Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pasąmonė aplenkia mūsų protą, ir tai matyti piešiniuose (Eksperto komentaras)

Dailės terapija nuostabi tuo, kad ji padeda žmogui pamatyti savo slapčiausius pasąmonės turinius, pamačius juos pripažinti, o pripažinus net ir paleisti. Apie tai kalbamės su Rasa KAZLAUSKIENE, dailės terapeute, vedančia dailės terapijos užsiėmimus.

Rasa KAZLAUSKIENE.– Kas yra dailės terapeutas?
– Kartais rašoma „dailės terapijos mokytoja“, tokio dalyko nėra. Yra dailės terapeutai, o visi kiti – užimtumo organizatoriai, mokytojai ir pan.
Aš dailės terapeutės kvalifikaciją įgijau baigusi VšĮ Menų terapijos centro ir VšĮ „Rastis“ bendrą kvalifikacinę programą, prilygintą magistro studijoms, kurią sudarė dailės terapijos pradininkės Lietuvoje dr. A. Brazauskaitė, D. Jankauskienė ir R. Lukošaitytė. Pereinamuoju laikotarpiu buvo išleista viena tokia grupė terapeutų, turėjome 400 ak. val. paskaitų. O dabar tokią kvalifikaciją suteikia Sveikatos mokslų universitetas. Vėliau kvalifikaciją aš kėliau Maskvos pozityvių technologijų ir konsultavimo instituto prof. L. Lebedevos kurse. Žmonės, kurie tiesiog dirba su menais, vadintis dailės terapeutais negali. Terapeutas – medicinos specialistas, Lietuvos sveikatos mokslų universitete to mokytis priima baigusius psichologijos arba dailės bakalauro studijas.
– Kodėl studijavote šią sritį? Juk turėjote edukologo kvalifikaciją.
– Dėkinga už tai vienam savo klientui. 2010 metais baigiau dailės terapijos mokymus, pradėjau vaikų žaidimų studijoje „Kodėlčius“ taikyti metodus, praturtinau veiklą, lavinau vaikų kūrybiškumą ir pan. Kartą atėjo viena mama su vaiku autistu ir sako: „Neturiu kur Marijampolėje eiti, niekas nesiima“. Sakau, galiu pabandyti, bet rezultato nepažadu. Su tuo vaiku iki šiol piešiame, neseniai Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose atidarėme jo parodą Autizmo dienai paminėti. Jam dabar 12 metų, o kai atėjo prieš 6 metus, nelabai kalbėjo, tik sava kalba, kurią tik artimieji suprasdavo. Pradžioje piešdavo apie 7 min., ilgiau neišlaikydavo dėmesio. Labai sėkmingas buvo terapinis procesas. Tai gal ir buvo postūmis, kodėl ėmiau gilintis toliau – kai pamačiau, kokie gali būti geri rezultatai.
– Koks dailės terapijos pritaikymas, ką ji gydo ir kaip tai vyksta?
– Suaugusieji į grupinės terapijos užsiėmimus ateina kaip „asmens higieną“ atlikti: išsivalyti emocijas, išleisti blogą nuotaiką, atsikratyti nuoskaudų. Kiti ateina norėdami išeiti iš situacijos, į kurią vis sugrįžta tarsi įstrigę, bando kažką keisti, bet nesiseka. Piešinys jiems atveria, kur įstrigo ir kodėl.
Terapijos procese būtinos trys dalys: klientas, piešinys ar kitas kūrybos produktas ir terapeutas. Ši triada sąveikauja. Žmogus išgyvena kūrybinį procesą, kažką prisimena, jaučia. Visada prašau spontaniškumo, išjungti mąstymą, nes pasąmonėje yra daug sukaupta. Tai kartais kliudo gyventi. Nuryjame, kaupiame nuoskaudas, o kai pripažįstame ir paleidžiame, tada viskas pasikeičia – požiūris pasikeičia, ir žmogus pradeda sveikti.
Kai atveda 8–10 metų vaikus su elgesio sutrikimais, bandome aiškintis, kodėl jie destruktyviai elgiasi, pešasi. Dažniausiai dėl to, kad daug prikaupę skausmo, nemoka jo kitaip išlieti. Tokiems „sunkiems“ vaikams per terapinį procesą stengiamės padėti išsivalyti, būna sudėtinga, visko pasitaiko. Neretas sako, kad nemoka piešti, bet aš visada perteikiu žinią – čia ne mokykla, nevertinsiu, neduodu jokių užduočių, ką nori, tą pieši. Galima piešti ir pirštais, minkyti molį, tada žiūrime, kas randasi. Prasideda refleksija, po kūrybinio proceso kalbame, ką sukūrė, analizuojame. Pirmiausia turi atsirasti pasitikėjimas, tada atsivėrimas neišvengiamas.
Psichoterapija įprastai būna verbalinė, taigi kartais sunku kalbėti, išsisakyti, o čia nereikia žodžių, pats piešinys pasako. Žmogus tiesiog bando po to išsakyti mintis ir jausmus, kurie kilo piešiant ar lipdant.
Stengiuosi nesikišti į kūrybinį procesą, tik stebiu, kokias priemones pasirinko: norintys kontroliuoti ima pieštuką, piešia tai, ką gali ištrinti, pataisyti, o akvarelę ima retas, nes sunku suvaldyti. Stebiu, kaip žmogus įsitraukia, ar skuba, kokia jo spalvinė gama, sluoksniavimas. Žmogus atsiveria nejučia. Aš tik stebiu. Matau raktinius momentus, pagal tai užduodu klausimus. Klausimai padeda pačiam piešėjui aiškiau save pamatyti.
Daug psichiatrų baigia dailės terapijos mokymus, kad galėtų derinti medikamentinį ir terapinį gydymą, nes tai veikia.
– Su kuo sunkiau dirbti: suaugusiais ar vaikais, grupėje ar individualiai?
– Visur yra savų iššūkių. Su suaugusiais sunkiausia įgyti pasitikėjimą – mažame mieste labai svarbu išlaikyti konfidencialumą. Terapeutus jo laikytis įpareigoja Lietuvos dailės terapeutų asociacijos elgesio kodeksas. Svarbiausias principas – nepakenkti. Svarbu atsakomybė prieš klientą. Beje, balandžio 23 d. sveikatos ministras pasirašė Meno terapeutų veiklos aprašo įstatymą, naują jo redakciją, taigi mes vieninteliai turime jį, o kiti psichoterapeutai tokio reglamento neturi.
Pastebiu, jog daugelis žmonių yra nudrąsinti, nes beveik visi sako, kad nemoka piešti. 7 metų vaikai sako, kad moka, o vyresni jau ima teigti nemokantys piešti. Tai mokykla ir tėvai nudrąsina, atima pasitikėjimą, nes „nugesina“, nuvertina, nutildo jų pasakojimą, nepastebi detalių, kurios svarbios vaikui.
Vaikai neretai papasakoja daugiau nei yra piešinyje. Nupiešia lovą ir sako: „O aš po lova“. Arba vietoje savo portreto nupiešia saldainių dėžutę ir kalba apie tai, jog ribojamas saldainių kiekis, kad jų gauna tik šeštadieniais.
Taisyti piešinio negalima, taip pat kritikuoti, nes menkinama savivertė. Jei susergame ar atsiranda elgesio sunkumų, reikia rasti priežastį ir pašalinti. Depresijos taip pat turi priežastis. Būtina ją išveikti ir sąmoningai paleisti, tada imama gyti.
Individualius užsiėmimus renkasi ieškantys saugumo arba vieši asmenys. Kartais grupės terapija būna vertingesnė: kai vyksta refleksija, kiekvienas kalba apie savo kūrinį, bet vėliau gali ir kiti paanalizuoja, būna, kad išsako įdomių minčių. Maksimaliai mano vedamoje terapinėje grupėje būna 6 žmonės, visi gauna vienodą užduotį, bet pasirenka skirtingas priemones, skirtingai ją atlieka. Akcentuoju, kad išėjus dalintis galima tik savo patyrimais, o ne kitų aptarinėti. Optimaliai reikia bent 8 užsiėmimų. Yra tam tikras ciklas: įėjimas, vystymas ir užbaigimas. Asmeniniai užsiėmimai vyksta tiek, kiek reikia: aptariame tikslus, bet neretai jie palaipsniui keičiasi, ir dirbame.
Būna, kad tėvai atveda „pataisyti“ vaiką. Dirbi su juo ir matai, kad įstrigo procesas. Duodi namų užduotis – bendravimo su artimaisiais ir paaiškėja, kad vaikas bando nuslėpti skyrybas… O tai jam tas pats, kaip vieno iš tėvų netektis, taigi tu vienas nieko negali, turi prašyti šeimos netrukdyti, nelikti abejingos, paremti vaiką.
– Gal galėtumėte papasakoti kokį sėkmės atvejį?
– Turėjau selektyvinio mutizmo atvejį: vaikas bendravo tik su šeima, tik namie, kitur nebendraudavo. Vaikų psichiatras gali ligą konstatuoti, bet medikamentinio gydymo nėra. Šiuo atveju tipinė psichoterapija neveikia, taigi lieka tik piešimas. Pusę metų dirbau su vaiku ir jis sugebėjo net padainuoti scenoje viešai su klasės drauge, tai buvo nuostabus rezultatas. Tiesa, su manim pradžioje jis nekalbėjo, tik rašteliais susirašinėjome, bet vėliau viskas pasikeitė.
Deja, dažnas terapiją įsivaizduoja kaip knygelių spalvinimą, nes ant jų rašome „terapinė knygelė“, bet tai netiesa. Terapijoje turi būti klientas, produktas ir terapeutas. O spalvinimas – tik užimtumui, nėra sveikimo procesas. Tai nieko neišspręs. Yra tik rizika per daug įsitraukti, pamirštant aplinką, įninkant per daug ir nieko daugiau nenorint…
Piešinys daug gali pasakyti. Štai vienas klientas nupiešė piešinį tik vienoje lapo pusėje ir medis buvo tik su viena šaka. Piešėjo viena pusė paralyžiuota, valdo tik vieną ranką. Ir pats žmogus stebėjosi: „Piešiau tikrai dvi šakas, kodėl tik viena yra?“ Pasąmonė aplenkia mūsų mąstymą. Po tokių patirčių, nors ir žinau, kad visa tai paaiškinama mokslu, norisi šaukti: dailės terapija – didis stebuklas, kurį galime išgyventi kiekvienas!
– Dėkoju už pokalbį.
Gintaro KANDROTO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.