Eilėraščiai – Birutė SARAPINAVIČIENĖ
Sidabro lieptais
Kažkas suskambo naktyje tamsveidėj:
Gal rasos krito, gal vyšnia byrėjo,
Gal pumpuras praplyšo – žiedą skleidė.
Gal beržo žirginėliai sužvangėjo.
Gal plėnys neįvardintų žvaigždžių
Plevenimu gležnu stygas užgavo.
Po pilnaties švytėjimu blandžiu
Gal nurasojus žemė uždainavo.
O gal alkiai vien klyktelėjo siela,
Šilkiniam guoly savasties neradusi –
Kas žin… Tik skamba skamba mėnesiena,
Sidabro lieptais bėgdama per debesis…