Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Meninė veikla leidžia žmonėms atsipalaiduoti, pasijusti geriau

Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje visą gegužę veikė Suvalkijos socialinės globos namų gyventojos Nedos Daugulienės tapybos darbų paroda. Į jos atidarymą atvyko globos namų atstovai – gyventojai ir darbuotojai, taip pat Karklinių kaimo užimtumo centro atstovė.
N. Daugulienė yra meniškos sielos žmogus, ne tik tapo, bet ir rašo eiles, yra išleidusi septynias poezijos knygeles. Parodos atidaryme jos eilių paskaitė globos namų gyventoja R. Lekauskaitė.
Autorės išėjimas į visuomenę su savo paroda nebuvo lengvas, jai teko įveikti save. Savo prisistatyme parodoje ji rašo, kad yra baigusi Stepo Žuko dailės technikumo ir vėliau Vilniaus dailės akademijos keramikos specialybę, po studijų dirbo Liaudies muzikos muziejuje. Su vyru skulptoriumi Eriku Dauguliu kartu pragyveno 25 metus, 2012 m. jis mirė. Vyro atminimui ji paskyrė savo kūrybą.
2013 m. N. Daugulienė atvyko į Suvalkijos socialinės globos namus, ilgą laiką gyvenimas jai buvo praradęs visas spalvas. Ėjimas prie tapybos buvo sunkus, bet štai jau porą metų ji piešia. Sukūrusi daug portretų, iš parodos ekspozicijos matyti, kad šis žanras jai itin patinka.

Dėmesio reikia visiems
Surengti savo personalinę parodą Suvalkijos socialinės globos namų gyventojai N. Daugulienei reikėjo daug ryžto, drąsos ir pastangų. Suvalkijos socialinės globos namų užimtumo socialinė darbuotoja Gailutė Dovydėnienė daugiausia dirbo su N. Dauguliene. Ji papasakojo, kad ilgai moteris bėgo nuo meno, buvo prislėgta ligos.
G. Dovydėnienė globos namuose dirba 6 metus ir tik per pastaruosius buvo surengta Nedos paroda, o penkerius metus iki tol buvo tik ėjimas į tapybą, kalbėjimas, įtikinėjimas, kad ji gali tapyti, kad gali atsiverti.
„Neda nenorėjo parodos, nenorėjo rodyti darbų viešai, bet per tuos metus susiėmė. Ją sunku apibūdinti, ji labai įdomus žmogus, gana uždara. Kaip ir kiekvienas mūsų gyventojas, norinti dėmesio, būti pastebėta, – pasakojo G. Dovydėnienė. – Tapymas ją veikia įvairiai: kartais piešia be noro, o kartais 3–4 paveikslus per dieną, paskui vėl štilis mėnesį. Kai užeina įkvėpimas, dirba greitai. Su kitais mūsų gyventojais dirbame kartu, padedame jiems, o ji dirba savarankiškai. Kitiems reikia pagalbos, o jai – tik palaikymo, bendravimo, įtaigos. O dėmesio reikia visiems“, – sakė G. Dovydėnienė.
G. Dovydėnienė globos namuose kaip užimtumo specialistė dirba ne tik su tapyba, bet ir su keramika, floristika. Yra baigusi dailės ir pradinių klasių pedagogo studijas.
„Tapydami, lipdydami žmonės atsipalaiduoja. Ateina dirbti kitoje patalpoje, čia ramybė, geriame arbatą. Ne visada jie nori užsiimti, kartais tiesiog pažiūri, kaip dirba kiti, pabendrauja. Tokia meninė veikla reikalinga, kiekvienas padaro pagal savo sugebėjimus, tai pakelia jiems nuotaiką.“

Paroda – dovana visuomenei
Suvalkijos socialinės globos namų direktorė Marija Slavinskienė sako, kad meno užsiėmimai labai reikalingi jų globos namų gyventojams, nes atitraukia nuo ligos, leidžia susikoncentruoti į veiklą.
„Bet kokiu atveju tokia terapija labai naudinga – pirmiausia pačiam žmogui. Ir mums gera matyti tuos jų kūrinius, akis džiugina jų darbai – juose sudėta daug meilės. Jų išgyvenimai ateina iš vidaus ir sugula į paveikslus. Mūsų žmonės dirba ir su moliu, turime gyventojų, kurie mokosi Profesinio rengimo centre floristikos subtilybių. Šie, kartu dirbdami su kitais, sudaro galimybę iš jų pasimokyti komponuoti gėles. Aišku, jei nėra noro, nepriversi, turi turėti kūrybiškumo gyslelę. Kiti būna tiesiog stebėtojai. Svarbu ne rezultatas, o ir pats kūrybinis procesas. Mes bandome žmones nukreipti į tokias veiklas. Svarbiausia, kad patys nori tą daryti, užsimiršta, pasijaučia geriau, pasijunta tokie patys, kaip ir visi kiti“, – pasakojo direktorė.
Labai geras dalykas – visos terapijos. Darbuotojai mato, kokie tie žmonės būna laimingi – toks ir yra visų užsiėmimų tikslas. O parodos, kaip minėtoji N. Daugulienės, pasitaiko retai.
„Pasikalbėjau su Neda, ji labai džiaugėsi, kad buvo paroda, pasijuto pakylėta, kad ją pastebėjo, įvertino. Tai – mūsų įstaigos dovana visuomenei, viskas, ką mes galime jums parodyti“, – sakė direktorė M. Slavinskienė. Aplankiusieji parodą Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje turėtų susimąstyti, kad žmonės, turintys negalią, irgi daug sugeba, jų norai, mintys – gražūs ir jie savo kūrybą dovanoja, kad visuomenė pamatytų, jog šie žmonės nėra prastesni ar kitokie.
Su N. Dauguliene, pasak direktorės, daugiausia dirba Gailutė Dovydėnienė, niekas kitas su Neda nesugeba taip susitarti, kaip ji.
„Man šita paroda – tai jau labai daug, tai labai vertinu, nes pasiekta žmogaus, kurį laiką iš viso nieko nedariusio ir nenorėjusio daryti. Kiekvienas gyvenime turime savo distanciją ir savo greitį ją įveikti“, – sakė direktorė.

Visi užsiėmimai svarbūs, nes padeda geriau jaustis
Nedos Daugulienės parodos atidaryme dalyvavo daug ją palaikančių žmonių.Suvalkijos socialinės globos namų socialinio darbo padalinio vadovė Vida Labutytė sakė, kad gyventojams siūloma įvairių užsiėmimų – keramika, tapyba, sportas, muzika, floristika.
„Pas mus dirba žmonės su tam tikru išsilavinimu, bet šių užsiėmimų negalima vadinti terapija, nes juos vedantys nėra terapeutai.
Mūsų globos namuose yra organizuojamas meninis užimtumas, mes tik užimtumo specialistai, o terapeutų neturime. Kiek žinau, ir visoje šalyje tokiose įstaigose jų nėra daug. O ar reikėtų meno terapeutų? Ateity, kai viskas taip sparčiai tobulėja, kinta, tikriausiai atsiras meno terapeutų ir čia.“
V. Labutytė sakė, kad panašios įstaigos eina link to, jog čia būtų apgyvendinami tik sunkūs ligoniai. Kaip daroma ir užsienyje, kur teko jai būti. Anksčiau į socialinės globos namus patekdavo ir gana stiprių žmonių, o dabar tokie stipresni išeina gyventi į visuomenę, jiems sudaromos tokios sąlygos.
N. Daugulienės parodos, veikusios gegužės mėnesį Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, ekspozicija.„Mūsų įstaigoje gyvena proto ir psichikos negalią turintys žmonės. Proto negalia – tai iš prigimties turimas intelekto ribotumas – mažesnis ar didesnis. O psichikos ligoniai – susirgę, bet iki tol turėję normalų gyvenimą, ir jų intelektas, taip pat atmintis, ilgą laiką išlieka normalūs, bet jie nesugeba to pritaikyti gyvenime. Tokie yra skirtumai“, – papasakojo A. Labutytė.
Visi užsiėmimai svarbūs, nes tokia politika: ne vien tik vaistais gydyti, bet ir užimtumu, lavinti hobius, pomėgius, atrasti juos ir vystyti. Ligoniams tai suteikia gyvenimo prasmės pojūtį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
N. Daugulienės parodos, veikusios gegužės mėnesį Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, ekspozicija.„Paprastai mūsų sergantieji yra labai savikritiški, o su proto negalia kitaip – jie kaip vaikai, nesirūpina kaip atrodo. Su Neda Dauguliene buvo sunku, nes ji neįveikdavo savo sunkių nuotaikų, ligos paveikta neturėjo jėgų ir noro ko nors imtis, bet mūsų Gailutei pavyko ją įtikinti. Aišku, yra skirtumas, kur žmonės tik mėgėjiškai dirba, o Neda – profesionalė, meno žmogus. Esame parodėlių rengę ne kartą, bet tokia vieno žmogaus paroda – pirma. Stipri paroda, bet mes nerimavome, kaip autorė į tai sureaguos. Iš pradžių nenorėjo, bijojo, kaip priims visuomenė, bet paskui buvo laiminga, džiaugėsi“, – pasakojo socialinio darbo padalinio vadovė.
Anksčiau globos namuose būdavo daugiausia darbinis užimtumas, o maždaug prieš 20 metų imta rengti meno užsiėmimus. Vieniems gyventojams tai buvo didelis džiaugsmas, bet buvo ir tokių, kurie sakė: „Mes ne vaikai, norime tikro darbo“. Bet kokiu atveju svarbiausia tai, kad žmogus gerai jaustųsi.
Užimtumas leidžia atsipalaiduoti, užsimiršti, pakeisti aplinką. Reikia pastebėti, kad ir visuomenės galimybės šiandien kitokios: labiau priima tokius žmones, galbūt labiau supranta. Anksčiau buvo kiek kitaip.
„Pats procesas irgi vertingas, bet turi žmogus turėti gabumų, turi būti jau kažką panašaus daręs. Mes, sveikieji, suprantame, kad gali nepavykti, o jie labai nusivilia, vertina tai per savo negalią – „man neišeina“. Net ir kortomis pralošę jie labai kremtasi, išgyvena, save nuvertina. Svarbu teisingai elgtis, kad jie nenusiviltų“, – sakė A. Labutytė.
Pasirodyti scenoje ar laimėti varžybas nėra svarbiausia. Siekiama, kad žmonės jaustųsi gerai, džiaugtųsi tuo, ką daro – ir pats procesas, repeticijos ar treniruotės teiktų malonumą. Yra ir tokių, kuriems svarbu tiesiog būti kartu, matyti, kaip kiti kažką daro. Būti tarp kitų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...
  • Technikos metalo apdirbimui. Kuri yra geriausia?

    2023-01-11Technikos metalo apdirbimui. Kuri yra geriausia?
    Metalo apdirbimo technikų yra tikrai gana daug. Kiekviena jų leidžia išgauti konkretaus metalo savybes, apdirbti jį taip, kad medžiaga būtų panaudojama tam tikroms dalims gaminti. Žinoma, tie, kuriems iki šiol neteko plačiau domėtis – dažniausiai ne tik nežino apie technikas, tačiau taip pat ir kokio rezultato tikėtis. Dažniausiai minimi Metalista metalo tekinimo darbai bei metalo frezavimas. Šios dvi apdirbimo technikos padeda tinkamai paruošti metalą tolimesniems darbams. Tačiau yra ir daugiau opcijų. Jas ir bandysime aptarti straipsnyje. Kokio rezultato yra siekiama? Kuomet vertinamos metalo apdirbimo technikos – pirmiausia klientas turi suprasti, sau atsakyti, kokio rezultato jam reikia. Tai yra, kokio patvarumo metalas turi ...
  • Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?

    2023-01-11Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?
    Norisi, kad Jūsų namuose būtų tokie baldai, kurie ne tik labai gražiai atrodo, tačiau taip pat ir nėra labai brangūs? Tokiu atveju reikia rinktis tokius, kurie jau yra pagaminti. Tai dažniausiai padeda sutaupyti. Tiesa, kartais kaina kinta ne tik dėl gaminimo eigos, tačiau ir dėl to – koks stilius yra kuriamas. Paprasčiausiai klasikiniai baldai dažnai pristatomi kaip brangesni nei modernūs. Tačiau ar tai yra tiesa. Klasikiniai – geros kokybės Galima drąsiai sakyti, kad klasikiniai baldai nuo kitų stilių baldų pirmiausia skiriasi tuo, kad jie yra labai geros kokybės. Lygiai tokie patys yra ir Provanso baldai. Jie dažniausiai gaminami iš kur kas geresnės medžiagos ...
  • Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį

    2023-01-11Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį
    Pasiekus tam tikrą amžiaus ribą svorio kontrolė tampa labai sunku ir daug pastangų reikalaujančiu darbu. Tačiau tikrai įmanoma ne tik gabiame amžiuje išlaikyti grakščias kūno linijas. Tikrai ne tik dėl grožio, tačiau pirmiausia dėl sveikatos. Ne veltui yra pateiktos KMI ribos. Nors jos yra orientacinės, tačiau gali padėti žmogui paprasčiau įsivertinti, ar jo KMI yra normalus, taip pat, ra nereikia bandyti kiek priaugti arba numesti svorio. Dažniausiai daugeliui žmonių rūpi svorio metimas. Yra daug priemonių ir metodų, kurie gali padėti padailinti kūno linijas. Aptarsime pagrindines, kurių poveikis dažniausiai patars didžiausias. Papildai Svorio kontrolei skirti divari papildai yra labai įvairūs, tad natūralu, kad poveikis, ...
  • All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?

    2023-01-11All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?
    Visi tikrai sutiktų, kad implantacija yra geriausias dantų susigrąžinimo būdas. Tai yra galimybė ne tik šypsotis plačiai, tačiau ir sveikai. Žinoma, AIK dantų implantacija šiuo metu gali būti atliekama labai įvairiai, kadangi yra daug metodų, kurie turėtų padėti Jums ne tik atkurti dantis, tačiau būtent taip, kaip Jums labiausiai tinka. Vis dažniau minimas yra all on 4 metodas, kuris įvardijamas kaip geriausias pasirinkimas tiems, kurie renkasi inovacijas. Šis straipsnis, tikimės, padės Jums geriau suprasti, kodėl šis metodas yra geriausias ir kodėl apskritai yra būtina atkurti prarastus dantis. All on 4 implantacijos privalumai Visada geriausia dėl implantavimo galimybių yra tartis su specialistais, kurie teikia ...
  • Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“

    2023-01-09Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“
    Marijampolėje gimusi ir augusi Ieva Voroneckytė, Vilniaus dailės akademijos absolventė, marijampoliečiams pažįstama: viešąsias miesto erdves (mokyklas, vaikų darželius, išorinius namų fasadus ir kt.) puošia 18 jos piešinių. Ievai Voroneckytei – 32-eji. „Šiuo gyvenimo periodu žmonėse vyksta labai stiprus virsmas. Ne veltui sakoma – „Kristaus amžius“. Jaučiu, kad ir man atėjo laikas per gyvenimą keliauti su dvasinėmis vertybėmis ir nedidele kuprine ant pečių, palikus viską, ką turėjau“, – atviravo Ieva, šiuo metu esanti Indijoje ir planuojanti čia praleisti pusmetį. Po pasinėrimo į Gangą per Kūčias. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Voroneckytės archyvo – Kaip „atsitiko“ Jūsų gyvenime Indija? – Pirmą kartą į čia išvykau spontaniškai ...
  • Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus

    2023-01-09Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus
    Lapkričio pradžioje paskelbta „Suvalkiečio“ 2023 metų prenumeratos akcija sulaukė daugybės mūsų ištikimų gerbėjų pritarimo. Jie nešė, siuntė prenumeratos kvitus į redakciją ir puoselėjo viltį laimėti vertingus prizus. O jų šiemet net 73. Loterijos dėžėje rasti 1159 Marijampolės apskrityje gyvenančių „Suvalkiečio“ skaitytojų, laikraštį užsiprenumeravusių pusmečiui arba metams, prenumeratos kvitai. Daugiausia akcijoje dalyvavo Marijampolės savivaldybės gyventojų, jų – 861, taip pat 173 skaitytojai iš Kalvarijos sav., 111 – iš Kazlų Rūdos sav., 14 – iš Vilkaviškio r. sav. Sveikiname laimėtojus ir džiaugiamės kartu. Jums tekusias dovanas kviečiame atsiimti redakcijoje (Ūkininkų g. 6, Marijampolė) iki kovo 1 d. Primename, kad dovanų čekiai į pinigus nekeičiami. Laimėjimai ...
  • LVŽS kandidatas į Marijampolės merus Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“

    2023-01-07LVŽS kandidatas į Marijampolės merus  Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“
    „Jeigu versle paslaugos būtų nekokybiškos arba iš viso nebūtų teikiamos, toks verslas sužlugtų kitą dieną, tačiau toleruojama, kai savivaldybės įstatymu nustatytos paslaugos vėluoja arba teikiamos prastai ir žmonės netenka kantrybės. Taip neturi būti“, – sako Kęstutis Tumelis, kurio kandidatūrą į Marijampolės merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kitąmet keturiasdešimtmetį švęsiantis verslininkas šiuo metu dirba su Lietuvos ir užsienio kompanijomis duomenų saugumo ir programavimo srityse. Jis pabrėžia, kad tikslumas, atsakingumas ir operatyvumas lemia sėkmę bei teigiamą partnerių požiūrį jo versle. „Ne išimtis ir Savivaldybės reikalai, kuriems taikyčiau tuos pačius principus, nes Savivaldybės „klientai“ – visi miesto žmonės, kurie tikisi žmogiško ...
  • Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

    2023-01-07Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“
    – Partijų rinkiminės kampanijos į Marijampolės savivaldybės tarybą pamažu įgauna pagreitį. Mieste jau paskelbti kandidatai mero pareigoms užimti. Ne paslaptis, kad miestiečiai labai tikėjosi šiuose rinkimuose matyti ir Jus. Kas nutiko, kad kandidatuoti atsisakėte ir kaip atrinkote Kęstučio Tumelio kandidatūrą? – Rinkimams į savivaldą Marijampolės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skyrius pradėjo ruoštis beveik prieš metus, partija buvo nusprendusi, kad dėl Marijampolės mero posto teks kovoti man, skyriaus pirmininkui. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, rinkiminiai planai pasikeitė. Nuo 2016 metų esu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvau šio komiteto pirmininkas. Šioje kadencijoje esu šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Būtent šis ...
  • Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų

    2023-01-07Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų
    Nuotrauka iš https://zum.lrv.lt/ Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur. Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Remiami projektai, pagal veiklos sritis: – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis); – mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, ...
  • Apie nacionalinį parką – be aistrų

    2023-01-04Apie nacionalinį parką – be aistrų
    Žiemos pradžioje daugelį pasiekė nauja žinia: pagaliau ir Suvalkija (Sūduva) turės savo nacionalinį parką! Iš tikro ši žinia nėra visai nauja, bandymų jį projektuoti būta ir anksčiau, tačiau visada kažko pritrūkdavo – ryžto, nusiteikimo. Toks trypčiojimas vietoje baigėsi tuo, kad būtent Suvalkija savo nacionalinio parko neturi. Aukštaitijos nacionaliniam parkui greitai bus 50 metų, kitiems – jau po 30. Ar bus įsteigtas dar vienas, jau šeštas, šalies nacionalinis parkas? Kas tuo turėtų būti labiausiai suinteresuotas? Klausimas atrodo lyg ir nereikalingas: nacionalinio parko labiausiai reikia pačiai Suvalkijai (Sūduvai), nes jis gali geriausiai reprezentuoti ir apsaugoti visus vertingiausius kraštovaizdžius, kultūros, etninį paveldą. Taigi, turėtume ...
  • Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti

    2023-01-04Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti
    Asmenis, kurie dėl negalios, senatvės negali pasirūpinti savimi, dažniausiai slaugo artimieji. Tačiau daugeliu atvejų tokiems pacientams gali būti skiriamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Paslaugų poreikis – pagal klausimyną Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė sako, kad tiek ji, tiek kiti jos kolegos savo pacientus dažniausiai pažįsta ir mato, kada tokių paslaugų poreikis atsiranda. Tokiais atvejais pacientui ar jo artimiesiems pasiūloma užpildyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną. „Jis sudarytas, siekiant įvertinti paciento psichinę ir fizinę būseną, nustatyti, kokių dalykų jis negali atlikti namuose savarankiškai. Kiekvienas atsakymas vertinamas balais ir pagal jų sumą nustatoma, kiek ir kokių paslaugų pacientui reikia“, – sako gydytoja. Paslaugos ...
  • „LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

    2022-12-30„LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
    Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to ...
  • Šeimos konferencijos metodas – kas tai ir ko galiu tikėtis

    2022-12-30
    Šeimos konferencija – tai šeimai svarbių asmenų susirinkimas su tikslu padėti šeimai, atsidūrusiai probleminėje ar krizinėje situacijoje. Šeimos konferencijos metodas turi istorinius pamatus, tačiau kaip metodas buvo pradėtas vystyti nuo 1980 m. Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčo sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 m. Netrukus jis išplito ir 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metodu naudojosi mažiausiai 30 šalių, iš jų Kanada, JAV, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Šiuo metu šį metodą taiko apie 50 pasaulio valstybių. Šeimos konferencijos metodo tikslas- ieškoti šeimos paramos išteklių tarp artimųjų, į problemos sprendimo priėmimo procesą įtraukti (įgalinti) ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.