Besidominčios menais, lankančios parodas marijampolietės (labiausiai jos) veikiausiai nustebtų, jeigu baigiantis birželiui Marijampolės kultūros centro parodų erdvėse visomis spalvomis nesušvytėtų karpytojų grupės „Sėjinis“ iš Gižų dar viena paroda. Ir neteisus bus sakantis, kad spalvų čia mažai: balta, juoda, pilka, kartais koks atspalvis, tačiau žiūrinčiam į sudėtingiausių kompozicijų pilnus simbolių ir neįtikėtinų linijos viražų paveikslus atrodo, kad mato visą spalvų gamą. Nes čia žydi gėlės ir gyvybingai siūbuoja žolės, čiulba paukščiai, rymo senojo kaimo kryžiai ar nuvingiuoja į erdves melodija – tai kas, kad natomis neužrašyta…
„Sėjinis“ sėja žinią apie tai, kaip užburia ne tik popierius ir žirklės – užburia idėja, motyvas, tema, ryškėjančio karpinio žavesys. Jo gimimą palyginčiau su kūdikio gimimu. Užburia ir bendrystė žmonių, kurie jau ne vienus metus – šalia vienas kito: mokosi, tobulėja, džiaugiasi ne vien savo darbais,“ – sakė šios grupės vadovė Virginija Armanavičienė.
Pasak jos, jau galima sakyti, kad „Sėjinyje“ – trys kartos ir ypač smagu, jog šis kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas užburia ir jaunimą.
Parodos – tik viena iš karpytojų veiklų. Jų darbai publikuojami kataloguose, leidiniuose, poezijos knygose, puošia įvairius interjerus. Odetos Luišytės karpiniai buvo eksponuoti Šimtmečio dainų šventės liaudies meno parodoje „Gyvos jungtys“ – tai reikšmingas įvertinimas. V. Armanavičienės karpinys „Gyvybės medis“ puošia vieno daugiabučio sieną Marijampolėje, o Audronės Radauskienės kūrinys – „Ryto“ pagrindinės mokyklos interjerą…
Ši paroda skirta Pasaulio lietuvių ir Žemaitijos metams (vadovė yra žemaitė), ji sudaryta iš dviejų dalių. Tai siužetiniai karpiniai ir užuolaidėlės – gerokai primirštas, bet dabar atgimstantis žanras, nes, kaip sakė V. Armanavičienė, anksčiau be jų, puošiančių langus, lentynėles, šviestuvus, sunku buvo įsivaizduoti lietuviškos trobos interjerą… Beje, užuolaidėlės ne tik dekoratyvios, bet ir skleidžia žinią, kai kuriose užkoduoti simboliai, sudėtingos kompozicijos verčia stabtelėti ilgėliau. Šiuo atgimstančiu amatu ypač džiaugėsi Kultūros centro parodų organizatorė Onutė Surdokienė, linkėdama nebe pirmą kartą nustebinusioms autorėms sėkmingai dirbti įvairiuose žanruose.
Skambėjo atidarymo metu ir dainos – merginos ir moterys gabios daugeliui dalykų. Be paminėtų autorių, savo karpinius eksponuoja Lina Bakaitienė, Smiltė Kraipavičiūtė, Oksana Kraipavičienė, Vaida Kučiauskaitė, Edita Burbienė ir Ieva Voroneckytė.
Paroda Kultūros centro antrame aukšte veiks iki pat rugsėjo.
Nijolė LINIONIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotrauka