijos, Vilkaviškio, Varėnos, Šakių, Raseinių, Alytaus ir, žinoma, iš Marijampolės. Šventė vyko laikantis karantino reikalavimų. Buvo dėvimos kaukės, tik kalbantieji į mikrofoną trumpam jas galėjo nusiimti.Kaip visada, šventė prasidėjo vėliavos spalvų žvakių aukuro uždegimu. Po to susirinkusieji sugiedojo specialiai šiai šventei sukurtą himną „Po rugpjūčio dangum atvažiuok Sūduvon“ (žodžiai – šių eilučių autoriaus). Vėliau poetai ir svečiai tylos minute pagerbė šventės sumanytoją, buvusią klubo pirmininkę Ireną Bradaitienę, klubo renginiuose dažnai nuotaiką smuiko muzika pakeldavusio Algirdo Jančo bei kitų Anapilin išėjusių klubo narių atminimą.Iš tiesų „Liejos eiles kaip bėga Šešupė“ – tai eilutė iš „Sietyno“ himno. Daug gražių eilėraščių paskaitė poetai iš Alytaus literatų klubo „Tėkmė“. Gaila, kad dėl karantino renginyje negalėjo dalyvauti Suvalkų klubo „Vienybė“ kūrėjai, su kuriais mus sieja ilga kūrybinė draugystė.Renginį paįvairino Martyno Dabkevičaius atliekamos dainos pritariant gitarai.Maloniai nustebino ir daug plojimų bei dovanų ...
  • Alksninės kapinėms – 100 metų (Istorijos kontekste)

    2020-09-16
    Tikriausiai ne visi Alksninės parapijos gyventojai žino, kad šiemet mūsų kaimo kapinėms sukanka 100 metų. Paminklą, įamžinantį šią datą, aptikau atsitiktinai. Jame užrašyta: „Uršulė Venckevičaitė. Mirė 4 d. rugsėjo 1920 m. Gyveno 19 m. Pirmutinė ant šito kapinyno.“ Pasirodo, kad tai to paties pono Venckevičiaus, kurio dvare po karo daug metų veikė Alksninės mokykla, duktė… Dabar šiame „ramybės mieste“ jau šimtai vietinių ir tolimesnių kaimų žmonių rado sau poilsį, nes čia laidojami ir Kalvarijos, ir Vilkaviškio savivaldybių kaimų gyventojai. Nors paprastos šios kaimo kapinės, tačiau labai gražios, žmonių prižiūrimos, tvarkomos, pilnos gėlių. Malonu, kad jomis rūpinasi Vilkaviškio savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė. Mes visi dėkingi už vandentiekį kapinėse – jis labai palengvino gėlių priežiūrą. Kapinės – gyviesiems svarbi vieta, kur ilsisi, kur ilsėsis mūsų artimieji, giminės, pažįstami… Vida Albina MAURAGIENĖ, buvusios Alksninės pagrindinės mokyklos buvusi mokytoja
  • Poezijos šventė „Po rugpjūčio dangum“

    2020-09-16
    Tradiciškai priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį Marijampolės literatų klubas „Sietynas“ surengė jau penkioliktąją poezijos šventę „Po rugpjūčio dangum“. Į renginį, vykusį Poezijos parke, susirinko kūrėjai iš Kalvarijos, Vilkaviškio, Varėnos, Šakių, Raseinių, Alytaus ir, žinoma, iš Marijampolės. Šventė vyko laikantis karantino reikalavimų. Buvo dėvimos kaukės, tik kalbantieji į mikrofoną trumpam jas galėjo nusiimti.Kaip visada, šventė prasidėjo vėliavos spalvų žvakių aukuro uždegimu. Po to susirinkusieji sugiedojo specialiai šiai šventei sukurtą himną „Po rugpjūčio dangum atvažiuok Sūduvon“ (žodžiai – šių eilučių autoriaus). Vėliau poetai ir svečiai tylos minute pagerbė šventės sumanytoją, buvusią klubo pirmininkę Ireną Bradaitienę, klubo renginiuose dažnai nuotaiką smuiko muzika pakeldavusio Algirdo Jančo bei kitų Anapilin išėjusių klubo narių atminimą.Iš tiesų „Liejos eiles kaip bėga Šešupė“ – tai eilutė iš „Sietyno“ himno. Daug gražių eilėraščių paskaitė poetai iš Alytaus literatų klubo „Tėkmė“. Gaila, kad dėl karantino renginyje negalėjo dalyvauti Suvalkų klubo „Vienybė“ kūrėjai, su kuriais mus sieja ilga kūrybinė draugystė.Renginį paįvairino Martyno Dabkevičaius atliekamos dainos pritariant gitarai.Maloniai nustebino ir daug plojimų bei dovanų ...
  • Trys kvietimai daugiabučių gyventojams, norintiems renovuotis būstą

    2020-09-16Trys kvietimai daugiabučių gyventojams, norintiems renovuotis būstą
    Daugiabučių namų renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m. Renovacijos priemonių spektras kasmet platėja, taip pat didėja ne tik informacijos sklaida apie galimybes atnaujinti savo daugiabutį, bet ir sėkmingų renovacijos istorijų skaičius. Galvojantys apie renovaciją gyventojai dabar turi net kelis pasirinkimus: Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) šiuo metu priima paraiškas net trims kvietimams renovacijai. Naujausiame Aplinkos ministerijos kvietime renovuotis būstą nurodytas papildomas reikalavimas – didesniuose kaip 1500 kv. m ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, įrengti saulės jėgaines. Be to, sudaroma daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir naudojant šilumos siurblius, saulės jėgaines ar kitus atsinaujinančios energijos įrenginius gamintis energiją šilumai, karštam vandeniui ir elektrai. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos tokiems projektams bus skiriama papildoma 30 proc. parama. „Svarbu tai, jog renovuotinų daugiabučių gyventojai vienu metu gali teikti net kelias paraiškas. Taip yra sudaromos lankstesnės galimybės imtis savo daugiabučio renovacijos. Vienas iš šiuo metu galiojančių kvietimų – jau 8-asis kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams namams renovuoti“, – ...
  • Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

    2020-09-16Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes
    „Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. Pradžia – viena karvė R. Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui jų atsirado vis daugiau ir daugiau, – kalbėjo vyras. – Gal visi, kas skaitys mano pasisakymus, sakys: kam čia jas laikyti, juk neapsimoka, bet mes rezgame mintį gauti paramą ir plėsti savo ūkį, statyti sūrinę.“ Ūkininkas sakė, jog šiuo metu melžia keturias karves, viena – užtrūkusi, todėl galbūt jau šio mėnesio pabaigoje jo laikomų pieninių karvių ūkis pasipildys dar viena telyčaite. Veterinaras ...
  • Kaip apsaugoti savo paskyrą internete nuo užgrobimo?

    2020-09-16Kaip apsaugoti savo paskyrą internete nuo užgrobimo?
    Dakaro ralio dalyviui, lenktynininkui Antanui Juknevičiui neseniai teko susidurti su netikėta kliūtimi. Tik šįkart problemų kilo ne trasoje, o internete: programišiai nulaužė sportininko socialinių tinklų paskyrą. Apie įsilaužimą į paskyrą „Facebook“ tinkle paskelbė pats A. Juknevičius. Jis nurodė, kad paskyra, kurią stebi net 67 tūkst. sekėjų, tapo Vietnamo kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Įsilaužėliai apribojo galimybes matyti sportininko paskyrą – gerbėjams Lietuvoje informacija apie A. Juknevičių staiga tapo nepasiekiama. Lenktynininkui teko nemažai pavargti ir aktyviai pabendrauti su „Facebook“ atstovais, kol galiausiai pavyko atgauti paskyrą. Gali padaryti didelę žaląKauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros lektorius dr. Šarūnas Grigaliūnas sako, kad socialiniai tinklai yra kibernetinių nusikaltėlių mėgstama veiksmo erdvė. „Užgrobę žmogaus, bendruomenės ar įmonės paskyrą socialiniuose tinkluose piktadariai gali padaryti neišmatuojamą žalą, kurią atitaisyti yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas. Užvaldę svetimą paskyrą apgavikai iš tikrojo savininko gali paprašyti išpirkos arba turėti dar bjauresnių kėslų, pavyzdžiui, sukompromituoti asmenį draugų, sekėjų ir visuomenės akyse. „Įsivaizduokite situaciją, jeigu kas ...
  • Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“

    2020-09-15Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“
    Sūduvos pietinėje apygardoje kandidatuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Šalaševičius sako, kad didžiausiu valdžios klausimu turėtų tapti, kaip būti arčiau žmogaus. Į LR Seimo rinkimus jis taip pat eina su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, į kurį telpa daugybė esminių problemų sprendimų, kurie yra ranka pasiekiami, tereikia konstruktyvaus bendravimo visose valstybės srityse. Būtent apie tai, kokias esmines problemas jis mato regionuose ir kokių sprendimų čia reikėtų, kalbėjomės su kandidatu Vaidu ŠALAŠEVIČIUMI. – Matome Jus tarp kandidatų į LR Seimą artėjančiuose rinkimuose. Kas paskatino siekti Seimo nario mandato? – Ne paslaptis, kad aš politika domiuosi ir politikoje dalyvauju jau ilgą laiką, jeigu reikėtų pasakyti tiksliau – turbūt jau daugiau kaip 15 metų. Neslėpsiu, abejonių buvo ar aš tikrai suspėsiu su savo kitomis veiklomis – tiek asociacijomis, tiek verslu, na, bet pasitaręs su kolegomis ir šeima, sutikau išmėginti jėgas savo tėviškėje, o po apygardų reformos išėjo taip, kad ir gimtinėje – Dzūkijoje. – Esate kandidatas regione, taip pat čia vykdote ir verslą, visuomenines ...