Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis (Interviu su ekspertu)

Esame priklausomi nuo informacijos. Vis dėlto domėjimasis politiniais reiškiniais, netgi atrodytų niekuo dėtas aktyvumas socialiniuose tinkluose gali slėpti keletą pavojų. Būti dezinformuotiems, pakliūti propagandistų akiratin – o tai reiškia, kad mūsų išsakyta ar net neišsakyta nuomonė gali būti iškreipta, panaudota informaciniuose karuose. Eksperto pastebėjimu, kiekvienas turėtume ugdytis kritinį mąstymą. Informaciniai karai vyksta ir tai yra klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto.
Ypač kritiškai turėtume vertinti sensacingas ir labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikinsime, kad į akiratį patekusi informacija yra tiesa. Ar šių „karų“ kontekste esame saugūs? Eksperto pastebėjimu, mūsų šalies politika šioje srityje vertintina gerai.
Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko.

Dr. Viktoras Denisenko atkreipia dėmesį į tai, kad informacinių karų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti kritinio mąstymo šarvus, suformuoti jiems naudingą pasaulio vaizdą ar priversti abejoti kai kuriais dalykais. – Neretai girdime, kad informacinis saugumas – nacionalinės gynybos dalis. Kaip būtų galima pakomentuoti šį teiginį?
– Šiandien saugumas yra suprantamas kompleksiškai. Tarkime, karinio saugumo klausimas vis dar išlieka gana aktualus, tačiau yra atsiradęs aiškus supratimas, jog tai – ne vienintelė sfera, kuria reikia rūpintis. Sutariama, kad priešiškai nusiteikusi šalis gali bandyti griebtis ne atvirų karinių veiksmų, bet veikti per kitas sferas – siekdama paveikti informacinę erdvę ar ekonomiką. Tokią agresiją yra sunkiau užfiksuoti ir identifikuoti, o tai reiškia, kad į ją yra ir sunkiau atsakyti. Tad kartais kyla problemų. Pavyzdžiui, NATO sutarties 5 straipsnyje nurodoma, kad agresija prieš bet kurią aljanso narę yra vertinama kaip agresija prieš visas aljanso nares. Tačiau jeigu mes negalime tiksliai pasakyti ar įrodyti, jog agresija įvyko – neįmanoma aktyvuoti ir kolektyvinės gynybos principo. Be to, visa tai leidžia informacinės atakos organizatoriui neigti savo kaltę ir pan.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, jog šiandien virtualioje erdvėje iš esmės neliko sienų. Jeigu anksčiau valstybė galėjo ginti savo informacinę erdvę nuo priešiškos propagandos, tiesiog drausdama įvežti kai kuriuos leidinius ar informacinę produkciją į savo teritoriją, tai šiandien tokios priemonės tampa neefektyvios. Informacinė erdvė yra atvira, bet tuo pat metu ir pažeidžiama. O sėkmingas priešiškas poveikis informacinėje erdvėje gali būti tiesiogiai susijęs ir su saugumu nuo vadinamųjų konvencinių grėsmių aspektų. Pavyzdžiui, jeigu propaganda įtikino žmogų, jog jo valstybė yra „niekam tikusi“, „žlugusi“, „menka ir nereikšminga“ – jis praranda ir stimulą, esant reikalui, stoti ją ginti.
– Kokios pagrindinės mūsų šalies politikos kryptys, besistengiant užtikrinti informacinį saugumą?
– Šios politikos pagrindu aš įvardinčiau supratimą, jog pavojus informaciniam saugumui egzistuoja ir jis yra realus. Į iššūkius yra reaguojama. Galima priminti, jog Lietuva pirma pradėjo taikyti laikino Rusijos televizijų kanalų, retransliuojamų kabeliniuose tinkluose, blokavimo priemonę. Toks yra atsakas į propagandos sklaidą. Tai yra reakcinio poveikio priemonė, nes sprendimas laikinai nutraukti kanalo retransliavimą priimamas po to, kai nustatomas pažeidimas – dažniausiai kalba eina apie nesantaikos kurstymą ar karo propagavimą. Taigi, mes galime teigti, jog Lietuva gerai reaguoja į iškylančius pavojus.
Gal kiek prasčiau yra su strateginiais sprendimais, užtikrinančiais informacinį saugumą. Pavyzdžiui, yra nemažai kalbama, jog reikia rūpintis visuomenės informaciniu raštingumu, t. y. ugdyti supratimą, kaip veikia žiniasklaida, kokie yra patikimų ir nepatikimų informacijos šaltinių požymiai ir pan. Pradėti reikėtų jau nuo mokyklos, integruojant medijų raštingumo pamokas į mokyklų programą. Apie tai yra kalbama daug, bet realių žingsnių šio tikslo link daroma vis dar labai mažai.
– Kaip vertinate situaciją informacinėje erdvėje? Ar teiginys, kad vyksta informacinis karas, šiandienos visuomenėje tebėra aktualus? Kokie požymiai tai rodo?
– Nori to Lietuva, ar nenori, bet šiuo metu ji yra informacinio karo lauke. Šios problemos negalima ignoruoti. Požymių irgi yra nemažai. Informaciniai ir propagandiniai išpuoliai Lietuvos erdvėje yra pastebimi reguliariai. Pirmiausia kalbu apie bandymus paskleisti dezinformaciją arba vadinamuosius propagandinius naratyvus. Sakyčiau, kad pastaruoju metu šis informacinis karas tik stiprėjo, atsirado nauji jo įgyvendinimo instrumentai. Pavyzdžiui, akivaizdi tendencija yra kibernetinio ir psichologinio karų principų sąveika. Lietuvoje užfiksuoti jau keli atvejai, kai buvo įsilaužiama į žiniasklaidos priemonių turinio talpinimo sistemas ar tinklalapius, turint tikslą paskelbti dezinformuojančius ir klaidinančius tekstus. Tokių atakų aukomis nuo 2017 metų balandžio jau yra tapę naujienų agentūra BNS, TV3 tink-lalapis, internetinis leidinys „Kas vyksta Kaune?“, „Valstiečių laikraščio“ tinklalapis ir pan. Įsilauždami į patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius ir talpindami juose tekstus, skleidžiančius dezinformaciją, virtualaus fronto piktadariai siekia legalizuoti savo kuriamas netikras naujienas.
– Kokios saugos priemonės, kurias gali taikyti ne tik valstybė, bet kiekvienas iš mūsų?
– Sutariama, kad kritinis mąstymas yra pagrindiniai visuomenės šarvai, kalbant apie informacinio karo pavojų. Tai reiškia, kad žmonės turi mokytis atskirti patikimą informaciją ir jos šaltinį nuo nepatikimos informacijos. Kritiškai vertinti sensacingas ir ypač labai emocingai pateiktas naujienas ir neskubėti dalintis jomis socialiniuose tinkluose, kol neįsitikins, kad į jų akiratį patekusi informacija yra tiesa.
Žinoma, būtina pasirūpinti ir savo saugumu internete, t. y. naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti internete pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai.
Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti. Žinoma, interneto nereikia bijoti, bet būtina suprasti, su kokias pavojais jame galima susidurti.
Ekspertas pataria būti atsargiems socialiniuose tinkluose: naudoti savo paskyroms skirtinguose tinklalapiuose sudėtingus slaptažodžius, neatskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos, nešykštėti pinigų antivirusinėms programoms ir licencijuotai programinei įrangai. Netgi jei žmogus galvoja, jog gali būti neįdomus internetiniams sukčiams ir kitokiems informacinio fronto niekšams – jis gali klysti.– Kartais informacijos karai gali būti labai užmaskuoti, o dezinformacija sklisti ne iš priešiškai nusiteikusios valstybės, bet tarsi iš vidaus. Galbūt žinoma atvejų, kai prisidengiant kitose valstybėse registruotomis tarsi niekuo dėtomis įmonėmis, investuojama į žiniasklaidos priemones Lietuvoje, jos remiamos finansiškai ir taip daroma įtaka jų turiniui?
– Informacinis karas visada vykdomas nepastebimai. Jeigu mes jį pastebime – tai jau reiškia, jog jis nėra toks efektyvus, kaip norėjo jo iniciatoriai. Kalbant apie galimą poveikio žiniasklaidos priemonėms atvejį, galėčiau paminėti vieną akivaizdų pavyzdį. 2014 metais Baltijos valstybėse pradėjo veikti naujas informacinis tinklalapis rusų kalba „Baltnews“. Iš pat pradžių buvo įtariama, jog ši žiniasklaidos priemonė yra susijusi su Kremliumi, tačiau žmonės, kurie vadovavo šiam informaciniam tinklui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigė, jog tinklalapis priklauso privatiems investuotojams iš Olandijos. Tik prieš kelis metus latvių tiriamosios žurnalistikos centras „Re: Baltica“ išsiaiškino, jog „Baltnews“ per tarpininkus priklauso rusų valstybinei informacinei agentūrai „Rossija Segodnia“, tai pačiai, kuri yra ir propagandinio tinklalapio „Sputnik“ šeimininkė. Beje, po to, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, informacija apie tikrąjį šios žiniasklaidos priemonės šeimininkę atsirado ir pačiame „Baltnews“ tinklalapyje.
– Esame priklausomi nuo informacijos. Tai – klastingesnis ginklas už karinę techniką, nes jo naudojimą ir juo labiau poveikį pajusti galime ne iš karto. Kokie subtilesni, galbūt sunkiau pastebimi, informacinio karo požymiai?
– Kaip ir minėjau, informaciniai karai vyksta nepastebimai, jie yra grindžiami užslėptu poveikiu ir manipuliacija. Jų vykdytojai siekia apgauti mus, apeiti mūsų kritinio mąstymo šarvus, suformuoti tam tikrą pasaulio paveikslą ar priversti abejoti tam tikrais dalykais.
Šiandien gana plačiai kalbama apie vadinamuosius internetinius trolius – žmones, kurie už mokestį kuria tam tikrą turinį skirtingose internetinėse platformose, siekdami pateikti tą informaciją kaip „paprastų žmonių“ nuomonę ar poziciją. Tokiems tikslams kartais naudojamos ir specialios programos – botai. Šios programos gali pagal nustatytą algoritmą generuoti ir publikuoti tekstus socialiniuose tinkluose ar komentaruose prie žiniasklaidos tekstų. Kitaip sakant, skaitydami ką nors internete – ypač kai kalba eina apie tinklaraščių ar socialinių tinklų įrašus ar anoniminius komentarus – mes negalime būti tikri, ar tai parašė realus žmogus, ar apmokėtas komentatorius, ar net kompiuterinė programa. Yra tam tikri būdai nustatyti trolius ir botus, bet labai dažnai mums lieka tik abejoti ir įtarinėti. Tokie aspektai irgi gali būti įvardijami kaip informacinio karo požymiai, ir juos tikrai būna sunku pastebėti ar identifikuoti.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta RAČAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.