Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Meninė veikla leidžia žmonėms atsipalaiduoti, pasijusti geriau

Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje visą gegužę veikė Suvalkijos socialinės globos namų gyventojos Nedos Daugulienės tapybos darbų paroda. Į jos atidarymą atvyko globos namų atstovai – gyventojai ir darbuotojai, taip pat Karklinių kaimo užimtumo centro atstovė.
N. Daugulienė yra meniškos sielos žmogus, ne tik tapo, bet ir rašo eiles, yra išleidusi septynias poezijos knygeles. Parodos atidaryme jos eilių paskaitė globos namų gyventoja R. Lekauskaitė.
Autorės išėjimas į visuomenę su savo paroda nebuvo lengvas, jai teko įveikti save. Savo prisistatyme parodoje ji rašo, kad yra baigusi Stepo Žuko dailės technikumo ir vėliau Vilniaus dailės akademijos keramikos specialybę, po studijų dirbo Liaudies muzikos muziejuje. Su vyru skulptoriumi Eriku Dauguliu kartu pragyveno 25 metus, 2012 m. jis mirė. Vyro atminimui ji paskyrė savo kūrybą.
2013 m. N. Daugulienė atvyko į Suvalkijos socialinės globos namus, ilgą laiką gyvenimas jai buvo praradęs visas spalvas. Ėjimas prie tapybos buvo sunkus, bet štai jau porą metų ji piešia. Sukūrusi daug portretų, iš parodos ekspozicijos matyti, kad šis žanras jai itin patinka.

Dėmesio reikia visiems
Surengti savo personalinę parodą Suvalkijos socialinės globos namų gyventojai N. Daugulienei reikėjo daug ryžto, drąsos ir pastangų. Suvalkijos socialinės globos namų užimtumo socialinė darbuotoja Gailutė Dovydėnienė daugiausia dirbo su N. Dauguliene. Ji papasakojo, kad ilgai moteris bėgo nuo meno, buvo prislėgta ligos.
G. Dovydėnienė globos namuose dirba 6 metus ir tik per pastaruosius buvo surengta Nedos paroda, o penkerius metus iki tol buvo tik ėjimas į tapybą, kalbėjimas, įtikinėjimas, kad ji gali tapyti, kad gali atsiverti.
„Neda nenorėjo parodos, nenorėjo rodyti darbų viešai, bet per tuos metus susiėmė. Ją sunku apibūdinti, ji labai įdomus žmogus, gana uždara. Kaip ir kiekvienas mūsų gyventojas, norinti dėmesio, būti pastebėta, – pasakojo G. Dovydėnienė. – Tapymas ją veikia įvairiai: kartais piešia be noro, o kartais 3–4 paveikslus per dieną, paskui vėl štilis mėnesį. Kai užeina įkvėpimas, dirba greitai. Su kitais mūsų gyventojais dirbame kartu, padedame jiems, o ji dirba savarankiškai. Kitiems reikia pagalbos, o jai – tik palaikymo, bendravimo, įtaigos. O dėmesio reikia visiems“, – sakė G. Dovydėnienė.
G. Dovydėnienė globos namuose kaip užimtumo specialistė dirba ne tik su tapyba, bet ir su keramika, floristika. Yra baigusi dailės ir pradinių klasių pedagogo studijas.
„Tapydami, lipdydami žmonės atsipalaiduoja. Ateina dirbti kitoje patalpoje, čia ramybė, geriame arbatą. Ne visada jie nori užsiimti, kartais tiesiog pažiūri, kaip dirba kiti, pabendrauja. Tokia meninė veikla reikalinga, kiekvienas padaro pagal savo sugebėjimus, tai pakelia jiems nuotaiką.“

Paroda – dovana visuomenei
Suvalkijos socialinės globos namų direktorė Marija Slavinskienė sako, kad meno užsiėmimai labai reikalingi jų globos namų gyventojams, nes atitraukia nuo ligos, leidžia susikoncentruoti į veiklą.
„Bet kokiu atveju tokia terapija labai naudinga – pirmiausia pačiam žmogui. Ir mums gera matyti tuos jų kūrinius, akis džiugina jų darbai – juose sudėta daug meilės. Jų išgyvenimai ateina iš vidaus ir sugula į paveikslus. Mūsų žmonės dirba ir su moliu, turime gyventojų, kurie mokosi Profesinio rengimo centre floristikos subtilybių. Šie, kartu dirbdami su kitais, sudaro galimybę iš jų pasimokyti komponuoti gėles. Aišku, jei nėra noro, nepriversi, turi turėti kūrybiškumo gyslelę. Kiti būna tiesiog stebėtojai. Svarbu ne rezultatas, o ir pats kūrybinis procesas. Mes bandome žmones nukreipti į tokias veiklas. Svarbiausia, kad patys nori tą daryti, užsimiršta, pasijaučia geriau, pasijunta tokie patys, kaip ir visi kiti“, – pasakojo direktorė.
Labai geras dalykas – visos terapijos. Darbuotojai mato, kokie tie žmonės būna laimingi – toks ir yra visų užsiėmimų tikslas. O parodos, kaip minėtoji N. Daugulienės, pasitaiko retai.
„Pasikalbėjau su Neda, ji labai džiaugėsi, kad buvo paroda, pasijuto pakylėta, kad ją pastebėjo, įvertino. Tai – mūsų įstaigos dovana visuomenei, viskas, ką mes galime jums parodyti“, – sakė direktorė M. Slavinskienė. Aplankiusieji parodą Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje turėtų susimąstyti, kad žmonės, turintys negalią, irgi daug sugeba, jų norai, mintys – gražūs ir jie savo kūrybą dovanoja, kad visuomenė pamatytų, jog šie žmonės nėra prastesni ar kitokie.
Su N. Dauguliene, pasak direktorės, daugiausia dirba Gailutė Dovydėnienė, niekas kitas su Neda nesugeba taip susitarti, kaip ji.
„Man šita paroda – tai jau labai daug, tai labai vertinu, nes pasiekta žmogaus, kurį laiką iš viso nieko nedariusio ir nenorėjusio daryti. Kiekvienas gyvenime turime savo distanciją ir savo greitį ją įveikti“, – sakė direktorė.

Visi užsiėmimai svarbūs, nes padeda geriau jaustis
Nedos Daugulienės parodos atidaryme dalyvavo daug ją palaikančių žmonių.Suvalkijos socialinės globos namų socialinio darbo padalinio vadovė Vida Labutytė sakė, kad gyventojams siūloma įvairių užsiėmimų – keramika, tapyba, sportas, muzika, floristika.
„Pas mus dirba žmonės su tam tikru išsilavinimu, bet šių užsiėmimų negalima vadinti terapija, nes juos vedantys nėra terapeutai.
Mūsų globos namuose yra organizuojamas meninis užimtumas, mes tik užimtumo specialistai, o terapeutų neturime. Kiek žinau, ir visoje šalyje tokiose įstaigose jų nėra daug. O ar reikėtų meno terapeutų? Ateity, kai viskas taip sparčiai tobulėja, kinta, tikriausiai atsiras meno terapeutų ir čia.“
V. Labutytė sakė, kad panašios įstaigos eina link to, jog čia būtų apgyvendinami tik sunkūs ligoniai. Kaip daroma ir užsienyje, kur teko jai būti. Anksčiau į socialinės globos namus patekdavo ir gana stiprių žmonių, o dabar tokie stipresni išeina gyventi į visuomenę, jiems sudaromos tokios sąlygos.
N. Daugulienės parodos, veikusios gegužės mėnesį Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, ekspozicija.„Mūsų įstaigoje gyvena proto ir psichikos negalią turintys žmonės. Proto negalia – tai iš prigimties turimas intelekto ribotumas – mažesnis ar didesnis. O psichikos ligoniai – susirgę, bet iki tol turėję normalų gyvenimą, ir jų intelektas, taip pat atmintis, ilgą laiką išlieka normalūs, bet jie nesugeba to pritaikyti gyvenime. Tokie yra skirtumai“, – papasakojo A. Labutytė.
Visi užsiėmimai svarbūs, nes tokia politika: ne vien tik vaistais gydyti, bet ir užimtumu, lavinti hobius, pomėgius, atrasti juos ir vystyti. Ligoniams tai suteikia gyvenimo prasmės pojūtį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
N. Daugulienės parodos, veikusios gegužės mėnesį Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, ekspozicija.„Paprastai mūsų sergantieji yra labai savikritiški, o su proto negalia kitaip – jie kaip vaikai, nesirūpina kaip atrodo. Su Neda Dauguliene buvo sunku, nes ji neįveikdavo savo sunkių nuotaikų, ligos paveikta neturėjo jėgų ir noro ko nors imtis, bet mūsų Gailutei pavyko ją įtikinti. Aišku, yra skirtumas, kur žmonės tik mėgėjiškai dirba, o Neda – profesionalė, meno žmogus. Esame parodėlių rengę ne kartą, bet tokia vieno žmogaus paroda – pirma. Stipri paroda, bet mes nerimavome, kaip autorė į tai sureaguos. Iš pradžių nenorėjo, bijojo, kaip priims visuomenė, bet paskui buvo laiminga, džiaugėsi“, – pasakojo socialinio darbo padalinio vadovė.
Anksčiau globos namuose būdavo daugiausia darbinis užimtumas, o maždaug prieš 20 metų imta rengti meno užsiėmimus. Vieniems gyventojams tai buvo didelis džiaugsmas, bet buvo ir tokių, kurie sakė: „Mes ne vaikai, norime tikro darbo“. Bet kokiu atveju svarbiausia tai, kad žmogus gerai jaustųsi.
Užimtumas leidžia atsipalaiduoti, užsimiršti, pakeisti aplinką. Reikia pastebėti, kad ir visuomenės galimybės šiandien kitokios: labiau priima tokius žmones, galbūt labiau supranta. Anksčiau buvo kiek kitaip.
„Pats procesas irgi vertingas, bet turi žmogus turėti gabumų, turi būti jau kažką panašaus daręs. Mes, sveikieji, suprantame, kad gali nepavykti, o jie labai nusivilia, vertina tai per savo negalią – „man neišeina“. Net ir kortomis pralošę jie labai kremtasi, išgyvena, save nuvertina. Svarbu teisingai elgtis, kad jie nenusiviltų“, – sakė A. Labutytė.
Pasirodyti scenoje ar laimėti varžybas nėra svarbiausia. Siekiama, kad žmonės jaustųsi gerai, džiaugtųsi tuo, ką daro – ir pats procesas, repeticijos ar treniruotės teiktų malonumą. Yra ir tokių, kuriems svarbu tiesiog būti kartu, matyti, kaip kiti kažką daro. Būti tarp kitų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...