Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis (Interviu su ekspertu)

Esame priklausomi nuo informacijos. Vis dėlto domėjimasis politiniais reiškiniais, netgi atrodytų niekuo dėtas aktyvumas socialiniuose tinkluose gali slėpti keletą pavojų. Būti dezinformuotiems, pakliūti propagandistų akiratin – o tai reiškia, kad mūsų išsakyta ar net neišsakyta nuomonė gali būti iškreipta, panaudota informaciniuose karuose. Eksperto pastebėjimu, kiekvienas turėtume ugdytis kritinį mąstymą. Informaciniai karai vyksta ir tai yra klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto.
Ypač kritiškai turėtume vertinti sensacingas ir labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikinsime, kad į akiratį patekusi informacija yra tiesa. Ar šių „karų“ kontekste esame saugūs? Eksperto pastebėjimu, mūsų šalies politika šioje srityje vertintina gerai.
Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko.

Dr. Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį į tai, kad informacinių karų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti kritinio mąstymo šarvus, suformuoti jiems naudingą pasaulio vaizdą ar priversti abejoti kai kuriais dalykais. – Neretai girdime, kad informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis. Kaip būtų galima pakomentuoti šį teiginį?
– Šiandien saugumas yra suprantamas kompleksiškai. Tarkime, karinio saugumo klausimas vis dar išlieka gana aktualus, tačiau yra atsiradęs aiškus supratimas, jog tai – ne vienintelė sfera, kuria reikia rūpintis. Sutariama, kad priešiškai nusiteikusi šalis gali bandyti griebtis ne atvirų karinių veiksmų, bet veikti per kitas sferas – siekdama paveikti informacinę erdvę ar ekonomiką. Tokią agresiją yra sunkiau užfiksuoti ir identifikuoti, o tai reiškia, kad į ją yra ir sunkiau atsakyti. Tad kartais kyla problemų. Pavyzdžiui, NATO sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad agresija prieš bet kurią aljanso narę yra vertinama kaip agresija prieš visas aljanso nares. Tačiau jeigu mes negalime tiksliai pasakyti ar įrodyti, jog agresija įvyko – neįmanoma aktyvuoti ir kolektyvinės gynybos principo. Be to, visa tai leidžia informacinės atakos organizatoriui neigti savo kaltę ir pan.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, jog šiandien virtualioje erdvėje iš esmės neliko sienų. Jeigu anksčiau valstybė galėjo ginti savo informacinę erdvę nuo priešiškos propagandos, tiesiog drausdama įvežti kai kuriuos leidinius ar informacinę produkciją į savo teritoriją, tai šiandien tokios priemonės tampa neefektyvios. Informacinė erdvė yra atvira, bet tuo pat metu ir pažeidžiama. O sėkmingas priešiškas poveikis informacinėje erdvėje gali būti tiesiogiai susijęs ir su saugumu nuo vadinamųjų konvencinių grėsmių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu propaganda įtikino žmogų, jog jo valstybė yra „niekam tikusi“, „žlugusi“, „menka ir nereikšminga“ – jis praranda ir stimulą, esant reikalui, stoti ją ginti.
– Kokios pagrindinės mūsų šalies politikos kryptys, besistengiant užtikrinti informacinį saugumą?
– Šios politikos pagrindu aš įvardinčiau supratimą, jog pavojus informaciniam saugumui egzistuoja ir jis yra realus. Į iššūkius yra reaguojama. Galima priminti, jog Lietuva pirma pradėjo taikyti laikino Rusijos televizijų kanalų, retransliuojamų kabeliniuose tinkluose, blokavimo priemonę. Toks yra atsakas į propagandos sklaidą. Tai yra reakcinio poveikio priemonė, nes sprendimas laikinai nutraukti kanalo retransliavimą priimamas po to, kai nustatomas pažeidimas – dažniausiai kalba eina apie nesantaikos kurstymą ar karo propagavimą. Taigi, mes galime teigti, jog Lietuva gerai reaguoja į iškylančius pavojus.
Gal kiek prasčiau yra su strateginiais sprendimais, užtikrinančiais informacinį saugumą. Pavyzdžiui, yra nemažai kalbama, jog reikia rūpintis visuomenės informaciniu raštingumu, t. y. ugdyti supratimą, kaip veikia žiniasklaida, kokie yra patikimų ir nepatikimų informacijos šaltinių požymiai ir pan. Pradėti reikėtų jau nuo mokyklos, integruojant medijų raštingumo pamokas į mokyklų programą. Apie tai yra kalbama daug, bet realių žingsnių šio tikslo link daroma vis dar labai mažai.
– Kaip vertinate situaciją informacinėje erdvėje? Ar teiginys, kad vyksta informacinis karas, šiandienos visuomenėje tebėra aktualus? Kokie požymiai tai rodo?
– Nori to Lietuva, ar nenori, bet šiuo metu ji yra informacinio karo lauke. Šios problemos negalima ignoruoti. Požymių irgi yra nemažai. Informaciniai ir propagandiniai išpuoliai Lietuvos erdvėje yra pastebimi reguliariai. Pirmiausia kalbu apie bandymus paskleisti dezinformaciją arba vadinamuosius propagandinius naratyvus. Sakyčiau, kad pastaruoju metu šis informacinis karas tik stiprėjo, atsirado nauji jo įgyvendinimo instrumentai. Pavyzdžiui, akivaizdi tendencija yra kibernetinio ir psichologinio karų principų sąveika. Lietuvoje užfiksuoti jau keli atvejai, kai buvo įsilaužiama į žiniasklaidos priemonių turinio talpinimo sistemas ar tinklalapius, turint tikslą paskelbti dezinformuojančius ir klaidinančius tekstus. Tokių atakų aukomis nuo 2017 metų balandžio jau yra tapę naujienų agentūra BNS, TV3 tink-lalapis, internetinis leidinys „Kas vyksta Kaune?“, „Valstiečių laikraščio“ tinklalapis ir pan. Įsilauždami į patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius ir talpindami juose tekstus, skleidžiančius dezinformaciją, virtualaus fronto piktadariai siekia legalizuoti savo kuriamas netikras naujienas.
– Kokios saugos priemonės, kurias gali taikyti ne tik valstybė, bet kiekvienas iš mūsų?
– Sutariama, kad kritinis mąstymas yra pagrindiniai visuomenės šarvai, kalbant apie informacinio karo pavojų. Tai reiškia, kad žmonės turi mokytis atskirti patikimą informaciją ir jos šaltinį nuo nepatikimos informacijos. Kritiškai vertinti sensacingas ir ypač labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikins, kad į jų akiratį patekusi informacija yra tiesa.
Žinoma, būtina pasirūpinti ir savo saugumu internete, t. y. naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti internete pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai.
Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti. Žinoma, interneto nereikia bijoti, bet būtina suprasti, su kokias pavojais jame galima susidurti.
Ekspertas pataria būti atsargiems socialiniuose tinkluose: naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai. Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti.– Kartais informacijos karai gali būti labai užmaskuoti, o dezinformacija sklisti ne iš priešiškai nusiteikusios valstybės, bet tarsi iš vidaus. Galbūt žinoma atvejų, kai prisidengiant kitose valstybėse registruotomis tarsi niekuo dėtomis įmonėmis, investuojama į žiniasklaidos priemones Lietuvoje, jos remiamos finansiškai ir taip daroma įtaka jų turiniui?
– Informacinis karas visada vykdomas nepastebimai. Jeigu mes jį pastebime – tai jau reiškia, jog jis nėra toks efektyvus, kaip norėjo jo iniciatoriai. Kalbant apie galimą poveikio žiniasklaidos priemonėms atvejį, galėčiau paminėti vieną akivaizdų pavyzdį. 2014 metais Baltijos valstybėse pradėjo veikti naujas informacinis tinklalapis rusų kalba „Baltnews“. Iš pat pradžių buvo įtariama, jog ši žiniasklaidos priemonė yra susijusi su Kremliumi, tačiau žmonės, kurie vadovavo šiam informaciniam tinklui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigė, jog tinklalapis priklauso privatiems investuotojams iš Olandijos. Tik prieš kelis metus latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re: Baltica“ išsiaiškino, jog „Baltnews“ per tarpininkus priklauso rusų valstybinei informacinei agentūrai „Rossija Segodnia“, tai pačiai, kuri yra ir propagandinio tinklalapio „Sputnik“ šeimininkė. Beje, po to, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, informacija apie tikrąjį šios žiniasklaidos priemonės šeimininkę atsirado ir pačiame „Baltnews“ tinklalapyje.
– Esame priklausomi nuo informacijos. Tai – klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto. Kokie subtilesni, galbūt sunkiau pastebimi, informacinio karo požymiai?
– Kaip ir minėjau, informaciniai karai vyksta nepastebimai, jie yra grindžiami užslėptu poveikiu ir manipuliacija. Jų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti mūsų kritinio mąstymo šarvus, suformuoti tam tikrą pasaulio paveikslą ar priversti abejoti tam tikrais dalykais.
Šiandien gana plačiai kalbama apie vadinamuosius internetinius trolius – žmones, kurie už mokestį kuria tam tikrą turinį skirtingose internetinėse platformose, siekdami pateikti tą informaciją kaip „paprastų žmonių“ nuomonę ar poziciją. Tokiems tikslams kartais naudojamos ir specialios programos – botai. Šios programos gali pagal nustatytą algoritmą generuoti ir publikuoti tekstus socialiniuose tinkluose ar komentaruose prie žiniasklaidos tekstų. Kitaip sakant, skaitydami ką nors internete – ypač kai kalba eina apie tinklaraščių ar socialinių tinklų įrašus ar anoniminius komentarus – mes negalime būti tikri, ar tai parašė realus žmogus, ar apmokėtas komentatorius, ar net kompiuterinė programa. Yra tam tikri būdai nustatyti trolius ir botus, bet labai dažnai mums lieka tik abejoti ir įtarinėti. Tokie aspektai irgi gali būti įvardijami kaip informacinio karo požymiai, ir juos tikrai būna sunku pastebėti ar identifikuoti.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE

    2022-07-04STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE
    Alytaus kolegijos studentams – naujos galimybių erdvės Aly­taus ko­le­gi­ja – šiuolaikiška ir socialiniai atsakinga Pietų Lietuvoje aukštoji mokykla, kurioje realizuojama 14 inovatyvių studijų programų dėstomų lietuvių ir anglų kalbomis. 2022 metais kolegija paminėjo savo veiklos 22 metų, o kaip institucija – 62 metų sukaktis. Tačiau institucija nesensta: keičiasi kartos, studentai ir absolventai, kursų dalyviai, akademinis personalas, statusas; institucija išlieka jauna, aktyvi, nuolat atsinaujinanti, ieškanti inovatyvių kelių ir sprendimų iššūkių bei pokyčių dešimtmečiuose. 2022 m. Alytaus kolegija baigė įgyvendinti ES projektą „Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra“, kurio vertė 600 tūkst. Eur. Projekto metu atnaujinta kolegijos studijų infrastruktūra, įrengtos daugiafunkcinės laboratorijos bei ...
  • Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai

    2022-07-02Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai
    Tikriausiai teko girdėti apie sausą šampūnų? Jį išbandžiusieji sako, jog tai puiki alternatyva įprastam galvos trinkimui. Sausi šampūnai išties gali tapti puikiu būdu atsigaivinti, kai nėra sąlygų įprastai išplauti plaukus. Ši priemonė, be abejonės, kaip ir visos kitos, turi savo privalumus ir trūkumus. Šiek tiek plačiau apie juos. Sausų šampūnų privalumai Galima išskirti tokius šio produkto privalumus: ● Sutaupysite laiko, nes plaukų atgaivinimas sausu šampūnu trunka tik 5 minutes.● Puikiai tinka plonų plaukų savininkams, nes jis suteikia plaukams tūrį. Taip nutinka todėl, jog sumažinamas aliejaus kiekis, kurio gauna plaukai naudojant įprastą šampūną.● Dėl tos pačios priežasties tinka ir riebiems plaukams, kuriems aliejų kiekio ...
  • Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė

    2022-06-30Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė
    Aktyviai rekonstrukcijos ir plėtros planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį atidarė atnaujintą parduotuvę Marijampolėje, adresu Vilkaviškio g. 72a. Investicijos į „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia 1,23 mln. eurų. Ši „Iki“ parduotuvė įrengta pagal naujausius įmonės standartus, o daugiausia dėmesio rekonstrukcijos metu buvo skirta sprendimams, padedantiems užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį. „Siekiame būti arti savo pirkėjų ir suteikti jiems galimybę greitai ir patogiai apsipirkti netoli namų, todėl nuolat atnaujiname „Iki“ parduotuves. Norėdami užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, daug dėmesio skiriame asortimento formavimui, kad gyventojai turėtų gausų visų kategorijų prekių ir produktų pasirinkimą, taip pat diegiame ir technologinius sprendimus“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ ...
  • Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?

    2022-06-29Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?
    Nors gana dažnai manoma, kad organizmas ima stokoti vitaminų tik šaltuoju metų laiku, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Organizmas gali pajusti vitaminų stygių bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu taip pat labai svarbu pasirūpinti būtiniausių vitaminų atsargomis. Jei jų gausite su maistu, įvairių maisto papildų gali nė neprireikti, taigi, pasidomėkime, kokias vitaminų atsargas vertėtų papildyti jau dabar, ir kokiuose produktuose jų galime rasti. Vitaminas A: apsauga nuo saulės ir akių stiprinimas Vitaminas A yra labai svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir aštrios regos palaikymui. Vitamino A atsargas ypatingai svarbu papildyti dar vasaros laikotarpiu, nes tuomet rudenį neteks susidurti su šio vitamino trūkumo ...
  • Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?

    2022-06-29Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?
    Vyriški laikrodžiai ir toliau išlieka populiariais dėl savo universalumo ir stilingumo. Sužinokite, kokį laikrodį rinktis šį sezoną! Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną? Kokybiškas vyriškas laikrodis yra nepakeičiamas aksesuaras daugeliui dėl savo stilingumo, naudingumo ir funkcionalumo! Tinkamai parinktą laikrodį tikrai norėsite su savimi turėti daugybę metų, todėl svarbu išsirinkti geriausią variantą ir įsitikinti, kad jo stilius jums ir tiks, ir patiks! Žinoma, visada naudinga peržvelgti pagrindines vyriškų laikrodžių tendencijas ir sužinoti, kokio tipo laikrodžiai yra madingiausi šiuo metu. Jeigu planuojate rinktis naują laikrodį, skaitykite toliau ir pasiruoškite atrodyti stilingai kiekvieną dieną! Kokį laikrodį su metaliniu dirželiu rinktis? Vienu iš populiariausių variantų ir toliau išlieka ...
  • Sūduvos VVG įgyvendino projektų už daugiau kaip milijoną eurų

    2022-06-29Sūduvos VVG įgyvendino projektų  už daugiau kaip milijoną eurų
    Sūduvos vietos veiklos grupės (VVG) teritorijoje, kuri apima Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškąją teritoriją ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūniją, jau 2002 metų pradžioje buvo įregistruotos pirmosios kaimo bendruomeninės organizacijos Plutiškėse, Bebruliškėje, Antanave ir Jūrės kaime. Dar po metų čia jau veikė 12 bendruomeninių organizacijų. Svarbiausia – kolektyvo branduolys Nuo 2009 metų VVG dirbanti, o šiuo metu ir organizacijai vadovaujanti Kristina Mačiokienė galėtų įvardinti daugybę per tą laiką nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, bet svarbiausia, pasak jos – tai žmonės, kolektyvas, branduolys, su kuriais petys petin tuos metus dirbta ir siekta pačių geriausių rezultatų. – Mes patys labai daug mokėmės, nes pradžia buvo tikrai neleng­va, su ...
  • ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

    2022-06-29ES fondų parama gerokai pakeitė  ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus
    Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones. Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, ...
  • Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti

    2022-06-29Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti
    Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE. – Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui? – Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos prob­lemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus. – Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais? – Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 ...
  • Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?

    2022-06-27Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?
    Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui? Įrenginėjant vaiko kambarį yra svarbu, kokie vaikiški baldai jame stovės, o svarbiausias būtinumas jūsų vaiko kambaryje yra lova: vieta, kurioje jūsų vaikas miegodamas jausis patogiai. Nors galėtumėte tiesiog nusipirkti standartinę lovą, geresnis pasirinkimas būtų pasirinkti lovą, pritaikytą jų pageidavimams ir ką nors ypatingo, kas jiems patinka, tarkim su tam tikrais personažais. Įsitikinkite, kad jų lova yra minkšta ir patraukli, nes tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis ant patogios ir jaukios lovos, net ir tada, kai nemiega. Veiklos kampelis Žaidimui skirta zona padės jūsų vaikui išmokti išlikti tvarkingam, kartu suprasdama laiko ir erdvės skirstymo svarbą. Tai taip pat padės ...
  • „Atminties raštai“ niekada nesibaigs…

    2022-06-25„Atminties raštai“  niekada nesibaigs...
    Kaip jau esame rašę, birželis Marijampolės kultūros centre, be kitų veiklų, išsiskiria ir ryškiais tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ akcentais. Kraštiečio – mokslininko ir menininko iš JAV Audriaus Plioplio – viešnagė buvo vienas jų, nes, kaip ir pernai, tai buvo ne tik malonus pasibuvimas, bet ir intensyvus darbas. Jo sumanyta meninė akmenų instaliacija prie Varnupių piliakalnio šiemet įgavo naujų prasmių ir spalvų. Pernai birželį čia tikrąja prasme buvo padėti pirmieji akmenys (ne vienas ir abejojo, ar tai tik nebus vienkartinis reikalas). Šiemet idėjos autorius pamatė, kad per metus buvo tikrai intensyviai dirbta: akmenų tiek, kiek ir turėjo būti, sudėlioti jie pagal ...
  • Pavakarė Zomčinėje – vasarai laiminant

    2022-06-25Pavakarė Zomčinėje –  vasarai laiminant
    Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs… Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. ...
  • Spaudos fotografijose – mūsų gyvenimas

    2022-06-25Spaudos fotografijose –  mūsų gyvenimas
    Visą mėnesį Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2021“. Šios parodos bibliotekoje jau tradicinės, kasmet marijampoliečiai turi progą susipažinti su geriausiais šalies spaudos fotografų darbais. Ši ekspozicija leido mėgautis geriausiomis spaudos žurnalistų profesionalų fotografijomis, kuriose užfiksuoti 2020-ieji – išskirtiniai, su visais mus ištikusiais sunkumais ir džiaugsmais. Kadangi nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atidarymo nebuvo, bibliotekos lankytojai buvo kviečiami į tradicinės konkursinės parodos uždarymą, kur išgirdo įdomių faktų bei komentarų apie tai, kas eksponuojama. Kodėl nugalėjo ir buvo paskelbtos geriausiomis būtent tos fotografijos? Kaip sakė viešnia ir naujoji parodos globėja – Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė ...
  • Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?

    2022-06-25Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?
    Daugiabučių modernizacijos laukia pokyčiai – planuojama, kad ateityje valstybės parama jų atnaujinimui bus diferencijuojama, vis daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei ir pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Šiuo metu 30 proc. siekianti valstybės parama skiriama daugiabučiams, kurie po modernizacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Deja, bet ateityje tokio dydžio paramos galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio atnaujinimo metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių. „Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę ...
  • 2022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė

    2022-06-222022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė
    Angelė (Anelė) Senkutė, Andriaus, g. 1921 m. Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tursučių kaime. Gailestingoji seselė. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1943 m. baigė Karmelitų gailestingųjų seserų mokyklą Kaune. Dirbo Marijampolės ligoninės chirurginiame skyriuje gailestingąja sesele. 1944 m. rudenį įsitraukė į antisovietinį partizaninį karą. Senkutė buvo partizanų ryšininkė, vėliau rėmėja. Tiekė partizanams medikamentus, tvarsliavą, padėjo kautynėse sunkiai sužeistiems ir NKVD darbuotojų į Marijampolės ligoninę atvežtiems operuoti partizanams, keletui jų padėjo iš ligoninės pabėgti. Buvo saugumo sekama, pasitraukė į pogrindį. Nuo 1945 m. gegužės mėn. įsijungė į partizanų gretas, prisidengė slapyvardžiais Aušrelė, Danutė. 1945 m. gruodžio 29 d. buvo suimta ir įkalinta. 1946 ...
  • Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija

    2022-06-22Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija
    Svarstote apie daugiabučio renovaciją, visgi norėtumėte daugiau sužinoti apie kitų daugiabučių pasiektus sutaupymus? APVA primena, jog šią ir kitą aktualią informaciją apie baigtus ar įgyvendinamus modernizacijos projektus galite rasti interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuriuo gali naudotis mūsų tikslinė auditorija – nuo renovuotinų daugiabučių gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – ir gauti visą naujausią bei aktualiausią informaciją apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Žemėlapyje pateikiami įvairūs renovacijos įgyvendinimo pjūviai – juos leidžia nagrinėti įvairūs įdiegti filtrai – atskirų projektų eiga, rezultatai, pasiekti energijos sutaupymai ir kita aktuali informacija“, – teigia APVA ...
  • ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams

    2022-06-22ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams
    Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kurtas ALNSIS – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, naudojant palydovinius duomenis. „Ši nauja monitoringo sistema atneš įvairiapusės naudos: NMA specialistams reikės mažiau lankytis ūkiuose, o ...
  • Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas

    2022-06-22Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas
       

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.