Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis (Interviu su ekspertu)

Esame priklausomi nuo informacijos. Vis dėlto domėjimasis politiniais reiškiniais, netgi atrodytų niekuo dėtas aktyvumas socialiniuose tinkluose gali slėpti keletą pavojų. Būti dezinformuotiems, pakliūti propagandistų akiratin – o tai reiškia, kad mūsų išsakyta ar net neišsakyta nuomonė gali būti iškreipta, panaudota informaciniuose karuose. Eksperto pastebėjimu, kiekvienas turėtume ugdytis kritinį mąstymą. Informaciniai karai vyksta ir tai yra klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto.
Ypač kritiškai turėtume vertinti sensacingas ir labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikinsime, kad į akiratį patekusi informacija yra tiesa. Ar šių „karų“ kontekste esame saugūs? Eksperto pastebėjimu, mūsų šalies politika šioje srityje vertintina gerai.
Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko.

Dr. Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį į tai, kad informacinių karų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti kritinio mąstymo šarvus, suformuoti jiems naudingą pasaulio vaizdą ar priversti abejoti kai kuriais dalykais. – Neretai girdime, kad informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis. Kaip būtų galima pakomentuoti šį teiginį?
– Šiandien saugumas yra suprantamas kompleksiškai. Tarkime, karinio saugumo klausimas vis dar išlieka gana aktualus, tačiau yra atsiradęs aiškus supratimas, jog tai – ne vienintelė sfera, kuria reikia rūpintis. Sutariama, kad priešiškai nusiteikusi šalis gali bandyti griebtis ne atvirų karinių veiksmų, bet veikti per kitas sferas – siekdama paveikti informacinę erdvę ar ekonomiką. Tokią agresiją yra sunkiau užfiksuoti ir identifikuoti, o tai reiškia, kad į ją yra ir sunkiau atsakyti. Tad kartais kyla problemų. Pavyzdžiui, NATO sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad agresija prieš bet kurią aljanso narę yra vertinama kaip agresija prieš visas aljanso nares. Tačiau jeigu mes negalime tiksliai pasakyti ar įrodyti, jog agresija įvyko – neįmanoma aktyvuoti ir kolektyvinės gynybos principo. Be to, visa tai leidžia informacinės atakos organizatoriui neigti savo kaltę ir pan.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, jog šiandien virtualioje erdvėje iš esmės neliko sienų. Jeigu anksčiau valstybė galėjo ginti savo informacinę erdvę nuo priešiškos propagandos, tiesiog drausdama įvežti kai kuriuos leidinius ar informacinę produkciją į savo teritoriją, tai šiandien tokios priemonės tampa neefektyvios. Informacinė erdvė yra atvira, bet tuo pat metu ir pažeidžiama. O sėkmingas priešiškas poveikis informacinėje erdvėje gali būti tiesiogiai susijęs ir su saugumu nuo vadinamųjų konvencinių grėsmių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu propaganda įtikino žmogų, jog jo valstybė yra „niekam tikusi“, „žlugusi“, „menka ir nereikšminga“ – jis praranda ir stimulą, esant reikalui, stoti ją ginti.
– Kokios pagrindinės mūsų šalies politikos kryptys, besistengiant užtikrinti informacinį saugumą?
– Šios politikos pagrindu aš įvardinčiau supratimą, jog pavojus informaciniam saugumui egzistuoja ir jis yra realus. Į iššūkius yra reaguojama. Galima priminti, jog Lietuva pirma pradėjo taikyti laikino Rusijos televizijų kanalų, retransliuojamų kabeliniuose tinkluose, blokavimo priemonę. Toks yra atsakas į propagandos sklaidą. Tai yra reakcinio poveikio priemonė, nes sprendimas laikinai nutraukti kanalo retransliavimą priimamas po to, kai nustatomas pažeidimas – dažniausiai kalba eina apie nesantaikos kurstymą ar karo propagavimą. Taigi, mes galime teigti, jog Lietuva gerai reaguoja į iškylančius pavojus.
Gal kiek prasčiau yra su strateginiais sprendimais, užtikrinančiais informacinį saugumą. Pavyzdžiui, yra nemažai kalbama, jog reikia rūpintis visuomenės informaciniu raštingumu, t. y. ugdyti supratimą, kaip veikia žiniasklaida, kokie yra patikimų ir nepatikimų informacijos šaltinių požymiai ir pan. Pradėti reikėtų jau nuo mokyklos, integruojant medijų raštingumo pamokas į mokyklų programą. Apie tai yra kalbama daug, bet realių žingsnių šio tikslo link daroma vis dar labai mažai.
– Kaip vertinate situaciją informacinėje erdvėje? Ar teiginys, kad vyksta informacinis karas, šiandienos visuomenėje tebėra aktualus? Kokie požymiai tai rodo?
– Nori to Lietuva, ar nenori, bet šiuo metu ji yra informacinio karo lauke. Šios problemos negalima ignoruoti. Požymių irgi yra nemažai. Informaciniai ir propagandiniai išpuoliai Lietuvos erdvėje yra pastebimi reguliariai. Pirmiausia kalbu apie bandymus paskleisti dezinformaciją arba vadinamuosius propagandinius naratyvus. Sakyčiau, kad pastaruoju metu šis informacinis karas tik stiprėjo, atsirado nauji jo įgyvendinimo instrumentai. Pavyzdžiui, akivaizdi tendencija yra kibernetinio ir psichologinio karų principų sąveika. Lietuvoje užfiksuoti jau keli atvejai, kai buvo įsilaužiama į žiniasklaidos priemonių turinio talpinimo sistemas ar tinklalapius, turint tikslą paskelbti dezinformuojančius ir klaidinančius tekstus. Tokių atakų aukomis nuo 2017 metų balandžio jau yra tapę naujienų agentūra BNS, TV3 tink-lalapis, internetinis leidinys „Kas vyksta Kaune?“, „Valstiečių laikraščio“ tinklalapis ir pan. Įsilauždami į patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius ir talpindami juose tekstus, skleidžiančius dezinformaciją, virtualaus fronto piktadariai siekia legalizuoti savo kuriamas netikras naujienas.
– Kokios saugos priemonės, kurias gali taikyti ne tik valstybė, bet kiekvienas iš mūsų?
– Sutariama, kad kritinis mąstymas yra pagrindiniai visuomenės šarvai, kalbant apie informacinio karo pavojų. Tai reiškia, kad žmonės turi mokytis atskirti patikimą informaciją ir jos šaltinį nuo nepatikimos informacijos. Kritiškai vertinti sensacingas ir ypač labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikins, kad į jų akiratį patekusi informacija yra tiesa.
Žinoma, būtina pasirūpinti ir savo saugumu internete, t. y. naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti internete pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai.
Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti. Žinoma, interneto nereikia bijoti, bet būtina suprasti, su kokias pavojais jame galima susidurti.
Ekspertas pataria būti atsargiems socialiniuose tinkluose: naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai. Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti.– Kartais informacijos karai gali būti labai užmaskuoti, o dezinformacija sklisti ne iš priešiškai nusiteikusios valstybės, bet tarsi iš vidaus. Galbūt žinoma atvejų, kai prisidengiant kitose valstybėse registruotomis tarsi niekuo dėtomis įmonėmis, investuojama į žiniasklaidos priemones Lietuvoje, jos remiamos finansiškai ir taip daroma įtaka jų turiniui?
– Informacinis karas visada vykdomas nepastebimai. Jeigu mes jį pastebime – tai jau reiškia, jog jis nėra toks efektyvus, kaip norėjo jo iniciatoriai. Kalbant apie galimą poveikio žiniasklaidos priemonėms atvejį, galėčiau paminėti vieną akivaizdų pavyzdį. 2014 metais Baltijos valstybėse pradėjo veikti naujas informacinis tinklalapis rusų kalba „Baltnews“. Iš pat pradžių buvo įtariama, jog ši žiniasklaidos priemonė yra susijusi su Kremliumi, tačiau žmonės, kurie vadovavo šiam informaciniam tinklui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigė, jog tinklalapis priklauso privatiems investuotojams iš Olandijos. Tik prieš kelis metus latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re: Baltica“ išsiaiškino, jog „Baltnews“ per tarpininkus priklauso rusų valstybinei informacinei agentūrai „Rossija Segodnia“, tai pačiai, kuri yra ir propagandinio tinklalapio „Sputnik“ šeimininkė. Beje, po to, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, informacija apie tikrąjį šios žiniasklaidos priemonės šeimininkę atsirado ir pačiame „Baltnews“ tinklalapyje.
– Esame priklausomi nuo informacijos. Tai – klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto. Kokie subtilesni, galbūt sunkiau pastebimi, informacinio karo požymiai?
– Kaip ir minėjau, informaciniai karai vyksta nepastebimai, jie yra grindžiami užslėptu poveikiu ir manipuliacija. Jų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti mūsų kritinio mąstymo šarvus, suformuoti tam tikrą pasaulio paveikslą ar priversti abejoti tam tikrais dalykais.
Šiandien gana plačiai kalbama apie vadinamuosius internetinius trolius – žmones, kurie už mokestį kuria tam tikrą turinį skirtingose internetinėse platformose, siekdami pateikti tą informaciją kaip „paprastų žmonių“ nuomonę ar poziciją. Tokiems tikslams kartais naudojamos ir specialios programos – botai. Šios programos gali pagal nustatytą algoritmą generuoti ir publikuoti tekstus socialiniuose tinkluose ar komentaruose prie žiniasklaidos tekstų. Kitaip sakant, skaitydami ką nors internete – ypač kai kalba eina apie tinklaraščių ar socialinių tinklų įrašus ar anoniminius komentarus – mes negalime būti tikri, ar tai parašė realus žmogus, ar apmokėtas komentatorius, ar net kompiuterinė programa. Yra tam tikri būdai nustatyti trolius ir botus, bet labai dažnai mums lieka tik abejoti ir įtarinėti. Tokie aspektai irgi gali būti įvardijami kaip informacinio karo požymiai, ir juos tikrai būna sunku pastebėti ar identifikuoti.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės savivaldybės

    2022-04-02Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės savivaldybės
    Tradiciniais tapę Metų renovacijos projektai sugrįžo – kas laimės šįmet? Šis sprendimas – marijampoliečių ir visos Lietuvos gyventojų rankose. Konkursą organizuojantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamentas kviečia atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį renovacijos projektą. Daugiabučiui Vingio g. 3, Kumelionių kaime, Marijampolės savivaldybėje, renovacijos itin reikėjo – žiemomis gyventojai gaudavo dideles sąskaitas už šildymą, o namuose temperatūra tesiekdavo 14-15 laipsnių. „Visa šiluma išeidavo per nesandarias namo sienas, gyventi tokiame daugiabutyje buvo labai nemalonu, net svečių nenorėdavau kviestis. Įsivaizduokite – atvykdavo vaikai su anūkais aplankyti, bute buvo taip šalta, kad mažiesiems tekdavo uždėti pirštines“, – pasakoja 15 metų daugiabutyje ...
  • Silpstantis regėjimas: kodėl negalima delsti?

    2022-04-01Silpstantis regėjimas: kodėl negalima delsti?
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai, klausiame A.Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? – Katarakta – akių liga, pasireiškianti lęšiuko padrumzlėjimu, kuris būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms. Bėgant metams lęšiukas pamažu praranda savo elastingumą, regėjimas silpnėja – vaizdai susilieja, tampa neryškūs, atrodo, kad žmogus žiūrėtų pro nešvarų ar aprasojusį stiklą. Akies lęšiukas susidrumsti gali kiekvienam, tačiau pradinė katarakta progresuoja ne būtinai visiems. Ligos pasireiškimui daugiausiai įtakos turi amžius, ...
  • Norinčius didinti vartojamos energijos efektyvumą bei naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius kviečiame kreiptis paramos

    2022-04-01Norinčius didinti vartojamos energijos efektyvumą bei naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius kviečiame kreiptis paramos
    Nuo balandžio 4 d. iki balandžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos (Veiksmų programos) antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“ (Priemonė). Priemonės tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.Kas gali teikti paraiškas gauti paramą? Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės (toliau – MVĮ) ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės turi būti ...
  • Hialurono injekcijos: ką būtina žinoti?

    2022-03-30Hialurono injekcijos: ką būtina žinoti?
    Žmonės, kaip ir kiti gyvi organizmai, nėra atsparūs laikui. Jis keičia mūsų išvaizdą, o pirmieji, ryškiausi ir labiausiai aplinkiniams matomi pakitimai – senėjimo požymiai – atsiranda ant veido. Iš pradžių pasirodo nedidelės mimikos raukšlelės, po kurio laiko šių raukšlelių skaičius padidėja, jos gilėja, nes oda nebėra tokia elastinga. Po truputį ji glemba, pilkėja, praranda skaistumą. Kobido masažo nauda Dalinė viso to priežastis yra hialurono rūgšties trūkumas organizme. Inovatyvi priemonė su tuo kovoti – hialurono injekcijos. Tam, kad to prireiktų kuo vėlesniame amžiuje, siūlomas kobido masažas (Šiauliai, Kaunas, Vilnius, Klaipėda – tai miestai, kuriuose rasite geriausius šio masažo specialistus). Šis masažas padeda pakelti ...
  • Australijoje sutiktą diasporą marijampolietė vadina garbingais Lietuvos ambasadoriais

    2022-03-30Australijoje sutiktą diasporą marijampolietė vadina garbingais Lietuvos ambasadoriais
    Brigita Kavaliauskaitė – marijampolietė, jai 26-eri. Baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, Muzikos mokykloje – šokių klasę, dalyvavusi daugybėje tarptautinių projektų, koncertų, mainų programų, studijų metais ir po jų pamačiusi daug pasaulio, šiandien ji savo patirtį ir žinias pritaiko Lietuvoje, Vilniuje. Kalbiname ją neseniai grįžusią iš Australijos, kurioje savanoriavo lietuvių bendruomenėje. „Australijoje sutiktą diasporą (tautos dalį, gyvenančią ne savo istorinėje tėvynėje – autorės pastaba) norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai!“ – sako Brigita. Galimybių pagyventi svetur – apstu – Man visada buvo įdomu, kaip lietuviai gyvena ...
  • NMA: padedame ir pasitikime tikraisiais ūkininkais

    2022-03-30NMA: padedame ir pasitikime tikraisiais ūkininkais
    Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) supranta, jog tam, kad klientas, jo lūkesčiai būtų patenkinti, su juo turi būti aktyviai bendradarbiaujama ir kartu – pasitikima. NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius teigia, jog aktyvi NMA komunikacija apie tai, kaip ūkininkai, dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėse, gali išvengti sankcijų, jau duoda rezultatų, tad ir NMA keičia darbo metodus, daug dėmesio skiria veiklai, ypač patikroms optimizuoti, stengdamasi netrukdyti sąžiningų ūkininkų, orientuojasi į galimus pažeidėjus. Mažiau bausmių, daugiau konsultacijų „NMA kryptingai dirba ieškodama būdų mažinti taikomų sankcijų NMA klientams skaičių. Tai vienas iš NMA veiklos prioritetų. Imamės priemonių, kad paramos gavėjas būtų dažniau konsultuojamas, jam ...
  • Kiekvienos moters svajonė – deimantiniai žiedai

    2022-03-29Kiekvienos moters svajonė - deimantiniai žiedai
    Papuošalai su deimantais tai išskirtiniai papuošalai, kurie užkariaudavo moterų širdis ištisomis epochoms. Tendencijos nuolat keitėsi, tačiau yra kažkas, kas amžinai vienija šiuos papuošalus besirenkančias damas: jos yra atidžios tradicijoms, jautrios smulkmenoms, elegantiškos kiekviename judesyje. Žiedai su deimantais ne tik užpildė valdingų monarchų ir karalių papuošalų dėžutes, bet ir buvo prilyginami garbės ordinams. Įsimylėję vyrai savo ruožtu taip pat spėjo įvertinti šio papuošalo privalumus, nes merginų atsakymas į tokią staigmeną yra vienareikšmis „Taip“!Jei planuojate žiedo su deimantu pirkimą, turėtumėte žinoti į ką reikėtų atkreipti dėmesį jĮ renkantis https://www.auksoisparduotuve.lt/auksiniai-dirbiniai-su-briliantais/auksiniai-ziedai-su-briliantais. • Akmens dydis. Deimantas nesunkiai įsilieja į bendrą vaizdą, jei pasirenkate tinkamą dydį. Prie ...
  • Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamyboje?

    2022-03-29Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamyboje?
    Indai yra svarbus virtuvės elementas. Tai taikoma ne tik porcelianinėms ar stiklinėms lėkštėms, emaliuotiems indams, bet ir gaminiams, skirtiems maisto ruošimui. Puodai ir keptuvės gaminami iš skirtingų medžiagų, ir visi jie turi savo privalumų ir trūkumų. Dažniausiai galite įsigyti nerūdijančio plieno, keramikos, aliuminio ar stiklo gaminių, tačiau ketaus indai vis labiau tampa populiaresni. Kiekvienoje virtuvėje turi būti bent po vieną ketaus keptuvę – sunkią, storu dugnu, gebančią gaminti taip, kaip negali kiti indai. Šiuolaikiniai ketaus indai, priklausomai nuo paskirties, skiriasi savo forma ir dydžiu. Yra universalių kasdieniniam naudojimui, yra modelių skirtų tik blynams, žuviai, tabaka vištienai, kepsniams, picai. Didžiausias skirtumas – ...
  • „Turi nešti džiaugsmą, gerą nuotaiką…“

    2022-03-26„Turi nešti džiaugsmą, gerą nuotaiką...“
    Taip mėgėjiško teatro esmę pabandė apibūdinti Žibutė Labutienė, jau ketvirtą dešimtmetį vis tebeminanti kelelius per kultūros lauką (šitaip dabar vaizdingai vis vadinamas darbas, kuris iš tiesų nėra tik romantiškas klaidžiojimas po žalią lauką su pabirusiomis vasaros gėlėmis). Kiekvienas netrumpai dirbęs pasakys, kad prieš prisiskinant Joninių puokštę tenka išrauti ir nemažai dagių… Bet mes ne vien apie tai – mes apie teatrą. Apie teatrą Plutiškėse, atgimusį (tikėkimės – ilgam) gal po penketo dešimtmečių… Bibliotekos metraštyje užfiksuota, kad 1961-aisiais jauni mokytojai sumanė pastatyti Juozo Miliūno pjesę „Taip liepia širdis“, režisavo jų „įprašytas“ mokytojas Patackas. Apie 1964 metus buvo pastatyta Petronėlės Česnulevičiūtės pjesė „O ...
  • „Gieda gaideliai“ – Marijampolės teatre

    2022-03-26„Gieda gaideliai“ – Marijampolės teatre
    Kovo 19-ąją, per Juozines (nuo seno tai ir Pempės, skelbiančios pavasarį, diena) į Marijampolės dramos teatrą plūdo pėsti ir važiuoti… Ir ne į kokį užsieniuose pagarsėjusio, o į savo, mūsų krašte ir Lietuvoje gerai žinomo teatro pasirodymą (galima sakyti – gastroles…) rinkosi. Artėjant Tarptautinei teatro dienai Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ kolektyvas Marijampolės – ir ne tik – žiūrovams padovanojo spektaklį pagal anksčiau itin populiarią Juozo Baltušio pjesę „Gieda gaideliai“. Gera linkinti Aneliukė (dešinėje) Rūkienei papasakojo tai, ko prašė sūnus… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tai – didelio, ilgo ir prasmingo darbo rezultatas: šiuo spektak­liu 2020-aisiais buvo paminėtas teatro Tautkaičiuose 70-metis. Nežinantiems primename: kaip ...
  • Plastikiniai langai – kokybė, kuri Jums tarnaus labai ilgai

    2022-03-23Plastikiniai langai - kokybė, kuri Jums tarnaus labai ilgai
    Geri langai yra tie, kurie ne tik kainuoja jums patrauklias sumas, tačiau taip pat ir tie, kurie tarnauja labai daug metų. Šiuo metu rasti tokius langus tikrai yra įmanoma, tik reikia skirti dėmesio smulkmenoms ir tuo pačiu gamintojams, kurie ne visada tokie geri, kaip teigia esantys. Pirmiausia siūlome ieškoti patikimos prekybos vietos, kuri yra pasiekiama kiekvienam. Tai gali būti https://www.langubaze.lt/. Čia Jūsų laukia ne tik dėmesio verta kokybė, tačiau ir nemokami patarimai renkantis langus. Kodėl būtent plastikiniai langai, kai pasiūla rinkoje tyra tokia plati? Patraukli kaina. Daugeliui žmonių patinka tai, kad plastikiniai langai nebėra labai brangūs. Jie, lyginant kainos ir kokybės santykį, dažniausiai ...
  • Kaip tinkamai išsirinkti statybines medžiagas ir pasiruošti remontui?

    2022-03-23Kaip tinkamai išsirinkti statybines medžiagas ir pasiruošti remontui?
    Reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad žmonės kas sekundę kreipiasi patarimo į draugus ir pažįstamus dėl statybinių medžiagų, tačiau rečiau kreipiasi patarimo į parduotuvėse dirbančius ekspertus ar profesionalius statybininkus. Statybinių medžiagų gamintojai atkreipia dėmesį, kad perkant pagal pažįstamų patarimus galima ne tik nusivilti, bet ir patirti finansinių nuostolių. Būsto remontas – atsakingas žingsnis Visų pirma, būsto remontas yra rimtas ir atsakingas žingsnis, skirtas pasiruošti, planuoti savo darbus ir ilgainiui sutaupyti pinigų. Daug žalos pridaroma, jei pagrindinis kriterijus renkantis statybines medžiagas yra pažįstamų atsiliepimai – namai skirtingi ir jiems reikia skirtingų statybinių medžiagų, todėl ta pati priemonė gali netikti dviem skirtingiems projektams. Jei norite ...
  • Kokios verslo dovanos – pasiteisina?

    2022-03-23Kokios verslo dovanos – pasiteisina?
    Natūralu, kad verslininkai ieškodami dovanų savo partneriams, klientams arba darbuotojams – dažniausiai slaptai tikisi iš dovanojimo gauti kuo daugiau naudos ir sau. Tai yra normalu. Taip veikia kiekvienas verslas, kurio tikslas visada yra siekti kuo daugiau. Ne tik finansine prasme, tačiau ir reputacijos gerinimo darbuose. Taigi, renkantis dovanas – svarbu, kad verslas įteikdamas jas gautų taip pat kuo daugiau naudos. Aptarsime kelias alternatyvas, kurios pasiteisina labiausiai. Įsigyti galima 4office. Skanu ir sveika Dažniausiai labai vertinamos tokios verslo dovanos, kurias galima suvalgyti. Žinoma, yra tokių atvejų, kai žmogus nevalgo vieno arba kito, tačiau dažniausiai net ir tada gavęs dovaną – jis ją gali perduoti ...
  • Bijote prašyti šeimos gydytojo profilaktinių tyrimų? Kodėl?

    2022-03-23Bijote prašyti šeimos gydytojo profilaktinių tyrimų? Kodėl?
    Kuo daugiau žmogus skirs dėmesio savo sveikatai – tuo tikresnis jis gali būti, kad ligos, jeigu tokios ir bus – negadins gyvenimo, kadangi jos bus nustatytos dar tada, kol bus labai ankstyvoje stadijoje. Patikima klinika Ligų diagnozavimui labai svarbu, kad būtų kuo greičiau randama problema. Tam, žinoma, reikalingi profilaktiniai tyrimai, kuriuos siūlo https://endemik.lt/ klinika. Problema ta, kad kai kurie žmonės nekovoja už savo teises gauti tam tikrus tyrimus. Tiek mokamu, tiek ne. Juk visi jie gali padėti žmogui būti kur kas sveikesniu, tad dėmesio sau – tiesiog nebus per daug. Nemokamos programos Pirmiausia visada reikia pačiam domėtis, juolab, kad šiuo metu internete galima rasti ...
  • Mugė SUKURTA LIETUVOJE Marijampolėje vyks jau šį šeštadienį!

    2022-03-23Mugė SUKURTA LIETUVOJE Marijampolėje vyks jau šį šeštadienį!
    Mugė SUKURTA LIETUVOJE, subūrusi Lietuviškų prekių ženklų puoselėtojus, vyks kovo 26 dieną, J. Basanavičiaus aikštėje. Mugės metu lietuvių gamintojai prekiaus gardžiais rankų darbo kepiniais: duona, pyragais, šimtalapiais. O kam konditerijos gaminių saldumo bus negana, galės įsigyti medaus produktų, nuo kurių jau tikrai apsals širdis. Mugė pritraukia gamintojus iš visos Lietuvos, iš Arlaviškių kaimo ir Domeikavos atkeliauja žuvis ir jos gaminiai. Iš Alytaus ir Kauno rajono atvyksta rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai nuo užkandžių iki tradicinių lašinių. Mugės metu galėsite ne tik pasotinti pilvus, bet ir pasidabinti lietuvių kūrėjų išskirtiniais rankų darbo aksesuarais ir juvelyrikos gaminiais. Savo asortimentą siūlys ir tekstilės gamintojai, natūralios odos ...
  • Pokyčiai žemės ūkio sektoriuje sušvelnintų klimato kaitą

    2022-03-23Pokyčiai žemės ūkio sektoriuje sušvelnintų klimato kaitą
    Sparti žemės ūkio plėtra prisideda prie daugelio rimtų aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė, kuri išskiria apie 40 proc. šalies žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, turi daug potencialo kovojant su klimato kaita. Šiuo metu atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) žemės ūkiui skiriamas didelis dėmesys. Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Apie tai, kokios priemonės žemės ūkyje galėtų sušvelninti klimato kaitą, kas Lietuvoje daroma, apie dekarbonizacijos darbo grupės veiklą, paprašėme papasakoti žemės ūkio ministro patarėją klimato, agroaplinkosaugos klausimais ...
  • „Šešupės apsuptyje“ su Birutos Pėveraitytės – Giraitienės ir Jaroslavo Cechanovičiaus kūryba

    2022-03-23„Šešupės apsuptyje“ su Birutos Pėveraitytės - Giraitienės ir Jaroslavo Cechanovičiaus kūryba
      Biruta Pėveraitytė – Giraitienė ir kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius. Marijampolės kultūros centras marijampolietės poetės Birutos Pėveraitytės – Giraitienės ir kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybos gerbėjus Kovo 8-osios vakarą sukvietė į tradicinį autorinį koncertą „Šešupės apsuptyje“. Tai buvo jau septintas toks renginys. Pirmasis „Kūrybos ir dainų vakaras, skirtas motinos dienai“ buvo surengtas 2011 m. gegužės 6 d. Džiugina tai, kad B. Pėveraitytės-Giraitienės poezijos posmai, taip gražiai įpinti į kompozitoriaus J. Cechanovičiaus kurtas melodijas, šiuose rūmuose du kartus skambėjo su Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“: 2018-aisiais programoje „Himnas Moteriai“ ir 2020 m. programoje „Karalienė širdies“.  B. Pėveraitytė-Giraitienė – Marijampolės literatų klubo „Sietynas“narė nuo 2000 metų, Lietuvos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.