Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis (Interviu su ekspertu)

Esame priklausomi nuo informacijos. Vis dėlto domėjimasis politiniais reiškiniais, netgi atrodytų niekuo dėtas aktyvumas socialiniuose tinkluose gali slėpti keletą pavojų. Būti dezinformuotiems, pakliūti propagandistų akiratin – o tai reiškia, kad mūsų išsakyta ar net neišsakyta nuomonė gali būti iškreipta, panaudota informaciniuose karuose. Eksperto pastebėjimu, kiekvienas turėtume ugdytis kritinį mąstymą. Informaciniai karai vyksta ir tai yra klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto.
Ypač kritiškai turėtume vertinti sensacingas ir labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikinsime, kad į akiratį patekusi informacija yra tiesa. Ar šių „karų“ kontekste esame saugūs? Eksperto pastebėjimu, mūsų šalies politika šioje srityje vertintina gerai.
Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko.

Dr. Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį į tai, kad informacinių karų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti kritinio mąstymo šarvus, suformuoti jiems naudingą pasaulio vaizdą ar priversti abejoti kai kuriais dalykais. – Neretai girdime, kad informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis. Kaip būtų galima pakomentuoti šį teiginį?
– Šiandien saugumas yra suprantamas kompleksiškai. Tarkime, karinio saugumo klausimas vis dar išlieka gana aktualus, tačiau yra atsiradęs aiškus supratimas, jog tai – ne vienintelė sfera, kuria reikia rūpintis. Sutariama, kad priešiškai nusiteikusi šalis gali bandyti griebtis ne atvirų karinių veiksmų, bet veikti per kitas sferas – siekdama paveikti informacinę erdvę ar ekonomiką. Tokią agresiją yra sunkiau užfiksuoti ir identifikuoti, o tai reiškia, kad į ją yra ir sunkiau atsakyti. Tad kartais kyla problemų. Pavyzdžiui, NATO sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad agresija prieš bet kurią aljanso narę yra vertinama kaip agresija prieš visas aljanso nares. Tačiau jeigu mes negalime tiksliai pasakyti ar įrodyti, jog agresija įvyko – neįmanoma aktyvuoti ir kolektyvinės gynybos principo. Be to, visa tai leidžia informacinės atakos organizatoriui neigti savo kaltę ir pan.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, jog šiandien virtualioje erdvėje iš esmės neliko sienų. Jeigu anksčiau valstybė galėjo ginti savo informacinę erdvę nuo priešiškos propagandos, tiesiog drausdama įvežti kai kuriuos leidinius ar informacinę produkciją į savo teritoriją, tai šiandien tokios priemonės tampa neefektyvios. Informacinė erdvė yra atvira, bet tuo pat metu ir pažeidžiama. O sėkmingas priešiškas poveikis informacinėje erdvėje gali būti tiesiogiai susijęs ir su saugumu nuo vadinamųjų konvencinių grėsmių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu propaganda įtikino žmogų, jog jo valstybė yra „niekam tikusi“, „žlugusi“, „menka ir nereikšminga“ – jis praranda ir stimulą, esant reikalui, stoti ją ginti.
– Kokios pagrindinės mūsų šalies politikos kryptys, besistengiant užtikrinti informacinį saugumą?
– Šios politikos pagrindu aš įvardinčiau supratimą, jog pavojus informaciniam saugumui egzistuoja ir jis yra realus. Į iššūkius yra reaguojama. Galima priminti, jog Lietuva pirma pradėjo taikyti laikino Rusijos televizijų kanalų, retransliuojamų kabeliniuose tinkluose, blokavimo priemonę. Toks yra atsakas į propagandos sklaidą. Tai yra reakcinio poveikio priemonė, nes sprendimas laikinai nutraukti kanalo retransliavimą priimamas po to, kai nustatomas pažeidimas – dažniausiai kalba eina apie nesantaikos kurstymą ar karo propagavimą. Taigi, mes galime teigti, jog Lietuva gerai reaguoja į iškylančius pavojus.
Gal kiek prasčiau yra su strateginiais sprendimais, užtikrinančiais informacinį saugumą. Pavyzdžiui, yra nemažai kalbama, jog reikia rūpintis visuomenės informaciniu raštingumu, t. y. ugdyti supratimą, kaip veikia žiniasklaida, kokie yra patikimų ir nepatikimų informacijos šaltinių požymiai ir pan. Pradėti reikėtų jau nuo mokyklos, integruojant medijų raštingumo pamokas į mokyklų programą. Apie tai yra kalbama daug, bet realių žingsnių šio tikslo link daroma vis dar labai mažai.
– Kaip vertinate situaciją informacinėje erdvėje? Ar teiginys, kad vyksta informacinis karas, šiandienos visuomenėje tebėra aktualus? Kokie požymiai tai rodo?
– Nori to Lietuva, ar nenori, bet šiuo metu ji yra informacinio karo lauke. Šios problemos negalima ignoruoti. Požymių irgi yra nemažai. Informaciniai ir propagandiniai išpuoliai Lietuvos erdvėje yra pastebimi reguliariai. Pirmiausia kalbu apie bandymus paskleisti dezinformaciją arba vadinamuosius propagandinius naratyvus. Sakyčiau, kad pastaruoju metu šis informacinis karas tik stiprėjo, atsirado nauji jo įgyvendinimo instrumentai. Pavyzdžiui, akivaizdi tendencija yra kibernetinio ir psichologinio karų principų sąveika. Lietuvoje užfiksuoti jau keli atvejai, kai buvo įsilaužiama į žiniasklaidos priemonių turinio talpinimo sistemas ar tinklalapius, turint tikslą paskelbti dezinformuojančius ir klaidinančius tekstus. Tokių atakų aukomis nuo 2017 metų balandžio jau yra tapę naujienų agentūra BNS, TV3 tink-lalapis, internetinis leidinys „Kas vyksta Kaune?“, „Valstiečių laikraščio“ tinklalapis ir pan. Įsilauždami į patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius ir talpindami juose tekstus, skleidžiančius dezinformaciją, virtualaus fronto piktadariai siekia legalizuoti savo kuriamas netikras naujienas.
– Kokios saugos priemonės, kurias gali taikyti ne tik valstybė, bet kiekvienas iš mūsų?
– Sutariama, kad kritinis mąstymas yra pagrindiniai visuomenės šarvai, kalbant apie informacinio karo pavojų. Tai reiškia, kad žmonės turi mokytis atskirti patikimą informaciją ir jos šaltinį nuo nepatikimos informacijos. Kritiškai vertinti sensacingas ir ypač labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikins, kad į jų akiratį patekusi informacija yra tiesa.
Žinoma, būtina pasirūpinti ir savo saugumu internete, t. y. naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti internete pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai.
Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti. Žinoma, interneto nereikia bijoti, bet būtina suprasti, su kokias pavojais jame galima susidurti.
Ekspertas pataria būti atsargiems socialiniuose tinkluose: naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai. Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti.– Kartais informacijos karai gali būti labai užmaskuoti, o dezinformacija sklisti ne iš priešiškai nusiteikusios valstybės, bet tarsi iš vidaus. Galbūt žinoma atvejų, kai prisidengiant kitose valstybėse registruotomis tarsi niekuo dėtomis įmonėmis, investuojama į žiniasklaidos priemones Lietuvoje, jos remiamos finansiškai ir taip daroma įtaka jų turiniui?
– Informacinis karas visada vykdomas nepastebimai. Jeigu mes jį pastebime – tai jau reiškia, jog jis nėra toks efektyvus, kaip norėjo jo iniciatoriai. Kalbant apie galimą poveikio žiniasklaidos priemonėms atvejį, galėčiau paminėti vieną akivaizdų pavyzdį. 2014 metais Baltijos valstybėse pradėjo veikti naujas informacinis tinklalapis rusų kalba „Baltnews“. Iš pat pradžių buvo įtariama, jog ši žiniasklaidos priemonė yra susijusi su Kremliumi, tačiau žmonės, kurie vadovavo šiam informaciniam tinklui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigė, jog tinklalapis priklauso privatiems investuotojams iš Olandijos. Tik prieš kelis metus latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re: Baltica“ išsiaiškino, jog „Baltnews“ per tarpininkus priklauso rusų valstybinei informacinei agentūrai „Rossija Segodnia“, tai pačiai, kuri yra ir propagandinio tinklalapio „Sputnik“ šeimininkė. Beje, po to, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, informacija apie tikrąjį šios žiniasklaidos priemonės šeimininkę atsirado ir pačiame „Baltnews“ tinklalapyje.
– Esame priklausomi nuo informacijos. Tai – klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto. Kokie subtilesni, galbūt sunkiau pastebimi, informacinio karo požymiai?
– Kaip ir minėjau, informaciniai karai vyksta nepastebimai, jie yra grindžiami užslėptu poveikiu ir manipuliacija. Jų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti mūsų kritinio mąstymo šarvus, suformuoti tam tikrą pasaulio paveikslą ar priversti abejoti tam tikrais dalykais.
Šiandien gana plačiai kalbama apie vadinamuosius internetinius trolius – žmones, kurie už mokestį kuria tam tikrą turinį skirtingose internetinėse platformose, siekdami pateikti tą informaciją kaip „paprastų žmonių“ nuomonę ar poziciją. Tokiems tikslams kartais naudojamos ir specialios programos – botai. Šios programos gali pagal nustatytą algoritmą generuoti ir publikuoti tekstus socialiniuose tinkluose ar komentaruose prie žiniasklaidos tekstų. Kitaip sakant, skaitydami ką nors internete – ypač kai kalba eina apie tinklaraščių ar socialinių tinklų įrašus ar anoniminius komentarus – mes negalime būti tikri, ar tai parašė realus žmogus, ar apmokėtas komentatorius, ar net kompiuterinė programa. Yra tam tikri būdai nustatyti trolius ir botus, bet labai dažnai mums lieka tik abejoti ir įtarinėti. Tokie aspektai irgi gali būti įvardijami kaip informacinio karo požymiai, ir juos tikrai būna sunku pastebėti ar identifikuoti.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...
  • Marijampolės kolegija minėjo 20-metį

    2021-11-26Marijampolės kolegija minėjo 20-metį
    Jubiliejus – tai proga prisiminti, padėkoti, nusilenkti. Trečiadienį tokią progą turėjo Marijampolės kolegijos bendruomenė, minėdama kolegijos 20-metį. Tradiciškai pasigirdo svarstymų, ar tai daug, ar mažai – 20 metų. Kaip institucijai tai nėra didelis amžius. Visgi tuos metus dar prisimena daugelis, daug yra žmonių, kurie gali pasidalinti atsiminimais, įspūdžiais apie tai, kaip kolegija kūrėsi ir vystėsi. Kolegija visais šiais metais įgyvendino įvairias šventines iniciatyvas, skirtas jubiliejui. Marijampolės kultūros centre trečiadienį buvo atidaryta fotografijų, įamžinusių kolegijos dešimtmečius, paroda „20-mečio istorija atminty ir vilty“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios, skirtos pagerbti ir prisiminti kolegijos bendruomenės narius. Iškilmingą renginį „Praeitis atvira ateičiai“ kultūros centro ...
  • Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?

    2021-11-26Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?
    Norite sutaupyti pinigų perkant vaikiškus drabužius? Vaikiškiems drabužiams galite išleisti netgi daugiau nei perkant suaugusiųjų drabužius. Ką daryti ir kaip sutaupyti? Štai keletas patarimų praktiškoms mamoms! 1. Pirkite klasikinius drabužius Pirkite klasikinius pagrindus – tai patarimas, kurį perskaitysite kiekviename mados žurnale nuo „Vogue“, „Elle“ iki „Grazia“. Ir šią taisyklę lygiai taip pat galime pritaikyti vaikų drabužiams. Džinsai, chinos, pagrindiniai marškinėliai ir megztiniai taps pagrindiniais jūsų vaiko drabužių deriniais. Taip vaikas visada turės universalų drabužį, kurį galės derinti su naujais „negaliu gyventi be jo “ marškinėliais, kelnėmis ar sijonu. 2. Priimkite visas dovanas, ypač kūdikių rūbelius Neišvengiama, kad nuo tos dienos, kai pranešite apie nėštumą, ...
  • Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros

    2021-11-20Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros
    Lapkričio 1 d. susijungė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), iki šiol administravusi daugiabučių renovacijos procesus, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Nuo šiol pastatų renovacijos procesus koordinuos naujai įsteigtas APVA pastatų energinio taupumo departamentas. Aplinkos ministerija tikina, kad agentūrų susijungimas padės užtikrinti efektyvesnę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo eigą visoms proceso šalims. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos planas yra patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti. APVA direktorius Ignotas Šalavėjus pasakoja, jog Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę ...
  • Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 

    2021-11-19Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 
    Žmonėms, kurie nežino, ką skaityti, rekomenduojame atsiversti gerą, laiko patikrintą klasikos knygą. Tačiau šiuolaikinė literatūra taip pat įdomi ir verta dėmesio. Kiekvienais metais rengiami įvairūs prestižiniai apdovanojimai, tokie kaip „Man Booker“, Pulicerio ar Nobelio literatūros premijos. Skaitytojai taip pat nominuoja ir renka savo geriausias metų knygas. Todėl visada verta pasižvalgyti po tokių premijų ar rinkimų nugalėtojus, nominantus, bei pasidomėti įvairiais  bestseleriais. Tiems, kuriems vis dar keblu išsirinkti vertingą skaitinį, interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė rekomendacijų ir siūlo tokią šiuolaikinę užsienio literatūrą, kuri įsimins ilgam. Visgi, skaitytojai, kaip ir knygos, labai įvairūs, todėl šiame sąraše rasite kūrinių, parinktų skirtingų pomėgių žmonėms. Tai populiarūs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.