Lietuvoje jau atnaujinus per 2300 daugiabučių ir šiuo metu vykstant dar daugiau nei 400 modernizacijos projektų, ekspertai vis dažniau akcentuoja kompleksinės renovacijos naudą. Atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir visa kvartale esanti infrastruktūra: šilumos tinklai, laisvalaikio zonos, automobilių stovėjimo aikštelės. Tokios renovacijos pavyzdžių Lietuvoje jau yra ir tikimasi, kad, į procesą vis aktyviau įsitraukiant savivaldybėms, kvartalinės renovacijos projektų tik daugės.
Anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, daugiabučių modernizavimo programa – prioritetas ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu. Jis teigia, kad čia ypač svarbų vaidmenį vaidina savivaldybės, kurių nuosekliu ir atsakingu darbu galime pasidžiaugti jau šiandien. Šias mintis K. Mažeika išsakė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.
Vienose savivaldybėse jau pasiekta puikių rezultatų, kitoms dar reikėtų pasitempti
35 arba daugiau nei pusė šalies savivaldybių jau yra pateikusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Vis dėlto kai, pavyzdžiui, Vilniuje pateiktos 29 kvartalinės renovacijos programos, o Ignalinoje renovuoti absoliučiai visi daugiabučiai, Pagėgių savivaldybėje atnaujintų pastatų kol kas nėra.
Anot Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Mariaus Narmonto, čia didelį vaidmenį turi suvadinti savivaldybės, kurių iniciatyva būtų parengtos Kvartalo efektyvumo didinimo programos.
„Pereinant nuo pavienių pastatų modernizavimo prie kvartalinės renovacijos programų reikia savivaldybių iniciatyvos ir indėlio. Vietinės valdžios atstovų sukauptos kompetencijos padės geriau pasirengti ir pereiti prie kompleksinių priemonių diegimo: pastatų ir infrastruktūros atnaujinimo“, – pasakoja M. Narmontas.
Spartesnius atnaujinimo darbus skatins finansinėmis išmokomis
M. Narmontas teigia, kad, siekiant spartinti būsimų projektų įgyvendinimą, Aplinkos ministerijoje ieškoma būdų, kaip paskatinti kvartalinę renovaciją. Kaip vieną iš galimybių jis įvardija pastato atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimą ir greitesnį atsiskaitymą už darbus tuo atveju, jei šie atliekami sparčiau.
„Planuojame koreguoti teisės aktus ir taip supaprastinti pinigų išmokėjimą namų administratoriams – užbaigus projektą, visas atlygis būtų sumokamas iš karto. Tikimės, kad tai veiks kaip paskatinimas – kuo greičiau dirbi ir kuo daugiau projektų užbaigi – tuo daugiau uždirbi“, – sako ekspertas.
Daugiabučių renovacijos projektai nesustos
Artėjant 2020-iems metams, kai Lietuvoje gerokai sumažės ES fondų investicijos, konferencijos metu kai kurių savivaldų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo lėšų trūkumo renovacijos projektams. Vis dėlto finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ir šiuo metu vykdomi bei būsimi projektai nesustos.
„Turimų lėšų, skirtų daugiabučių renovacijai, užteks dar keleriems metams. Be to, atsiras ir naujų investavimo šaltinių: klimato kaitos padariniai kelia vis didesnį nerimą visoje Europos Sąjungoje, todėl efektyvus energijos naudojimas dar ilgai išliks prioritetu“, – aiškino viceministrė.
Nuotrauka iš BETA archyvų
