Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pasąmonė aplenkia mūsų protą, ir tai matyti piešiniuose (Eksperto komentaras)

Dailės terapija nuostabi tuo, kad ji padeda žmogui pamatyti savo slapčiausius pasąmonės turinius, pamačius juos pripažinti, o pripažinus net ir paleisti. Apie tai kalbamės su Rasa KAZLAUSKIENE, dailės terapeute, vedančia dailės terapijos užsiėmimus.

Rasa KAZLAUSKIENE.– Kas yra dailės terapeutas?
– Kartais rašoma „dailės terapijos mokytoja“, tokio dalyko nėra. Yra dailės terapeutai, o visi kiti – užimtumo organizatoriai, mokytojai ir pan.
Aš dailės terapeutės kvalifikaciją įgijau baigusi VšĮ Menų terapijos centro ir VšĮ „Rastis“ bendrą kvalifikacinę programą, prilygintą magistro studijoms, kurią sudarė dailės terapijos pradininkės Lietuvoje dr. A. Brazauskaitė, D. Jankauskienė ir R. Lukošaitytė. Pereinamuoju laikotarpiu buvo išleista viena tokia grupė terapeutų, turėjome 400 ak. val. paskaitų. O dabar tokią kvalifikaciją suteikia Sveikatos mokslų universitetas. Vėliau kvalifikaciją aš kėliau Maskvos pozityvių technologijų ir konsultavimo instituto prof. L. Lebedevos kurse. Žmonės, kurie tiesiog dirba su menais, vadintis dailės terapeutais negali. Terapeutas – medicinos specialistas, Lietuvos sveikatos mokslų universitete to mokytis priima baigusius psichologijos arba dailės bakalauro studijas.
– Kodėl studijavote šią sritį? Juk turėjote edukologo kvalifikaciją.
– Dėkinga už tai vienam savo klientui. 2010 metais baigiau dailės terapijos mokymus, pradėjau vaikų žaidimų studijoje „Kodėlčius“ taikyti metodus, praturtinau veiklą, lavinau vaikų kūrybiškumą ir pan. Kartą atėjo viena mama su vaiku autistu ir sako: „Neturiu kur Marijampolėje eiti, niekas nesiima“. Sakau, galiu pabandyti, bet rezultato nepažadu. Su tuo vaiku iki šiol piešiame, neseniai Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose atidarėme jo parodą Autizmo dienai paminėti. Jam dabar 12 metų, o kai atėjo prieš 6 metus, nelabai kalbėjo, tik sava kalba, kurią tik artimieji suprasdavo. Pradžioje piešdavo apie 7 min., ilgiau neišlaikydavo dėmesio. Labai sėkmingas buvo terapinis procesas. Tai gal ir buvo postūmis, kodėl ėmiau gilintis toliau – kai pamačiau, kokie gali būti geri rezultatai.
– Koks dailės terapijos pritaikymas, ką ji gydo ir kaip tai vyksta?
– Suaugusieji į grupinės terapijos užsiėmimus ateina kaip „asmens higieną“ atlikti: išsivalyti emocijas, išleisti blogą nuotaiką, atsikratyti nuoskaudų. Kiti ateina norėdami išeiti iš situacijos, į kurią vis sugrįžta tarsi įstrigę, bando kažką keisti, bet nesiseka. Piešinys jiems atveria, kur įstrigo ir kodėl.
Terapijos procese būtinos trys dalys: klientas, piešinys ar kitas kūrybos produktas ir terapeutas. Ši triada sąveikauja. Žmogus išgyvena kūrybinį procesą, kažką prisimena, jaučia. Visada prašau spontaniškumo, išjungti mąstymą, nes pasąmonėje yra daug sukaupta. Tai kartais kliudo gyventi. Nuryjame, kaupiame nuoskaudas, o kai pripažįstame ir paleidžiame, tada viskas pasikeičia – požiūris pasikeičia, ir žmogus pradeda sveikti.
Kai atveda 8–10 metų vaikus su elgesio sutrikimais, bandome aiškintis, kodėl jie destruktyviai elgiasi, pešasi. Dažniausiai dėl to, kad daug prikaupę skausmo, nemoka jo kitaip išlieti. Tokiems „sunkiems“ vaikams per terapinį procesą stengiamės padėti išsivalyti, būna sudėtinga, visko pasitaiko. Neretas sako, kad nemoka piešti, bet aš visada perteikiu žinią – čia ne mokykla, nevertinsiu, neduodu jokių užduočių, ką nori, tą pieši. Galima piešti ir pirštais, minkyti molį, tada žiūrime, kas randasi. Prasideda refleksija, po kūrybinio proceso kalbame, ką sukūrė, analizuojame. Pirmiausia turi atsirasti pasitikėjimas, tada atsivėrimas neišvengiamas.
Psichoterapija įprastai būna verbalinė, taigi kartais sunku kalbėti, išsisakyti, o čia nereikia žodžių, pats piešinys pasako. Žmogus tiesiog bando po to išsakyti mintis ir jausmus, kurie kilo piešiant ar lipdant.
Stengiuosi nesikišti į kūrybinį procesą, tik stebiu, kokias priemones pasirinko: norintys kontroliuoti ima pieštuką, piešia tai, ką gali ištrinti, pataisyti, o akvarelę ima retas, nes sunku suvaldyti. Stebiu, kaip žmogus įsitraukia, ar skuba, kokia jo spalvinė gama, sluoksniavimas. Žmogus atsiveria nejučia. Aš tik stebiu. Matau raktinius momentus, pagal tai užduodu klausimus. Klausimai padeda pačiam piešėjui aiškiau save pamatyti.
Daug psichiatrų baigia dailės terapijos mokymus, kad galėtų derinti medikamentinį ir terapinį gydymą, nes tai veikia.
– Su kuo sunkiau dirbti: suaugusiais ar vaikais, grupėje ar individualiai?
– Visur yra savų iššūkių. Su suaugusiais sunkiausia įgyti pasitikėjimą – mažame mieste labai svarbu išlaikyti konfidencialumą. Terapeutus jo laikytis įpareigoja Lietuvos dailės terapeutų asociacijos elgesio kodeksas. Svarbiausias principas – nepakenkti. Svarbu atsakomybė prieš klientą. Beje, balandžio 23 d. sveikatos ministras pasirašė Meno terapeutų veiklos aprašo įstatymą, naują jo redakciją, taigi mes vieninteliai turime jį, o kiti psichoterapeutai tokio reglamento neturi.
Pastebiu, jog daugelis žmonių yra nudrąsinti, nes beveik visi sako, kad nemoka piešti. 7 metų vaikai sako, kad moka, o vyresni jau ima teigti nemokantys piešti. Tai mokykla ir tėvai nudrąsina, atima pasitikėjimą, nes „nugesina“, nuvertina, nutildo jų pasakojimą, nepastebi detalių, kurios svarbios vaikui.
Vaikai neretai papasakoja daugiau nei yra piešinyje. Nupiešia lovą ir sako: „O aš po lova“. Arba vietoje savo portreto nupiešia saldainių dėžutę ir kalba apie tai, jog ribojamas saldainių kiekis, kad jų gauna tik šeštadieniais.
Taisyti piešinio negalima, taip pat kritikuoti, nes menkinama savivertė. Jei susergame ar atsiranda elgesio sunkumų, reikia rasti priežastį ir pašalinti. Depresijos taip pat turi priežastis. Būtina ją išveikti ir sąmoningai paleisti, tada imama gyti.
Individualius užsiėmimus renkasi ieškantys saugumo arba vieši asmenys. Kartais grupės terapija būna vertingesnė: kai vyksta refleksija, kiekvienas kalba apie savo kūrinį, bet vėliau gali ir kiti paanalizuoja, būna, kad išsako įdomių minčių. Maksimaliai mano vedamoje terapinėje grupėje būna 6 žmonės, visi gauna vienodą užduotį, bet pasirenka skirtingas priemones, skirtingai ją atlieka. Akcentuoju, kad išėjus dalintis galima tik savo patyrimais, o ne kitų aptarinėti. Optimaliai reikia bent 8 užsiėmimų. Yra tam tikras ciklas: įėjimas, vystymas ir užbaigimas. Asmeniniai užsiėmimai vyksta tiek, kiek reikia: aptariame tikslus, bet neretai jie palaipsniui keičiasi, ir dirbame.
Būna, kad tėvai atveda „pataisyti“ vaiką. Dirbi su juo ir matai, kad įstrigo procesas. Duodi namų užduotis – bendravimo su artimaisiais ir paaiškėja, kad vaikas bando nuslėpti skyrybas… O tai jam tas pats, kaip vieno iš tėvų netektis, taigi tu vienas nieko negali, turi prašyti šeimos netrukdyti, nelikti abejingos, paremti vaiką.
– Gal galėtumėte papasakoti kokį sėkmės atvejį?
– Turėjau selektyvinio mutizmo atvejį: vaikas bendravo tik su šeima, tik namie, kitur nebendraudavo. Vaikų psichiatras gali ligą konstatuoti, bet medikamentinio gydymo nėra. Šiuo atveju tipinė psichoterapija neveikia, taigi lieka tik piešimas. Pusę metų dirbau su vaiku ir jis sugebėjo net padainuoti scenoje viešai su klasės drauge, tai buvo nuostabus rezultatas. Tiesa, su manim pradžioje jis nekalbėjo, tik rašteliais susirašinėjome, bet vėliau viskas pasikeitė.
Deja, dažnas terapiją įsivaizduoja kaip knygelių spalvinimą, nes ant jų rašome „terapinė knygelė“, bet tai netiesa. Terapijoje turi būti klientas, produktas ir terapeutas. O spalvinimas – tik užimtumui, nėra sveikimo procesas. Tai nieko neišspręs. Yra tik rizika per daug įsitraukti, pamirštant aplinką, įninkant per daug ir nieko daugiau nenorint…
Piešinys daug gali pasakyti. Štai vienas klientas nupiešė piešinį tik vienoje lapo pusėje ir medis buvo tik su viena šaka. Piešėjo viena pusė paralyžiuota, valdo tik vieną ranką. Ir pats žmogus stebėjosi: „Piešiau tikrai dvi šakas, kodėl tik viena yra?“ Pasąmonė aplenkia mūsų mąstymą. Po tokių patirčių, nors ir žinau, kad visa tai paaiškinama mokslu, norisi šaukti: dailės terapija – didis stebuklas, kurį galime išgyventi kiekvienas!
– Dėkoju už pokalbį.
Gintaro KANDROTO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...