Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis (Interviu su ekspertu)

Esame priklausomi nuo informacijos. Vis dėlto domėjimasis politiniais reiškiniais, netgi atrodytų niekuo dėtas aktyvumas socialiniuose tinkluose gali slėpti keletą pavojų. Būti dezinformuotiems, pakliūti propagandistų akiratin – o tai reiškia, kad mūsų išsakyta ar net neišsakyta nuomonė gali būti iškreipta, panaudota informaciniuose karuose. Eksperto pastebėjimu, kiekvienas turėtume ugdytis kritinį mąstymą. Informaciniai karai vyksta ir tai yra klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto.
Ypač kritiškai turėtume vertinti sensacingas ir labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikinsime, kad į akiratį patekusi informacija yra tiesa. Ar šių „karų“ kontekste esame saugūs? Eksperto pastebėjimu, mūsų šalies politika šioje srityje vertintina gerai.
Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko.

Dr. Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį į tai, kad informacinių karų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti kritinio mąstymo šarvus, suformuoti jiems naudingą pasaulio vaizdą ar priversti abejoti kai kuriais dalykais. – Neretai girdime, kad informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis. Kaip būtų galima pakomentuoti šį teiginį?
– Šiandien saugumas yra suprantamas kompleksiškai. Tarkime, karinio saugumo klausimas vis dar išlieka gana aktualus, tačiau yra atsiradęs aiškus supratimas, jog tai – ne vienintelė sfera, kuria reikia rūpintis. Sutariama, kad priešiškai nusiteikusi šalis gali bandyti griebtis ne atvirų karinių veiksmų, bet veikti per kitas sferas – siekdama paveikti informacinę erdvę ar ekonomiką. Tokią agresiją yra sunkiau užfiksuoti ir identifikuoti, o tai reiškia, kad į ją yra ir sunkiau atsakyti. Tad kartais kyla problemų. Pavyzdžiui, NATO sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad agresija prieš bet kurią aljanso narę yra vertinama kaip agresija prieš visas aljanso nares. Tačiau jeigu mes negalime tiksliai pasakyti ar įrodyti, jog agresija įvyko – neįmanoma aktyvuoti ir kolektyvinės gynybos principo. Be to, visa tai leidžia informacinės atakos organizatoriui neigti savo kaltę ir pan.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, jog šiandien virtualioje erdvėje iš esmės neliko sienų. Jeigu anksčiau valstybė galėjo ginti savo informacinę erdvę nuo priešiškos propagandos, tiesiog drausdama įvežti kai kuriuos leidinius ar informacinę produkciją į savo teritoriją, tai šiandien tokios priemonės tampa neefektyvios. Informacinė erdvė yra atvira, bet tuo pat metu ir pažeidžiama. O sėkmingas priešiškas poveikis informacinėje erdvėje gali būti tiesiogiai susijęs ir su saugumu nuo vadinamųjų konvencinių grėsmių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu propaganda įtikino žmogų, jog jo valstybė yra „niekam tikusi“, „žlugusi“, „menka ir nereikšminga“ – jis praranda ir stimulą, esant reikalui, stoti ją ginti.
– Kokios pagrindinės mūsų šalies politikos kryptys, besistengiant užtikrinti informacinį saugumą?
– Šios politikos pagrindu aš įvardinčiau supratimą, jog pavojus informaciniam saugumui egzistuoja ir jis yra realus. Į iššūkius yra reaguojama. Galima priminti, jog Lietuva pirma pradėjo taikyti laikino Rusijos televizijų kanalų, retransliuojamų kabeliniuose tinkluose, blokavimo priemonę. Toks yra atsakas į propagandos sklaidą. Tai yra reakcinio poveikio priemonė, nes sprendimas laikinai nutraukti kanalo retransliavimą priimamas po to, kai nustatomas pažeidimas – dažniausiai kalba eina apie nesantaikos kurstymą ar karo propagavimą. Taigi, mes galime teigti, jog Lietuva gerai reaguoja į iškylančius pavojus.
Gal kiek prasčiau yra su strateginiais sprendimais, užtikrinančiais informacinį saugumą. Pavyzdžiui, yra nemažai kalbama, jog reikia rūpintis visuomenės informaciniu raštingumu, t. y. ugdyti supratimą, kaip veikia žiniasklaida, kokie yra patikimų ir nepatikimų informacijos šaltinių požymiai ir pan. Pradėti reikėtų jau nuo mokyklos, integruojant medijų raštingumo pamokas į mokyklų programą. Apie tai yra kalbama daug, bet realių žingsnių šio tikslo link daroma vis dar labai mažai.
– Kaip vertinate situaciją informacinėje erdvėje? Ar teiginys, kad vyksta informacinis karas, šiandienos visuomenėje tebėra aktualus? Kokie požymiai tai rodo?
– Nori to Lietuva, ar nenori, bet šiuo metu ji yra informacinio karo lauke. Šios problemos negalima ignoruoti. Požymių irgi yra nemažai. Informaciniai ir propagandiniai išpuoliai Lietuvos erdvėje yra pastebimi reguliariai. Pirmiausia kalbu apie bandymus paskleisti dezinformaciją arba vadinamuosius propagandinius naratyvus. Sakyčiau, kad pastaruoju metu šis informacinis karas tik stiprėjo, atsirado nauji jo įgyvendinimo instrumentai. Pavyzdžiui, akivaizdi tendencija yra kibernetinio ir psichologinio karų principų sąveika. Lietuvoje užfiksuoti jau keli atvejai, kai buvo įsilaužiama į žiniasklaidos priemonių turinio talpinimo sistemas ar tinklalapius, turint tikslą paskelbti dezinformuojančius ir klaidinančius tekstus. Tokių atakų aukomis nuo 2017 metų balandžio jau yra tapę naujienų agentūra BNS, TV3 tink-lalapis, internetinis leidinys „Kas vyksta Kaune?“, „Valstiečių laikraščio“ tinklalapis ir pan. Įsilauždami į patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius ir talpindami juose tekstus, skleidžiančius dezinformaciją, virtualaus fronto piktadariai siekia legalizuoti savo kuriamas netikras naujienas.
– Kokios saugos priemonės, kurias gali taikyti ne tik valstybė, bet kiekvienas iš mūsų?
– Sutariama, kad kritinis mąstymas yra pagrindiniai visuomenės šarvai, kalbant apie informacinio karo pavojų. Tai reiškia, kad žmonės turi mokytis atskirti patikimą informaciją ir jos šaltinį nuo nepatikimos informacijos. Kritiškai vertinti sensacingas ir ypač labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikins, kad į jų akiratį patekusi informacija yra tiesa.
Žinoma, būtina pasirūpinti ir savo saugumu internete, t. y. naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti internete pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai.
Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti. Žinoma, interneto nereikia bijoti, bet būtina suprasti, su kokias pavojais jame galima susidurti.
Ekspertas pataria būti atsargiems socialiniuose tinkluose: naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai. Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti.– Kartais informacijos karai gali būti labai užmaskuoti, o dezinformacija sklisti ne iš priešiškai nusiteikusios valstybės, bet tarsi iš vidaus. Galbūt žinoma atvejų, kai prisidengiant kitose valstybėse registruotomis tarsi niekuo dėtomis įmonėmis, investuojama į žiniasklaidos priemones Lietuvoje, jos remiamos finansiškai ir taip daroma įtaka jų turiniui?
– Informacinis karas visada vykdomas nepastebimai. Jeigu mes jį pastebime – tai jau reiškia, jog jis nėra toks efektyvus, kaip norėjo jo iniciatoriai. Kalbant apie galimą poveikio žiniasklaidos priemonėms atvejį, galėčiau paminėti vieną akivaizdų pavyzdį. 2014 metais Baltijos valstybėse pradėjo veikti naujas informacinis tinklalapis rusų kalba „Baltnews“. Iš pat pradžių buvo įtariama, jog ši žiniasklaidos priemonė yra susijusi su Kremliumi, tačiau žmonės, kurie vadovavo šiam informaciniam tinklui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigė, jog tinklalapis priklauso privatiems investuotojams iš Olandijos. Tik prieš kelis metus latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re: Baltica“ išsiaiškino, jog „Baltnews“ per tarpininkus priklauso rusų valstybinei informacinei agentūrai „Rossija Segodnia“, tai pačiai, kuri yra ir propagandinio tinklalapio „Sputnik“ šeimininkė. Beje, po to, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, informacija apie tikrąjį šios žiniasklaidos priemonės šeimininkę atsirado ir pačiame „Baltnews“ tinklalapyje.
– Esame priklausomi nuo informacijos. Tai – klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto. Kokie subtilesni, galbūt sunkiau pastebimi, informacinio karo požymiai?
– Kaip ir minėjau, informaciniai karai vyksta nepastebimai, jie yra grindžiami užslėptu poveikiu ir manipuliacija. Jų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti mūsų kritinio mąstymo šarvus, suformuoti tam tikrą pasaulio paveikslą ar priversti abejoti tam tikrais dalykais.
Šiandien gana plačiai kalbama apie vadinamuosius internetinius trolius – žmones, kurie už mokestį kuria tam tikrą turinį skirtingose internetinėse platformose, siekdami pateikti tą informaciją kaip „paprastų žmonių“ nuomonę ar poziciją. Tokiems tikslams kartais naudojamos ir specialios programos – botai. Šios programos gali pagal nustatytą algoritmą generuoti ir publikuoti tekstus socialiniuose tinkluose ar komentaruose prie žiniasklaidos tekstų. Kitaip sakant, skaitydami ką nors internete – ypač kai kalba eina apie tinklaraščių ar socialinių tinklų įrašus ar anoniminius komentarus – mes negalime būti tikri, ar tai parašė realus žmogus, ar apmokėtas komentatorius, ar net kompiuterinė programa. Yra tam tikri būdai nustatyti trolius ir botus, bet labai dažnai mums lieka tik abejoti ir įtarinėti. Tokie aspektai irgi gali būti įvardijami kaip informacinio karo požymiai, ir juos tikrai būna sunku pastebėti ar identifikuoti.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis

    2021-11-10Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis
    Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis. Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau ...
  • Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą

    2021-11-06Marijampolietis skulptorius savo darbu įamžino pirmąjį lietuvišką filmą
    Gerai žinomas Marijampolės skulptorius Kęstutis Balčiūnas, kurio sukurti darbai puošia ne vieną Lietuvos miestą, baigia įgyvendinti naujausią savo sumanymą – dar šiemet Kaune atsiras jo sukurta skulptūra, skirta pirmajam lietuviškam filmui. Tai bus jau trečias šio skulptoriaus darbas Laikinojoje sostinėje.K. Balčiūno skulptūra „Pirmas filmas“ šiuo metu yra liejama Lenkijoje ir jau netrukus bus parvežta į Lietuvą. Ji bus pastatyta Kauno Laisvės alėjoje, šalia ten jau penkerius metus rekonstruojamo kino teatro „Romuva“, kuris duris pagaliau turėtų atverti ateinančių metų pradžioje. Algis VAŠKEVIČIUS Ekspertai pripažino geriausiu – Apie konkursą sukurti skulptūrą, kuri įamžintų pirmąjį lietuvišką filmą „Onytė ir Jonelis“, sukurtą lygiai prieš 90 metų, sužinojau ...
  • Poezijos knygos pristatymas

    2021-11-06Poezijos knygos pristatymas
    Saulėtą rudens popietę daukšiečiai buvo pakviesti į Janinos Kižienės poezijos knygos „Saulutei besileidžiant“ pristatymą bibliotekoje. Knyga išleista šiemet. Ne vienam klausytojui suspaudė širdį klausant jos eilių – mintimis tarsi nuklysdavome į savo tėviškę, nes kiekvienam artimi išgyvenimai, meilė, ilgesys, pakilimai, nuopuoliai… Eilėse visa tai harmoningai susipina su gamtos ritmu, kiek-vienas eilėraštis – pačios autorės išgyvenimas. – Įdomus jausmas pristatyti knygą tuomet, kai ji jau pradėjusi kelionę. Savo pirmąja knygele noriu paduoti ranką skaitytojui, linkėdama bent minutei sustoti prie eiliuotu žodžiu sukurto įvykio, vaizdo, – sakė Janina Kižienė. Tą dieną buvo daug poezijos, kurią dovanojo Janina, o dainas pagal jos žodžius atliko ansamb-lis „Šypsena“, ...
  • Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras

    2021-11-03Marijampolės kolegijoje atidarytas Marijampolės regioninis STEAM atviros prieigos centras
    Marijampolės kolegija, šiais metais minėdama įkūrimo 20-metį, atveria naujas, plačias perspektyvas Sūduvos regiono jaunajai kartai, atidarydama Marijampolės regioninį STEAM atviros prieigos centrą. Tai vieta, kurioje bus taikomas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. Regioninis STEAM centras – puiki galimybė mūsų krašto mokymosi įstaigoms, pažinti ir taikyti STEAM ugdymą 7–12 klasių moksleiviams bei patiems mokytojams kelti profesinę kvalifikaciją pedagogams skirtuose mokymuose, kurie planuojami organizuoti atviros prieigos centre. Šių metų spalio 27 dieną įvyko Respublikinis STEAM atviros prieigos centrų tinklo Lietuvoje atidarymas, skelbiantis oficialią STEAM (gamtos ...
  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...
  • Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis

    2021-11-03Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis
    Marijampolietė fotografė ir gamtos mylėtoja Irena Segevičiūtė-Tamulynienė jau prieš kurį laiką išleido spalvotą ir labai patrauklią knygą „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“. „Suvalkietyje“ apie ją rašėme dar pavasarį, bet tik dabar knyga pagaliau pristatyta skaitytojams Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą pasigėrėti šiuo autorės pomėgiu ir kartu pakeliauti po paukščių namus, kurie yra visai šalia mūsų. Algis VAŠKEVIČIUS Bibliotekoje dideliame ekrane galėjome dar kartą pamatyti beveik 80 autorės užfiksuotų paukščių, kuriuos ji stebėjo ir fotoaparatu fiksavo gerą dešimtmetį, o vaizdą ekrane papildė garso įrašas. Taigi bibliotekoje kukavo, čirpė ir gražiausias melodijas skleidė Pašešupio paukščiai. I. Tamulynienę ...
  • Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui

    2021-11-03Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui
    Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija. Algis VAŠKEVIČIUS Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos. Konferencija vyko Marijampolės ...
  • „Ir dykynėj dobilas išdygsta…“

    2021-11-03„Ir dykynėj dobilas išdygsta...“
    • Naujos knygos • Čia – eilutė iš Česlovos Jakštytės eilėraščio „Įkvėpimui atėjus“, o eilėraštis yra jos eilėraščių knygoje „Ir dykumos žydi…“. Nematėte, nežinote? Nieko keisto, nes „Piko valandos“ išleistas rinkinys tik prieš dieną kitą, kaip tradiciškai sakoma, „išvydo šviesą“, o tiksliau – papildė ir taip jau netrumpą šios autorės knygų lentynėlę. Tai vienuoliktoji Lietuvos rašytojų sąjungos narės Č. Jakštytės knyga, pasirodžiusi jubiliejiniais autorės metais ir, tikėkimės, pirmoji iš antrosios dešimties būsimų leidinių (eilių, o gal – prozos ar filosofinių įžvalgų) būrelio… Nijolė LINIONIENĖ Nedidelio formato subtiliai ir lakoniškai apipavidalinta knyga (dailininkas Artūras Kaminskas, dizainerė maketuotoja Birutė Strolytė, viršeliui panaudota Aldonos Ruseckaitės nuotrauka) ...
  • Iš ruošiamo rinkinio „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“

    2021-11-03Iš ruošiamo rinkinio  „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“
    Ana LU (Luana MASIENĖ) Ligos istorija eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjorimą ir ritmą kančia auginomintys spėresnės už rankos judėjimąkas užrašyta – tas jau užgijo…viskas sudeginta, sutrypta, paliktaaistros, jausmai, emocijos, noraiir ta trapi krištolinė taurelėvirto briaunuota stikline artojuivãgos gyvenimo gilios ir lygios———————————tęsiasi tiek, kiek akys užmatonet nesvarbu ar ten braškės ar ligosaš jau seniai ne išalkus – apakus Likimas siūlų kamuolio vidujegaliu rasti sulankstytą„Primos“ pakelio gabalėlį, ananasinį saldainį, „karvutę“ ar irisiuką ten jį įdėdavo senelis arba tėtukasvis mezgu gyvenimo keliąmezgu geromis ir blogomis akimis+ – + – + – + – + – + – + – + – +jau be mamostik jos išmokytus raštus ...
  • Kaip parašyti eilėraštį

    2021-11-03Kaip parašyti eilėraštį
    Rita VOLTERAITIENĖ Tai labai paprasta:Imi baltą popieriaus lapą – Linijom ar langeliais,Susiieškai apgraužtą pieštuką.Truputį pasmailini ir…Juo lape sudėliojiSavo liūdesį, savo skausmą,Savo džiaugsmą, savo laimę.Nepamiršk įvairių skyrybos ženklų,Jie suteikia tekstui prasmę.Gale vietoj taško tiesiog padediSavo nuogą kraujuojančią širdį. * * *Per lietaus skubų caksėjimąNoriu tavo balsą išgirsti,Nesvarbu, kad jis meluoja,Nesvarbu, kad tiesos nesako. Nesvarbu, kad lašai caksi,Aš lietaus visai nepaisau,Kaip nepaisau pasaulio nuomonės,Įkyraus, pikto pavydo. Tavo norai pavirs realybe,Jei per sapną tyliai ateisi,Ligi ryto manęs nepaliksi,Karštu bučiniu žadinsi dienai. Tik žinau: nesipildo svajonėsVien dėl to, kad svajonėmis būtų.Pameluok paskutinį kartą,Pameluok – ir amžiams išeiki. * * *Abiem rankom apkabinu svajonę – Tu su manim ne sapne – ...
  • Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui

    2021-11-03Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Gervių klyksmas suplėšo rugpjūtį – Tarsi žaibo paliečia dvasia…Kaip norėtum įamžint šį jausmąNe vien drobėj ar mūzos garse.Bet gyvenimo, rodos, per mažaŠilumos ir gerumo bangos.Lyg nebūtų žydėję alyvos ir tos Meilės nebūt amžinos.O tas klyksmas vėl plėšo rugpjūtį:Ši branda amžina kaip lemtis,Nežinai, ką aukoti, kad liktumAnt šios žemės paslėpęs viltis.Čia daug meilės, daug skausmo, daug virsmoDaug šermukšnių rasos rubinais…Ar matai, kiek daug visko mums skirtaTik atspėk, kam šioj Žemėj gimei?
  • Draugams

    2021-11-03Draugams
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ   Susikurkime gerumo laužąir sumeskim nedraugų galias.Ir apjuosę liepsnomis lyg meile, leiskim verkti širdžiai į valias. Apsimetę angelais ar fėjom, o iš tikro – žemiški velniai,išsidūkim, kaip tada, vaikystėj,kuri mums nutolus jau seniai. Apkabinkim tvirtą draugo petį,pirmą meilę glauskim svajone.Žilą galvą lenkim tiems, ką tyliaiamžinybė paslėpė delne… O išaušus išsiskirstys žmonės,verks jaunystė, sukdama ratus,liks likimai, lyg paklydę broliai – vėl išeisim į savus metus.
  • Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu

    2021-10-28Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu
    Integruotas vonios kambarys miegamajame – stiliaus ir aukščiausios klasės sinonimas. Ar tai Jums neprimena 5 žvaigždučių viešbučio? Vonios kambariai, kurie atitinka dalį miegamojo, yra laikomi privačiomis prausimosi erdvėmis. Svarbu paminėti, kad jie nėra įrengti iš bendrų patalpų, tokių kaip koridoriai. Ši privati ir labai funkcionali erdvė yra ne tik patogi, tačiau ir puikiai tinka atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos. Toks interjero sprendimas Jūsų būste suteiktų gyvenimo būdui pranašumo. Pateikiame 7 punktus, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant šią erdvę. Sukurkite efektyvų vonios kambario išdėstymą Pirmasis žingsnis yra techniškai numatyti vonios kambario padėtį miegamajame taip, kad jame būtų bent viena siena, nukreipta į vidinį ...
  • Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją

    2021-10-27Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją
    Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai. Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus ...
  • „Titnagas“ susitiko su „Gegne“…

    2021-10-27„Titnagas“ susitiko  su „Gegne“...
    Tęsiasi Kalvarijos kultūros centro projektas „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurių metu teatralizuotai žiūrovams pristatomos vis kitos Kalvarijos išskirtinės vietos ar reiškiniai, turėję ir tebeturintys daug reikšmės bei įtakos istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas iš vis kitur vykstančių vakarų susideda iš trijų susijusių dalių: teatralizuoto pasakojimo apie praeitį, svečių spektak­lio ir po jo vykstančios edukacijos (pokalbių su svečiais apie teatrą). Naujausias renginys vyko parapijos salėje, kur jau seniai įsikūręs ir „Titnago“ teatras. Apie šios salės praeitį ir dabartį nuotaikingai, su teatro elementais ir buvo pasakota. Sumaniai sukosi išradingi ir nuotaikingi šio renginio vedėjai Daiva ir Liutauras Sinkevičiai. Istorijai priartėjus prie mūsų dienų jie ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.